Seimui, Valstybės kontrolei ir Generalinei prokuratūrai ieškant nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos projekto žlugdymo kaltininko, patyliukais suniokotas ir antrasis jo etapas.
Dar praėjusių metų kovą „Respublika“ perspėjo, kad už Pasaulio banko pinigus kuriamo nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) projekto priešininkų būtina ieškoti premjero Gedimino Kirkilo komandoje.
Tas pats veidas
Tuometis Vyriausybės vadovo patarėjas sveikatos klausimais Gediminas Černiauskas įdėjo itin daug pastangų, kad garsios amerikiečių informacinių technologijų bendrovės „Hewlett-Packard“ sukurta NESS būtų kuo labiau juodinama.
Tik po Valstybės kontrolės tyrimo, Seimo Audito, Informacinės visuomenės plėtros ir Sveikatos reikalų komitetų įsikišimo, NESS problemų bei jų kaltininkų paieškos ėmėsi Generalinė prokuratūra.
Kol vyksta tyrimas, jei ne myriop, tai bent agonijai tyliai pasmerkta ir antroji NESS dalis – Pilotinė nacionalinio lygmens 11 funkcijų elektroninė sveikatos sistema (NESS-2).
Už viso šio negražaus proceso, tik jau tarptautiniu lygmeniu vėl kyšo tas pats veidas. Iš pradžių sveikatos apsaugos viceministro, o dabar – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo G. Černiausko.
Praėjusių metų birželio 15 d. NESS-2 konkursą laimėjo Lietuvos bendrovės „Etnomedijos intercentras“ ir Lenkijos įmonės „Bluesoft SP Z.O.O“ koncorciumas, už 3,5 mln. litų iki šių metų rugpjūčio 30 d. turėjęs sukurti 11 funkcijų NESS-2 sistemą bei jos įdiegimo paslaugas.
Lietuviai su lenkais ėmėsi darbų, į sudėtingų elektroninės sveikatos sistemos vienuolikos žingsnių kūrimą buvo įtrauktos ir kitos bendrovės. Pirmieji darbų etapai – analizė ir projektavimas – atlikti pagal planą iki 2007 metų pabaigos.
Sutapimas ar ne, tačiau sveikatos apsaugos viceministru paskutinėmis praėjusių metų dienomis paskirtas būtent G. Černiauskas, o netrukus į NESS-2 kūrėjų ratus pasipylė ir pirmieji pagaliai.
„Pirmieji kliūčių projektui požymiai ėmė rodytis 2008 metų sausio-vasario mėnesiais, kai buvome informuoti, jog SAM keičia NESS-2 finansavimą, – teigė vienos iš kompanijų, kūrusių NESS-2, bendrovės „Metamodelis“ direktorius Liudas Šakinis. – Staiga nuspręsta, kad projektas bus finansuojamas ne iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų pagal Paramos sutartį, o iš Lietuvos biudžeto pagal valstybės investicinę programą“.
Lietuvos įmonė prieštaravo tokiam sprendimui, nes tai kenkia jos įvaizdžiui – viena yra kurti projektus už lietuviškus pinigus ir visai kas kita, jei projektas finansuojamas ES lėšomis. Tačiau darbai nė akimirkai nesustojo, NESS-2 buvo kuriamas toliau.
Jau šių metų vasarį, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo sutarties pasirašymo, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės direktorius Aurimas Matulis pripažįsta, kad SAM ima strikdyti projektą.
„SAM turi ne tik sukurti ir įdiegti NESS-2, bet taip pat ją įteisinti. SAM atstovai pripažįsta, kad šiuo metu yra kilusi didelė rizika, kad šis įsipareigojimas nebus įvykdytas iki paramos sutartyje numatytos datos, t.y. iki šių metų rugpjūčio 31 d. ir taip nebus pasiekti projekto rezultatai, o tai savo ruožtu gali sukelti neigiamų pasekmių SAM, įskaitant paramos grąžinimą“, – vasario 14 d. „Etnomedijos intercentrą“ informuoja A. Matulis.
Valstybė įsiskolino
Šių metų balandžio 1-ąją, baigus NESS-2 finansavimo pakeitimo procedūrą, nebeveiksnus tapo ir projekto valdymo komitetas bei projekto įgyvendinimo grupė, t.y. SAM nebeliko kam dirbti su šiuo projektu, rengtis jo priėmimui. Nevyko paslaugos teikėjų ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo susitikimai, nebuvo sprendžiami būtini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegti ir kiti klausimai.
Tačiau lietuviai su lenkais toliau kūrė sistemą už... savo lėšas. Lenkijos bendrovei „BlueSoft“ ir kitiems subvykdytojams „Etnomedijos intercentras“ už darbus mokėjo skolindamasis iš bankų. SAM dar vasarį turėtą išmokėti avansą pervedė tik birželį – po 98 dienų.
„Etnomedijos intercentras“ yra daug investavusi vykdydama šią sutartį nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. birželio, – teigė šios įmonės direktorė Aušra Metlovienė. – Sutartis buvo vykdoma tik savo lėšomis, pavėluotai sumokėtas avansas ir nepagrįstai vilkinamas darbo rezultatų priėmimas, likę įsipareigojimai tarptautinėms kompanijoms, kredito įstaigoms“.
„SAM nė nesiskubino spartinti NESS-2 įteisinimo, nors mes patys siūlėme pagreitinti šį procesą, – teigė L.Šakinis. – Atvirkščiai, prasidėjo vilkinimas, pasirengimo NESS-2 priėmimui ir diegimui stabdymas, ypač nuo tada, kai G. Černiauskas tapo SAM ministru“.
„Etnomedijos intercentras“ vis rašė ministerijai, buvo sudaromos darbo grupės ir grafikai atliktiems NESS-2 darbams priimti, tačiau SAM atsainiai to nesilaikydavo, kartais nebuvo atsakoma net į siunčiamus raštus. Bendrovės iniciatyva susidariusiai situacijai spręsti su SAM buvo suderintas naujas darbų grafikas, tačiau jis pasirašomas ministerijos.
Toks bevaisis susirašinėjimas užtruko net iki rugsėjo pradžios. Pateikus sukurtos NESS-2 sistemos darbo rezultatus, jų priėmimą SAM delsė mėnesį. Rugsėjo 3 d. įmonė informavo SAM, kad nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. „dėl perkančios organizacijos sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ sutartis nutraukiama.
Aukšto lygio posėdžiai
Už NESS-2 tiesiogiai atsakingas SAM sekretorius Haroldas Baubinas vakar kalbėdamas su „Respublika“ nepaneigė, kad nacionalinis elektroninis projektas galėjo būti žlugdomas sąmoningai, tačiau konkretaus kaltininko įvardyti nesiryžo. Kolegų „vienu iš nedaugelio protingų ir dirbančių SAM žmonių“ apibūdintas sekretorius užsiminė tik apie „gana aukšto lygio“ posėdžius.
– „Etnomedijos intercentro“ teigimu, dėl NESS-2 sužlugdymo yra kalta SAM? - H. Baubino paklausė „Respublika“.
– Ta bendrovė turėtų patikslinti, kuo ji mus kaltina. Mūsų supratimu, mes bandėme daryti tiek, kiek galėjome. Ne kartą kompanijos prašėme nenutraukti sutarties, atliekami reikalingi darbai, bet galbūt jie patys nelabai norėjo į tai atsižvelgti.
– Jūs manote, kad bendrovei buvo naudinga atsisakyti milijoninio projekto?
– Nežinau, dėl kokių priežasčių kompanija nesutiko priimti mūsų pasiūlymo pratęsti terminus, nors ir prašėme, ir siūlėme.
– EI atstovas sakė, kad jau šių metų pradžioje gavo oficialių žinių, kad SAM nespės įteisinti NESS-2?
– NESS-2 kūrimas su projekto įteisinimu labai daug ko bendra neturi. Tai būtų daugiau ministerijos problema, nes neįteisinę sistemos negalime pradėti jos eksploatuoti. Su kūrimu tas įteisinimas nieko bendra neturi.
– Kodėl vasario pradžioje turėjęs būti sumokėtas avansas bendrovei EI sumokėtas tik birželį?
– Taip, avansas vėlavo ir tai susiję su tuo, kad buvo pakeista sutartis, o pakeitimas užtruko iki balandžio. Visada gali pasitaikyti kokių nors nesklandumų.
– Ar jūs dirbtumėte, jei daugiau nei tris mėnesius negautumėte algos?
– (Pauzė). Jeigu prisimintume ankstesnes krizes, būta situacijų, kada dirbdavome vėluojant atlyginimams ne vien tik ministerijoje, dirbdavo ir kiti Lietuvos žmonės, kitose įstaigose.
– Kodėl nuspręsta atsisakyti ES struktūrinių fondų lėšų ir NESS-2 kūrimui naudoti Lietuvos pinigus?
– Sunkoka man būtų tai paaiškinti, bet taip nuspręsta, kad tikslingiau NESS-2 finansavimą atsieti nuo Europos pinigų.
– Kas buvo iniciatorius atsisakyti ES fondų lėšų?
– Tokį asmenį sunkiai galėčiau įvardyti, nes šie sprendimai atsirado svarstant gana aukšto lygio posėdžiuose.
– Turite omenyje ministro lygį?
– Negalėčiau pasakyti nei taip, nei ne, bet sprendimai priimti tikrai ne per vieną dieną.
– O kas vis dėlto galėtų atsakyti, kodėl atsisakėme ES lėšų?
– Tas atsisakymas nereiškia, kad pinigai kur nors dingo. IVPK tuos pinigus nukreipė kitiems projektams finansuoti. Jeigu tie pinigai naudojami valstybės labui, nėra jokios problemos, iš kurios kišenės jie paimami. Jeigu lieka laisvų pinigų, jie perskirstomi kitur – tokia praktika yra absoliučiai visuose projektuose.
– NESS-2 sužlugdytas valdžios struktūrų?
– Gal dar sudėtinga kalbėti apie sužlugdymą, nes dabar vyksta vertinimas, o po jo ir bus galima pasakyti, kokie darbai padaryti, kokie ne. Yra tam tikrų problemų, testuodami tai, ką mums perdavė gamintojas, jau matėme, kad sistema dar ne iki galo sutvarkyta. Pataisymai yra įmanomi ir sistema gali veikti.
Tikrąją NESS-2 žlugdymo priežastį neseniai atskleidė vienas daugeliui šalies ligoninių vadovų išsiųstas Vyriausybės patarėjo ir Šeškinės poliklinikos direktoriaus Jono Kairio raštas.
Jame užsimenama jau apie kitą el. sveikatos etapą, kurio vertė sieks net 90 mln. litų. Šiuos pinigus siekiama permesti tik per tam tikras ligonines, jau įdiegusias elektroninės sveikatos modulius, tad NESS-2, turėjęs iškart apimti visos šalies gydymo įstaigas, tebūtų didelė rakštis.
Julius Girdvainis
