Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.
Vis tik, teisininkės aiškinimu, net ir tas turtas, kuris asmeniui priklausė prieš santuoką, tampa bendru šeimos turtu ir toks lieka tol, kol baigiasi skyrybų procesas.
Tačiau tiek vaikai, tiek sutuoktinis ar sutuoktinė gali likti be namų, jei NT, kuriame jie gyveno, nepriklauso nė vienam sutuoktiniui.
Nori pakeisti spynas ir nebeįleisti į namus žmonos
Socialiniame tinkle „Facebook“ apie gyvenamosios vietos deklaravimą teiravosi vyriškis, kuris nurodė, kad santuokoje gyvena jau 17 metų.
„Namas įsigytas iki santuokos. Turiu du nepilnamečius vaikus. Vaikai ir sutuoktinė deklaruoti mano NT nuosavybėje. Skyrybų procesas dar tik prasideda“, – pasakojo jis.
Vyro teigimu, sutuoktinė namuose smurtauja: „Ar galiu išdeklaruoti sutuoktinę? Ar nekils vėliau problemų? Pakeisti spynas ir daugiau pas save neįsileisti namo. Sutuoktinė su vaikais visada galės bendraut ir matytis.“
Kaip parodė neseniai viešojoje erdvėje nuskambėjusi ketvertuko mamos Viktorijos Paltanavičienės istorija, tiek sutuoktinė, tiek vaikai skyrybų metu gali būti išdeklaruoti ir išmesti iš namų. Vis tik tai – išimtinis atvejis, nes namas buvo užrašytas vyro mamos vardu.
Taigi komentatoriai dėl smurtaujančios žmonos siūlė kviesti policiją, teigdami, kad jos išdeklaruoti nepavyks.
NT savininkui reikalingas kito sutuoktinio sutikimas
„Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokatės Jolitos Juškaitės aiškinimu, jei turtas yra vieno iš sutuoktinių, nėra atsižvelgiama, kuriam iš jų jis priklausė iki santuokos, nes tas turtas yra pripažįstamas šeimos turtu.
Advokatė įvardijo, kad šeimos turtas – tai šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus – nuosavybės teise priklausantys vienam arba abiem sutuoktiniams.
J. Juškaitė pridūrė, kad šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.
Pasak teisininkės, sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
O nepilnamečių vaikų turintys sutuoktiniai privalo užtikrinti, kad dėl sandorio, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, kuris yra šeimos turtas, nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi užtikrinti.
Kada galima išdeklaruoti sutuoktinį iš savo namų?
Advokatė nurodė, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium.
Tačiau sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Todėl, J. Juškaitės teigimu, aukščiau minėtu atveju, skyrybų procese sutuoktinę išdeklaruoti iš šeimos turto (šeimos gyvenamosios vietos), nors ir gyvenamoji vieta nuosavybės teise priklauso vyrui, negalima.
„Gyvenamoji vieta praras šeimos turto statusą pilnai nutraukus santuoką arba sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Jei sutuoktiniai pradėtų gyventi skyriumi, galimybė išdeklaruoti sutuoktinę būtų.
Tačiau tuo atveju, jeigu skyrybų procese sutuoktinė gyvena šeimos turtu pripažįstamose gyvenamosiose patalpose, jos išdeklaruoti negalima. Geriausia išdeklaravimo klausimą kelti jau santuokos nutraukimo byloje“, – dėstė teisininkė.
Kada deklaruoti gyvenamąją vietą gali kitas asmuo?
J. Juškaitė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo.
Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:
- nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
- nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
- asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.
