gyvenamoji vieta

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Ketvertuko mama Viktorija Paltanavičienė pasidalino siaubinga istorija – jos vaikai buvo išmesti į niekur iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir tuo pačiu neteko visų socialinių garantijų. „Noriu, kad ši istorija pasiektų kuo daugiau žmonių šia istorija, tam, kad kitos moterys ir jų vaikai nenukentėtų! Nes mes, moterys, Lietuvoje turime ne tik viską mokėti, bet ir žinoti! Mes privalome būti ekstrasensės“, – rašė ji. „Šiuo metu mūsų šeimoje vyksta skyrybų procesas.

Kol „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai, jeigu neturėtų jokių darbinių, finansinių ar asmeninių įsipareigojimų, nesirinktų Vilniaus kaip labiausiai trokštamo miesto gyventi, naujienų portalo „Made In Vilnius“ surengta apklausa rodo, kad pusė portalo skaitytojų norėtų gyventi Vilniuje. 32 proc. respondentų (703 žm.) kaip gyvenamąją vietą pasirinktų Vilnių, bet nenorėtų gyventi miesto centre.

Manoma, kad Craigowan Lodge, esantis Balmoralo pilies teritorijoje, Škotijoje, yra vienas mėgstamiausių Karalienės namų, tačiau ji ten apsistoja tik keletą dienų per metus. Visoje šalyje Karalienė turi įspūdingą skaičių nekilnojamojo turto, rašo mirror.co.uk. Vis tik vienas iš jos mėgstamiausių yra akmeninis kotedžas, vadinamas Craigowan Lodge, esantis Balmoralo pilies teritorijoje, Škotijoje.

Apie 150 tūkst. gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresai yra netikslūs, pirmadienį pranešė Registrų centras. Valstybės įmonės teigimu, dėl to žmonės gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, apie gyventojui priklausančią išmoką iš „Sodros“. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir pagalbų tarnybų veiklą, ieškant nelaimės vietos.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino saviizoliacijos namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles. Darant pakeitimus, atsižvelgta į dažniausiai pasitaikančias situacijas, padarytos tam tikros išimtys dėl saviizoliacijos ir tyrimų dėl koronaviruso (COVID-19). Nuo šiol izoliacija netaikoma Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, lydintiems oficialios delegacijos narius.

Lietuvoje gyventojai vis labiau domisi, kaip galėtų būti patobulinta juos supanti gyvenamoji aplinka. Šiais metais atlikta tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausa, kurią inicijavo Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) parodė, kad 93-ims proc. šalies gyventojų rūpi greta gyvenamojo būsto esanti infrastruktūra – žaliosios zonos, gatvės ar kiemo tvarkingumas. Ekspertai pažymi, jog toks gyventojų susidomėjimas skatina tarpusavio bendravimą ir padeda kurti stiprią bendruomenę.

Nenustatytos gyvenamųjų vietovių ribos gali kelti problemų gyventojams norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą, vertinant sklypų ir kito nekilnojamojo turto vertes, taip pat gali lemti mažesnes išmokas ūkininkams. Dėl šių priežasčių Registrų centras ragina to dar nepadariusias savivaldybes nusistatyti gyvenviečių teritorijų ribas, rašoma pranešime.

Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kurių vienas iš tėvų ar abu tėvai nemoka priteistų alimentų. Kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų. Nuo šių metų pradžios Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio mokamos vaiko išlaikymo išmokos, perėmė „Sodra“. Nuo šiol būtent „Sodrai“ gyventojai, negaunantys viso arba dalies išlaikymo (alimentų), priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams, gali pateikti prašymą skirti išmoką.

Žmonės, kurie neturi galimybės deklaruoti tikrosios gyvenamosios vietos, turėtų būti įtraukti į nedeklaravusių asmenų apskaitą, siūlo Vyriausybė. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamam Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektui. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad nusprendė nesikelti į rezidenciją Turniškėse ir lieka gyventi Vilniaus rajone, Smiglių kaime. „.Ne, į rezidenciją Turniškėse nesikelsiu. Liksiu gyventi ten, kur gyvenu šiandien. Esama saugumo situacija man leidžia priimti tokį sprendimą. Visiškai pasitikiu profesionalais, Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnais, kurie puikiai atlieka savo darbą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino dešimties savivaldos politikų, gyvenamąją vietą po rinkimų deklaravusių kitoje savivaldybėje, mandatus. Dėl VRK sprendimo pasikeitimai numatomi Alytaus miesto, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kretingos, Šiaulių bei Trakų rajonų, Vilniaus miesto bei rajono savivaldybėse.

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šilumos kaina per metus gerokai atpigo, nes pernai pradėjo veikti nemažai naujų biokuro katilų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Labiausiai šiluma atpigo Vilniuje - 33 proc., tačiau tai labiausiai lėmė administracinis Kainų komisijos sprendimas. „Pagrindinė priežastis yra tai, jog per praėjusius metus buvo paleisti papildomi biokuro įrengimai.

Nors didesnės įmonės pasirenka savo veiklą pradėti didmiestyje, verslūs žmonės gyvena ne tik ten. Jų netrūksta visoje Lietuvoje, tačiau ypač išsiskiria kurortinės zonos. Visgi vertinant mokestinę struktūrą, matoma, kad didžioji našta krenta ne ant didžiųjų įmonių. Lietuvos savivaldybių verslumo tyrimas atskleidė, kad šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė savo inicijuotas ir Seimo priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas prieš balsų migraciją. Įstatymo pataisomis nustatyta, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas tas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

 Klaipėdos savivaldybė trečią kartą skelbia konkursą benamių apnakvindinimui šaltuoju metų laiku. Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė BNS sakė, kad konkursai skelbti pernai rudenį ir šių metų pradžioje, tačiau abu kartus dalyvių neatsirado. „Paslaugos teikėjas turi pasirūpinti viskuo - yra įtraukiami ir paslaugų kaštai, ir visa kita.

 Balandžio 24 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), kaip papildomas komitetas, pritarė Prezidentės pateiktam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projektui (Nr. XIIP-2733), kuriuo siekiama nuo 2015 m. liepos 1 d. užtikrinti, kad leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje būtų išduoti tik visais atvejais Migracijos departamentui įsitikinus, kad norintys Lietuvoje gyventi asmenys nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

 LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį turėtų pradėti svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kurios neleistų rinkėjams fiktyviai keisti gyvenamąją vietą prieš savivaldos rinkimus. Dabar galima asmeniui balsuoti toje savivaldybėje, kurioje jis nuolat negyvena.

 Vidaus reiklų ministerija parengė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kurios leistų supaprastinti deklaravimo procedūras – bei panaikintų galimybes piktnaudžiauti deklaravimo tvarka nesąžiningiems asmenims, siekiantiems valstybės pašalpų ar kitokių lengvatų. Įstatymą siūloma papildyti nauju straipsniu, nustatančiu asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei nurodančiu visas šios pareigos išimtis.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT laida „Emigrantai“, LRT.lt Į Nyderlandus atvykęs Saulius manė, kad šioje šalyje jam pavyks daug užsidirbti, tačiau viskas baigėsi tuo, kad naktis jam teko leisti tiesiog parke. Dabar vaikinas jau turi namus – savo lovą, spintą ir netgi balkoną. O dar prieš porą savaičių jo namai buvo tik parko suoliukas, ant kurio praleido tris baisiausias paras savo gyvenime. Ar tikrai nori pasakoti tai, ką patyrė, Saulius galvojo ilgai.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė šūsnį su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu susijusių įstatymų pataisų. Nauja visiems privaloma gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, anot pataisų rengėjų, savivaldybėms leis surinkti tikslius duomenis apie savo gyventojus, kad netektų apmokėti už paslaugas ar skirti socialinę paramą asmenims, faktiškai gyvenantiems kitose savivaldybėse.

Margarita Pūdžiuvienė Prieš pradėdamas pasakojimą Vitalijus (vardas pakeistas) suglaustus delnus suspaudžia keliais. Jaudinasi. Nors vaikinas atrodo tvarkingai, nuo jo sklinda suplėkusių, neplautų drabužių kvapas. Užbėgdamas man už akių jis paaiškina, kad drabužiai prisigėrę landynės, kurioje jis gyvena, „aromatų“. Greta sėdinti jo mergina padrąsinančiai žvilgteli į jį, kad jis tęstų pasakojimą.

 Jolita Žurauskienė Gyvenamosios vietos deklaravimas Dusetų miestelio gyventojai Izolinai Laucevičienei ir jos mažamečiam sūnui tapo painiu rebusu. Metus biurokratų slenksčius minanti moteris negauna socialinių pašalpų, o vaikas – nemokamo maitinimo mokykloje. Gyvena giminių name „Izolina gyvena prastame giminių namelyje Sporto gatvėje. Tačiau ten seniūnas jos neregistruoja, seniūnijoje – taip pat.

Lietuvos vyriausiasis administracinis pirmadienį panaikino prieš dvejus metus priimtą sostinės savivaldybės tarybos sprendimą gyvenamąją vietą deklaruoti viename bute Gedimimo prospekte tame bute realiai negyvenant. Vilniaus savivaldybė tikėjosi taip surinkti daugiau mokesčių į biudžetą. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys BNS sakė, kad teismas tarybos sprendimą paskelbė negaliojančiu nuo pirmadienio. "Kiek žinau, ten dabar gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 4,5 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo darželius lankančių vaikų tėvų dėl nekorektiško prašymo pateikti savivaldybei informaciją apie Gyventojų pajamų mokestį. Šiuo metu Vilniaus mero pavedimu savivaldybėje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, kuris iš specialistų paskleidė klaidingą informaciją su prašymu pateikti informaciją apie GPM. Pabrėžiame, kad Vilniaus miesto savivaldybę domina tik tėvų deklaruota gyvenamoji vieta.

Monika Kutkaitytė, LRT.lt Lietuviai yra sėslūs ir nelinkę keisti gyvenamosios vietos atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius: mus, pasak LRT.lt pašnekovų, pririša įsigytas nekilnojamasis turtas ir darbas – nesame ekonomiškai stiprūs, kad šiuos dalykus galėtume keisti kada panorėję. Tačiau situacija kinta. „Jauni žmonės jau nebijo įsipareigoti – jie ir paskolas paprasčiau ima, ir būstą lengvesne ranka perka“, – pastebi nekilnojamojo turto specialistas Evaldas Narbuntovičius.

29 metų Rafaelis Fellmeris ir jo šeima pasirinko ypatingai taupų gyvenimo būdą ir dėl jo beveik gali nenaudoti pinigų. Maistą jie renka iš maisto parduotuvių konteinerių, nuomą „moka“ atlikdami įvairiausius su namu susijusius darbus, o norėdami ką nors įsigyti naudoja mainų sistemą. Pinigus išsitraukia tik tuomet, kai visiškai neįmanoma išvengti jų vartojimo, pasakoja „odditycentral.com“. R. Fellmeris pats pasirinko tokį gyvenimo būdą.

Aprašymashttp://www.balsas.lt/Admin/Load/UArticles/editArticle/

 Internete jau galima rasti nusikalstamų veikų žemėlapį, kuriame pažymėtas bet kuriame Lietuvos mieste, gyvenvietėje ar gatvėje užfiksuotas nusikaltimas – nuo plėšimų iki nužudymų ar pasikėsinimų. Ši duomenų bazė padės ne tik teisėsaugos pareigūnams, bet ir žmonėms, pavyzdžiui, sprendžiant, kur pasirinkti gyvenamąją vietą. Vos atsidarius nusikalstamų veikų žemėlapio tinklalapį, spustelėjus į bet kurią Lietuvos vietą, galima sužinoti, kaip dažnai ir kokie nusikaltimai čia įvyko.

Visai šalia uosto likusių dviejų namų gyventojai nebeapsikenčia nuolat zujančių traukinių ir autovilkikų keliamo triukšmo. Nuo vibracijos, anot jų, trūkinėja sienos. Visuomenės sveikatos specialistai patvirtina, kad gyventi ten neįmanoma. Iškeldinti gyventojus žadama jau keliolika metų, tačiau kol kas tai ir lieka pažadais. Nuo namo iki geležinkelio bėgių, kuriais traukiniai rieda į uosto įmones, – mažiau nei 15 metrų.

Užsienyje darbo emigrantų iš Lietuvos gausu, tačiau yra ir grįžtančių. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Nuo ko pradėti: trys žingsniai Pirmas – jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma deklaruokite savo gyvenamąją vietą.

Įsigyti būstą Lietuvoje šiandien galima už naujos skalbimo mašinos kainą. Taip LRT Radijui teigė domoplius.lt projektų vadovas Evaldas Narbutovičius. Pavyzdžiui, šiuo metu Kupiškio rajone, Noriūnuose, parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. Nekilnojamo turto skelbimų portalo domoplius.lt  duomenimis, tai yra pigiausias šiuo metu parduodamas būstas. Šis penkiaaukščiame daugiabutyje esantis butas ne toks jau ir mažas – 47 kv.

Norėdami užsienio valstybėje susirasti darbą arba tęsti studijas susidursite su problema, jog jūsų darbdavys arba būsima mokymosi įstaiga reikalauja išversto diplomo valstybės, į kurią planuojate vykti, gimtąja kalba. Tokiu atveju jums reikės kreiptis pagalbos į vertimų biurą bei vertimą patvirtinti notariškai.

Vyriausybė prieš dvejus metus Registrų centrui nurodė sudaryti sąrašus savivaldybėms, kurios privalo panaikinti visus dvigubus – kampinius – namų adresus. Tai padaryta turėjo būti iki 2010 metų pabaigos. Daugiausiai nesutvarkytų adresų – Vilniaus savivaldybėje. Daugybę kampinis namas sostinės Vivulskio gatvėje turėjo dvigubą adresą – Vivulskio 37 ir Muitinės 32. Pasikeitus tvarkai ir siekiant išvengti nesusipratimų, visi kampiniai adresai privalo būti panaikinti.

Kitąmet sueis lygiai 10 metų, kai bet kurio kaimo gatvė jau turėjo gauti pavadinimą, o namai – numerius. Tačiau maždaug penktadalio konkrečių adresų Lietuvoje vis dar nėra ir kai kurių rajonų vadovai neslepia – greitai ir nebus. Dalis jau skirtų adresų guli valdininkų stalčiuose. Mažų gyvenviečių žmonės sako: jokio skirtumo, turi jie adresą ar ne. Bėda būtų tik tada, jeigu neliktų pašto skyrių arba tektų parduoti nekilnojamąjį turtą.

Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui gyvenamosios vietos sostinėje nedeklaravusiems asmenims nustatyti didesnį mokestį už ugdymą senesnės statybos miesto darželiuose. Vilniečiai už darželį mokės tiek pat, kiek iki šiol. Pagal naują tvarką šeimoms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, numatytas 50 Lt per mėnesį mokestis ugdymo reikmėms, socialiai remtinoms šeimoms šis mokestis sieks 20 Lt.

Kiekvieną kartą pamačius įvairiuose Jungtinės Karalystės mamų forumuose ar tiesiog kalbantis su pažįstamais ir išgirdus planus nuvažiuoti į Lietuvą pasiimti vienkartinę išmoką vaikui ar vaikams, kildavo abejonės. Ar visa tai teisėta? Ar tikrai neapgaudinėjame bent vienos iš dviejų valstybių? Juolab, kad nemaža dalis yra deklaravusių išvykimą iš Lietuvos, o grįžus į svečius pas artimuosius, bėgama vėl deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje vien dėl išmokų.

Didžiosios Britanijos sostinė pirmauja tarp dešimties didžiausių pasaulio miestų, kur norėtų gyventi turtingiausi planetos žmonės, praneša BBC. Antroje reitingo pozicijoje atsidūrė Niujorkas, trečiojoje – Honkongas. Toliau eilės tvarka rikiuojasi Paryžius, Singapūras, Majamis, Ženeva, Šanchajus, Pekinas ir Berlynas. Būtent šie pasaulio didmiesčiai labiausiai vilioja asmenis, kurių turtas viršija 25 mln. JAV dolerių.

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Perėjimui prie skaitmeninės televizijos besiruošiantys gyventojai internete jau gali pasitikrinti, kokios rūšies skaitmeninę televiziją ir jos teikėjus gali pasirinkti savo gyvenamoje teritorijoje. Tai padės atlikti oficialiame skaitmeninės televizijos skatinimui sukurtame tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt įdiegta nauja funkcija.

Neseniai paaiškėjo, kas apsigyvens prabangiausiame Lietuvoje studentiškame kambaryje, įrengtame viename iš Vilniaus kolegijos bendrabučių. Konkurso finale nurungę 7 konkurentų poras, ką tik pabaigto įrengti kambario šeimininkėmis visam pavasario semestrui tapo kolegijos Verslo vadybos fakultete maitinimo verslo organizavimą studijuojanti antrakursė Živilė Kaušakytė ir Dizaino ir technnogijų fakultete aprangos dizainą studijuojanti trečiakursė Dovilė Kaušakytė.

Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams. Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.

Kasmet užsieniečiai Lietuvoje įsigyja iki pusantro tūkstančio žemės sklypų ar pastatų. Pastebima, kad šalies NT ypač susidomėjo baltarusiai. Biržų rajono Natiškių kaimas – viena atokiausių rajono gyvenviečių. Sovietmečiu kolūkių statyti daugiabučiai neprižiūrimi virsta griuvėsiais. Juose gyvenę žmonės išsikraustė į didesnius miestelius. Liko ūkininkaujantieji ir kantriausieji. Tačiau palikti geresni, bet pigūs butai tušti neliko. Juos čia perka Baltarusijos gyventojai.

Teisėja Neringa Venckienė, globojanti savo mirusio brolio Drąsiaus Kedžio dukterį, pareiškė, kad vykdys teismo sprendimą ir atiduos mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei. Tačiau – tik su sąlyga, jei ši pati eis pas savo motiną. „Tegul ateina Stankūnaitė, tegul ateina psichologės, Vaiko teisių darbuotojos, antstolė.

Prezidentūra Teisėjų tarybai perdavė Seimo narių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko kreipimąsi dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo. Teisėjų tarybos prašoma atlikti kreipimesi nurodytų aplinkybių tyrimą.

Siūloma neapmokestinti pagrindinio fizinių asmenų gyvenamojo būsto. Tokį pasiūlymą Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo turi kelis būstus (gyvenamąsias patalpas) ar jo dalis, jo pasirinkimu būtų neapmokestinamas tik vienas mokesčio objektas – būstas (gyvenamosios patalpos) ar jo dalis.

Atšalus orams Vengrijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį žmonės, gyvenantys gatvėje, bus baudžiami 150 tūkst. forintų (apie 600 dolerių) bauda – ši suma prilygsta vidutiniam šalies gyventojų atlyginimui, praneša „France24“. Konservatorių partijos „Fidesz“ parengtas įstatymas buvo priimtas praėjusio mėnesio pabaigoje, kai buvo patvirtintas parlamente. Statistiniais duomenimis, Budapešto gatvėse gyvena apie 10 tūkst. žmonių.

Vilniaus taryba palengvino gyvenamosios vietos deklaravimą sostinėje gyvenantiems ir dirbantiems asmenims, atvykusiems iš kitų miestų. Nuo gruodžio 5-osios tokie gyventojai savo gyvenamąją vietą galės deklaruoti Gedimino prospekte savivaldybei priklausančio buto adresu. Tuo metu gyventojų registro tarnybos pareigūnai sako, kad jei asmenys nurodytu adresu negyvens, tai bus laikoma melagingu duomenų pateikimu, praneša LTV naujienų tarnyba.