Pokyčiai gyvenamojoje aplinkoje – kokie gyventojų lūkesčiai?
Didžioji dalis respondentų (51 proc.) mano, jog gyvenimo kokybę pagerintų tvarkinga asfalto danga kiemuose ir greta jų, sutvarkyti šaligatviai bei išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė. Apklausos dalyvių nuomone, taip pat verta orientuotis į žaliąsias zonas bei poilsio erdves: 46 proc. respondentų pageidautų geriau sutvarkytų žolynų, gėlynų ir kitų želdinių šalia gyvenamojo namo, o 37 proc. norėtų įrengtų poilsio zonų, pastatytų ar sutvarkytų suoliukų.
„Visi šie žmonių įvardijami poreikiai įgyvendinami, kai savivaldybė imasi kompleksinės renovacijos ir įsitraukia į kvartalų atnaujinimo procesą. Džiugu tai, kad susidomėjimas tuo šalies savivaldybėse pastaruoju metu auga: kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 savivaldybės iš 60-ies. Tačiau kol kas tai – tik pirmieji žingsniai“, – sako tyrimą inicijavusios BETA direktorius Valius Serbenta.
Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa ne tik padeda sumažinti kvartale suvartojamos energijos kiekį, bet ir sukuria įvairias kitas naudas bendruomenėms bei miestams. Koncentruojantis į kvartalų atnaujinimą, diegiant gyvenimo kokybę keliančias priemones, suteikiamas impulsas įvairių miesto zonų atsigavimui: išauga turto vertė, taip pat didėja patrauklumas gyventojams bei verslui.
Keičiasi gyvenimo kokybės suvokimas
Daugiau nei pusė (52 proc.) tyrime dalyvavusių apklaustųjų teigė, kad gyvenamojo namo aplinka jiems yra labai svarbi, dar 41 proc. mano, jog ji taip pat svarbi aukštos gyvenimo kokybės kūrimui.
„Šie rezultatai – kontrastas su ta realybe, kurią galėjome matyti prieš 15 ir daugiau metų, kai gyvenamoji erdvė dažnai tartum baigdavosi už buto durų. Nuosavą būstą žmonės prižiūrėdavo, stengdavosi įsirengti kuo jaukiau, tačiau laiptinė ar kiemas buvo suprantami kaip „niekieno“ teritorija, kuriai niekas neskirdavo dėmesio. Visgi visuomenės mentalitetas keičiasi ir žmonės vis geriau supranta, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik erdvės namuose, bet ir aplink juos“, – pažymi V. Serbenta.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog tokius visuomenės nuostatų pokyčius atspindi ir daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo procesas Lietuvoje. Pastaruoju metu vis daugiau savivaldybių įsitraukia į kompleksinę renovaciją – nuo pavienių namų modernizavimo pereina prie viso kvartalo atnaujinimo, kai tvarkomi ne tik gyvenamieji būstai, bet ir greta esanti infrastruktūra – gatvės, kiemai, poilsio zonos, viešųjų erdvių apšvietimas ir kt. Kvartalinė renovacija iš esmės keičia visos gyvenamosios erdvės kokybę bei estetinį vaizdą, skatina gyventojus praleisti daugiau laiko viešose erdvėse.
Gerieji kaimynystės pavyzdžiai gali paskatinti pokyčius
Didesnis savivaldybės įsitraukimas yra svarbus veiksnys, skatinantis į savo daugiabučio renovaciją investuoti daugiau žmonių. 76 proc. respondentų, gyvenančių senos statybos, neatnaujintuose būstuose, teigė, kad savivaldybės finansinis indėlis į gyvenamojo namo aplinkos sutvarkymą, paskatintų juos imtis namo renovacijos.
Anot V. Serbentos, teigiamai besikeičianti gyvenamoji aplinka įkvepia daugiabučių gyventojus ryžtis renovacijai: itin dažnai reikšmingą įtaką sprendimui renovuoti būstą daro kaimyninių namų pavyzdys. Didžioji dalis apklaustųjų (65 proc. tarp gyvenančių nerenovuotame name) nurodė, kad kaimyninių namų gerosios praktikos skatina renovacijos imtis ir pačius respondentus.
„Tai, kad daugiabučių renovacijoje geras pavyzdys įkvepia, pastebėjome jau seniai. Kaimynystėje renovuotas namas labai dažnai paskatina apie tai susimąstyti ir netoliese įsikūrusius žmones. Prie to prisideda tiek pagražėjusi gyvenamoji aplinka, tiek atnaujinto namo gyventojų atsiliepimai, griaunantys išankstinius stereotipus. Žinoma, lemiamu veiksniu vis dar tampa greitai pasklindanti informacija apie šiltesnius butus ir sumažėjusias šildymo sąskaitas“, – pasakoja BETA vadovas.
