Visai šalia uosto likusių dviejų namų gyventojai nebeapsikenčia nuolat zujančių traukinių ir autovilkikų keliamo triukšmo. Nuo vibracijos, anot jų, trūkinėja sienos. Visuomenės sveikatos specialistai patvirtina, kad gyventi ten neįmanoma. Iškeldinti gyventojus žadama jau keliolika metų, tačiau kol kas tai ir lieka pažadais.
Nuo namo iki geležinkelio bėgių, kuriais traukiniai rieda į uosto įmones, – mažiau nei 15 metrų. Namo gyventojai, rodydami nuo traukinių ir nuolat zujančių vilkikų keliamos vibracijos sutrūkusias namo sienas, sako, kad taip gyventi toliau nebegali.
„Anksčiau vienas kitas traukinukas pravažiuodavo. O dabar, kai prasidėjo ta uosto plėtra, geležinkelius nutiesė naujus, paleido tas didžiąsias mašinas – naktį, dieną, ryte, vakare, išsimiegot neįmanoma“, – pasakoja Klaipėdos Nemuno gatvės gyventoja Gražina Prosniakova.
Žmonės tikina, kad iškeldinti juos žadama keliolika metų, todėl investuoti į namo ar butų remontą – neapsimoka, bet tenka.
„Tinkas krito ant galvos nuo tų važiavimų, tai jau reikėjo [remontuoti] – kad neužmuštų“, – sakė Klaipėdos Nemuno gatvės gyventoja Ona Jankienė.
Keliskart triukšmo ir vibracijos lygį matavę visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad rezultatai viršija visas įmanomas higienos normas, todėl esą gyventi čia žmonės negali. Uostamiesčio savivaldybė, kuriai priklauso dalis Nemuno gatvės, rengiasi ją perduoti Uosto direkcijai. Ši ketina gatvę rekonstruoti, tačiau iškeldinti gyventojų neplanuoja.
„Detaliajame plane yra numatyta, kad šita gatvė turėtų būti keturių eismo juostų. Iš tikrųjų mes esam pasirengę projektinius pasiūlymus – šita gatvė tenkina šiandieninius dviejų eismo juostų poreikius. Šitie gyvenamieji namai iš tikrųjų netrukdo. Jie nebus iškeldinami, bus pastatyta sienelė nuo triukšmo“, – teigė laikinoji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gen. direktorė Roma Mušeckienė.
„Nuo vibracijos sienelė neapsaugo, tiktai nuo triukšmo. Taip kad jeigu mes kalbame apie vibracijos ir triukšmo viršijimus – tai neturėtų būti sienelė“, – tvirtina Klaipėdos VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės sk. vedėja Asta Šlepetienė.
Miesto vadovai sako sieksiantys, kad žmonės vis dėlto būtų iškeldinti – kreipsis į Vyriausybę, kad ši nuspręstų, kuri valstybinė institucija – uostas, geležinkeliai ar savivaldybė – tuo turėtų užsiimti. Tačiau neneigia, kad procesas gali ilgai užtrukti – Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atsidūrusiam Lypkių kaimui iškeldinti prireikė apie 5 metų. Kol kas sako sieksiantys, kad traukinių eismas ties gyvenamaisiais namais naktimis būtų ribojamas.
Asta KAŽUKAUSKIENĖ
