finansų ministerija

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Finansų ministerija praneša, kad Lietuvoje bus kuriama pirminio žetonų platinimo (angl. initial coin offering – ICO) sutelktinio finansavimo platforma sutelktinio finansavimo platformą, kurios tikslas sukurti saugią aplinką startuoliams ir investuotojams vystyti „fintech“ ir „blockchain“ technologiją. Anot Finansų ministerijos, tai dera su Lietuvos ambicija tapti progresyviausiu „fintech“ centru.

Mokesčių ir pensijų reforma žingsnis po žingsnio keliauja į Seimą, planuojama, kad ją įteisinti pavyks dar vasaros pradžioje. Tačiau parlamentarai į ministerijų siūlymus žiūri skeptiškai ir dėl siūlomų mokesčių pakeitimų valstybei prognozuoja didžiulius nuostolius. Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.

Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovai antradienį išsamiau supažindins su siūloma mokesčių reforma bei kovos su „šešėline“ ekonomika priemones. Vyriausybė pirmadienį pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), mažinti socialinio draudimo įmokas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ lubas.

Nors Finansų ministerijos prognozė netolimai Lietuvos ekonomikos ateičiai – išskirtinai optimistiška, nerimą kelia vienas svarbiausių rodiklių. Statistika rodo, kad kasmet Lietuva netenka didžiulio skaičiaus darbuotojų, o tai reiškia išaugsiančią naštą likusiems. Finansų ministerija trečiadienį pristatė Lietuvos makroekonomikos rodiklių prognozę 2018-2021 metams.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

 Finansų ministerija teigiamai vertina Seime svarstomą pasiūlymą leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) viešai, be politikų sutikimo skelbti prezidento, Seimo, Europos parlamento bei savivaldybių tarybų narių ir jų artimųjų pajamų deklaracijas.

 Finansų ministerija ketvirtadienį įsteigė Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą – jame pradžioje bus sutelkta 142-jų Vyriausybei pavaldžių įstaigų buhalterinė apskaita ir personalo administravimas. „Šio centro įsteigimas – svarbus žingsnis siekiant racionalesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Tai yra efektyvi priemonė, kuri prisidės prie valstybinio aparato aptarnavimo išlaidų mažinimo“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.

Įsisiautėjus gripui bei kitiems virusams, internete pasklido diskusija dėl vaistų kainų Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skirtas vaikų medikamentams. Tėvai piktinosi, jog sunegalavus jų atžaloms tenka išleisti ne vieną dešimtį eurų, o ligos mažamečius užklumpa itin dažnai. Internetiniame peticijų portale pasirodė siūlymas naikinti vaistų vaikams bei prekių skirtų kūdikiams PVM. Internete diskusiją apie vaistų kainas pradėjo Audrius Gelčys, pasidalinęs vaistų, pirktų vaikui, kvitu.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

„Vaiko pinigai“, pensijų pertvarka, mokesčių sistemos patobulinimas – Vyriausybė savo prioritetinių darbų sąraše po truputį dėlioja pliusiukus. Tačiau analitikai pasigenda darbų kokybės, o kai kuriais ministerijų sprendimais negali atsistebėti. Prieš beveik pusantrų metų patvirtintame Vyriausybės strateginių projektų portfelyje numatyti 43 veiklos prioritetai ir už kiekvieną projektą atsakingi asmenys. Prie kiekvieno projekto numatyta, kada ketinama įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Informacinės technologijos „prikišo nagus“ prie daugumos sektorių ir pakeitė juos neatpažįstamai. Bekontaktės kortelės ir sutelktinis finansavimas – tik pora pavyzdžių, kaip technologijos patobulino finansus. Gal inovacijomis pavyktų įveikti Lietuvą ėdančią emigraciją ir nelygybę tarp miestų bei regionų? Fintech – informacinių technologijų pramonė, kuri padeda kurti geresnius ir vartotojams palankesnius sprendimus.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

 Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2018-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 5,4 proc. iki 59 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 96 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 90 eurų.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atliekanti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, atskleidžiant Finansų ministerijai pateiktą įslaptintą informaciją apie vieną iš kandidatų į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą, apklausė ministerijos vyriausiąją patarėją Agnę Bagočiutę, kuri praėjusį penktadienį buvo atšaukta iš naujai suformuotos bendrovės stebėtojų tarybos. BNS žiniomis, ji kaip liudytoja apklausta praėjusią savaitę. Su A.Bagočiute BNS susisiekti nepavyksta.

Lietuvos ekonomika, skatinama sparčios eksporto plėtros bei produktyvių investicijų, šiemet turėtų augti 3,6 proc., prognozuoja Finansų ministerija. Šių metų kovą ministerijos analitikai prognozavo kuklesnį, 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. „Matome spartų ekonomikos augimą, mažėjantį nedarbą bei eksporto plėtrą. Mūsų tikslas ne tik išlaikyti tokį pagreitį, bet ir visomis įmanomomis fiskalinėmis priemonėmis išvengti galimo ekonomikos perkaitimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl nutekintos informacijos apie kandidatą į „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybą, trečiadienį lankėsi Finansų ministerijoje ir paėmė dokumentų. Tai BNS patvirtino finansų ministro atstovė spaudai. „Vakar lankėsi STT pareigūnai, jiems buvo pateikti dokumentai, kurių jie prašė. Kol vyksta tyrimas, daugiau informacijos pateikti negalime“, - BNS teigė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Ilgai atidėliotas pirmasis nacionalinis čekių žaidimas įvyks jau šį rudenį. Žaidime norintys dalyvauti gyventojai galės internetiniame tinklalapyje užregistruoti kasos aparatų kvitus, iš kurių naudojant atsitiktinį skaičių generatorių bus išrinkti laimėtojai. Jie gaus piniginius prizus. Tikimasi, kad nacionalinis kvitų žaidimas paskatins žmones dažniau naudotis legaliomis paslaugomis ir pirkti legalias prekes.

Finansų ministerija nepritaria Seimo konservatorių siūlymui didinti neapmokestinamąsias pajamas du ir daugiau vaikus auginančioms šeimoms. Ministerijos teigimu, tokio siūlymo naudos nepajustų mažiausias pajamas gaunančios šeimos. Seimas balandžio pabaigoje priėmė svarstyti penkių konservatorių parengtą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą.

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka pasakoja, kad iniciatyva prieš porą metų kilo Seime.

Po vakar paskelbtų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenų, jog kovo mėnesį padidinus akcizus jų surinkimas smuko, sureagavo ir Finansų ministerija. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur.

Finansų ministerija parengė apibendrintą ir iliustratyvią informaciją visuomenei apie 2017 m. Lietuvos viešųjų išlaidų paskirstymą. Tikimasi, kad tai paskatins žmones sąžiningai ir savanoriškai mokėti mokesčius.  Sąžiningas ir savanoriškas mokesčių mokėjimas, o taip pat išlaidų skaidrumas ir efektyvumas – tikslai, kurių, pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, turi būti siekiama visuomenei aiškiai parodant, kokias viešąsias paslaugas valstybė teikia už jų sumokamus mokesčius.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Netrukus bus pristatytos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės. Tačiau Finansų ministras Vilius Šapoka sutiko anksčiau atskleisti savo planus. Be kitų užmojų, rengiamasi mokesčių sistemos pertvarkai bei žadama leisti žmonėms dar kartą apsispręsti, kaip kaupti pensiją. - Kokie svarbiausi darbai laukia ministerijos, vykdant Vyriausybės programą? - Yra labai aiškūs keturi prioritetai.

Nuo pareigų laikinai nušalintas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas pateikė atsakymus Finansų ministerijai, atliekančiai tarnybinį jo veiklos tyrimą. Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė BNS patvirtino, kad ministerija pirmadienį gavo D.Bradausko atsakymus. Anot jos, sausio 4 dieną pradėtas tyrimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo jo pradžios.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ankstesnės „Lietuvos geležinkelių“ veiklos. Jei sprendimas bus teigiamas, Vyriausybė kreipsis į Finansinių nusikaltimų, Specialiųjų tyrimų tarnybas, Valstybės saugumo departamentą, kad jie pateiktų išvadas apie geležinkelių veiklą. Taip pat bus siūloma atlikti bendrovės auditą.

Praėjusius kadencijos Seimo siūlymas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinti darbdavių apmokamų sporto ir sveikatinimo paslaugų tikriausiai nesulauks Vyriausybės palaikymo. Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tai numatančiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Ministrų kabinetas siūlymą svarstys trečiadienį.

Finansų ministerijos sprendimą anksčiau laiko išpirkti dalį tarptautinėse rinkose išplatintų Lietuvos obligacijų vertinti sunku, kol nėra žinoma šių vertybinių popierių išpirkimo kaina, teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Yra neatskleista pagrindinė informacija - kokia kaina buvo išpirktos obligacijos. To nežinant teiginys apie skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimą yra visiškai tuščias.

Mokinio krepšelį kitais metais siūloma didinti 31 euru, jei tam būtų pritarta, jis augtų nuo 1014 iki 1045 eurų. Iš viso savivaldybėms numatyta tikslinė dotacija mokinio krepšeliui, kaip siūloma Finansų ministerijos pateiktame kitų metų biudžeto projekte, siektų beveik 600 mln. eurų. Šiemet tam skiriama 577 mln. eurų.

Finansų ministrė Ecofin susitikime paaiškino, kad investicijas padeda pritraukti paprasti, stabilūs ir aiškūs mokesčiai. Tikra tiesa, galinti tapti Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos moto. Dar investicijas padėtų pritraukti maži mokesčiai, net jei jie nebūtų nei paprasti, nei stabilūs, nei itin aiškūs. Tiek verslas, tiek bet kuris žmogus tikrai sutiktų padirbėti skaičiuodamas sudėtingus mokesčius, jei tai galų gale atsipirktų maža sumokamų mokesčių suma.

  Buvusiam pagrindiniam žlugusio banko „Snoras“ akcininkui Vladimirui Antonovui pateikus ieškinį prieš Lietuvą, Vilniuje numatoma sudaryti specialią darbo grupę, kuri spręstų, ar Lietuvai turėtų būti atstovaujama šioje byloje ir kaip. Joje turėtų dirbti įvairių ministerijų ir institucijų atstovai.   Finansų ministrės patarėjas Remigijus Bielinskas BNS informavo, kad ministerija ketina inicijuoti tarpžinybinės grupės sukūrimą.

2017 metų biudžete ministerijų prašomų numatyti papildomų pinigų suma siekė 1,8 mlrd. eurų, bet skaičiavimai, kuriuos Finansų ministerija grąžino joms, buvo sumažinti keturis kartus - iki 430 mln., rašo "Lietuvos rytas". "Daugumoje ministerijų tas apetitas išties buvo didelis. Teisingiau - per didelis ir nerealus", - dienraščiui sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė ir išskyrė Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijas, o kitos buvusios santūresnės.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1032 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,005 procento. Ši emisija pradėta platinti gegužės 30 dieną, jos papildymo aukcione liepos 4 dieną obligacijų išplatinta už 20 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,018 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 85 mln. eurų.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas. Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

Centrinės valdžios deficitas šiemet sausį-gegužę buvo 13,5 mln. eurų ir sudarė 0,04 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti su praėjusių metų sausio-gegužės mėnesiais, jis buvo 263,3 mln eurų arba 0,7 procentinio punkto mažesnis. Gegužės mėnesį centrinės valdžios perteklius buvo 161,6 mln. eurų ir sudarė 0,42 proc. prognozuojamo šių metų BVP, pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-gegužę buvo 4,311 mlrd. eurų, išlaidos – 4,245 mlrd.

Vilniaus valdžia linkusi taikiai susitarti su Finansų ministerija dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos ir kaip kompensaciją per trejus metus gauti 55,8 mln. eurų. Vilniaus miesto taryba tokiam projektui pritarė trečiadienį - dabar savivaldybė suderins taikos sutartį su ministerija, o po to pateiks ją tarybai. „Mano manymu, šis pasiūlymas yra geras.

Finansų ministerija pritaria siūlymui įteisinti naujos rūšies indėlius, kurių nebūtų galima atsiimti anksčiau laiko, išskyrus išimtines sąlygas. Ministerijos parengtame nutarimo projekte, kurį pirmadienį svarstys Vyriausybė, siūloma pritarti tai numatančioms grupės Seimo narių parengtoms Civilinio kodekso pataisoms. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, tokių indėlių atsiradimas būtų naudingas tiek gyventojams, tiek verslui.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Finansų ministras socialdemokratas Rimantas Šadžius siunčiamas dirbti į Europos Audito Rūmus Liuksemburge. Jo kadencija truks 6 metus. Premjeras Algirdas Butkevičius finansų ministre vietoj Rimanto Šadžiaus siūlys skirti dabartinę Lietuvos atstovę Europos Audito Rūmuose Rasą Budbergytę. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš - 5, o susilaikė 43 parlamentarai. Dabartinės Lietuvos atstovės Europos Audito Rūmuose Rasos Budbergytės kadencija baigiasi gegužės mėnesį.

Lietuva išlieka viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kol kas neturinčių sutarčių dėl finansavimo iš Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo.

Lietuvoje naudojamos lošimo automatus ketinama sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų nuotoliniu būdu. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija tokiems ketinimams nepritaria ir teigia, jog taip iš azartinių lošimų rinkos bus pašalinti nuosaikūs, riboto statymo dydžio B kategorijos lošimai.

Sausį valstybės ir savivaldybių biudžetai, išankstiniais duomenimis, gavo 12,1 mln. eurų neplanuotų pajamų, arba 2 proc. daugiau negu tikėtasi. Finansų ministerija pranešė, kad į nacionalinį biudžetą sausį įplaukė 614,8 mln. eurų pajamų. Valstybės biudžeto pajamų planas sausį viršytas 1,9 proc. - gauta 545,3 mln. eurų pajamų, arba 10,2 mln. eurų daugiau nei planuota. Mokesčių į valstybės biudžetą per sausį surinkta 513,1 mln. eurų, planas įvykdytas 101,2 procento.

  Vyriausybė trečiadienį sutiko milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ paskolinti dar 420 mln. eurų. Vyriausybės posėdyje pritarta, kad 10 metų trukmės paskola už nulines palūkanas skiriama „Sodros“ pinigų srautams subalansuoti.   „Lėšos yra perskolinamos iš valstybės iždo už nulines palūkanas, kas nereiškia, kad šitie pinigai valstybei nekainuoja. Konkrečiai šita suma buvo pasiskolinta 2015 metų pabaigoje už 1,209 proc. metines palūkanas, dėl to apie 5 mln.

Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasipiktino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema, kuria numatoma, jog žmonės, pardavę transporto priemones ar būstus, 15 proc. gautos papildomos sumos atiduotų valstybei. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta nuo kitų metų 15 proc.

Finansų ministras Rimantas Šadžius žada siekti kitų metų biudžeto projekte padidinti išlaidas vidaus saugumui nemažinant krašto apsaugos finansavimo. „Dėsiu visas pastangas surasti galimybes pafinansuoti ir kitus svarbius skausmingus taškus nepažeidžiant krašto apsaugos finansavimo“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Aš manau, kad taip“, - atsakė ministras, paklaustas, ar ketinama didinti išlaidas vidaus saugumui. Konkrečių sumų ministras nenurodė.

Finansų ministerija nerimsta, kaip surinkti į biudžetą kuo daugiau mokesčių, tad šįkart užsimojo dar labiau apmokestinti nekilnojamojo turto pardavimą. Dabar žmonės, norintys parduoti butą, namą ar sklypą, dažnai laukia, kol sueis penkerių metų terminas, kad nereikėtų pakloti mokesčio. Siūlomą terminą ilginti iki 10 metų. Ekonomistai sako, kad idėja graži, tačiau ištraukta iš konteksto. Biudžete pinigų beveik nepadaugės, tačiau galvos skausmo – tikrai.

Finansų ministerija nuo 2016 metų kovo 1 d. siūlo didinti akcizus visų rūšių rūkalams ir alkoholiui. Vengiant neigiamų pasekmių, galinčių iškreipti padėtį rinkoje ir paskatinti šešėlinę ekonomiką, siūloma didinti akcizo tarifus nuosekliai: akcizai rūkalams kitąmet didėtų 5 proc., alkoholiui (priklausomai nuo stiprumo) – nuo 2,5 iki 8 proc. Rūkalai Nuo 2016 metų kovo akcizus cigaretėms, cigarams ir cigarilėms siūloma didinti 5 proc.