Prieš beveik pusantrų metų patvirtintame Vyriausybės strateginių projektų portfelyje numatyti 43 veiklos prioritetai ir už kiekvieną projektą atsakingi asmenys. Prie kiekvieno projekto numatyta, kada ketinama įgyvendinti išsikeltus tikslus.
Nors absoliučiai didžioji dalis projektų dar yra tik įgyvendinimo stadijoje, pora jų pažymėti kaip įgyvendinti, o dar keliems numatoma įgyvendinimo data išauš jau šiemet.
Pavyzdžiui, kol kas įgyvendintais projektais laikomas Finansų ministerijai priskirtas mokesčių sistemos tobulinimas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priskirtas pensijų didėjimo užtikrinimas.
Tuo tarpu iki šių metų pabaigos ketinama pradėti statybų projekto pradžią papildomai elektros jungčiai su Švedija, suteikti finansinę pagalbą jaunoms šeimoms, pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą, skaidrinti valstybės valdomų įmonių veiklą bei tobulinti teisėkūros procesą.
Aštri kritika „vaiko pinigams“
Tarp savo prioritetinių darbų Vyriausybė iškėlė finansinę paramą jaunoms šeimoms, apimančią „vaiko pinigus“, paramą pirmajam būstui, įsivaikinusioms šeimoms ir kompleksinę paramą šeimoms.
Nuo Naujųjų metų valdantieji visoms vaikus auginančioms šeimoms skiria 30 eurų paramą nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Tačiau, pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, toks žingsnis – fikcija.
„Vidutines pajams gaunantiems žmonėms realiai jokio efekto nebuvo, tik papildomo administracinio darbo. Išjungtas normalus mechanizmas, kur buvo galima reguliuoti tuos „vaiko pinigus“. Tai gal tam tikras politinis žaidimas padaryti tuos „vaiko pinigus“ labiau matomus, bet realiai iš vienos kišenės išėmė, į kitą įdėjo“, - tv3.lt kalbėjo M. Dubnikovas.
„Vaiko pinigų“ įgyvendinimą kritikavo ir banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Kadangi „vaiko pinigai“ pakeitė neapmokestinamąjį pajamų dydį, dabar juos gauna visos šeimos – ir tos, kurioms paramos reikia, ir tos, kurioms ne. Pasak ekonomistės, tai – neefektyvus lėšų panaudojimas.
Vyriausybės plane šiemet numatyta remti jaunas šeimas (iki 35 m., nepriklausomai nuo pajamų), perkančias pirmąjį būstą ne didmiesčiuose. Kaip pastebėjo I. Genytė-Pikčienė, tokia parama pasinaudos labai mažas skaičius gyventojų.
„Valstybėje darbo jėga ir tos pačios jaunos šeimos juda į traukos centrus – židinius, kuriuose jie gaus darbą, kur jų vaikai gaus palankią terpę augti, bus būreliai, švietėjiška veikla, kultūriniai renginiai. Šiuo atveju mes kaip ir duodame paramą visiškai priešinga kryptimi. Mes remsime galimybę įsigyti būstą ir eisime prieš srovę, nei vyksta vidines migracijos procesai Lietuvoje. Tokia parama neveiks“, - sakė analitikė.
Trūksta toliaregiško žvilgsnio į pensijas
Pasak Vyriausybės, tikslas įgyvendinti socialinio draudimo sistemos pertvarką, įgyvendintas, nepaisant to, kad dalį šio tikslo punktų numatoma atlikti tik 2019 m. Įdirbio čia pasigenda ir I. Genytė-Pikčienė, jos teigimu, kol kas matome daug neapibrėžtumo, o galutinis pensijų pertvarkos modelis dar neišgvildentas.
„Dabar mes turime gerus metus, kuomet ekonomika kyla, kuomet darbo užmokesčio fondas didėja ir tai suneša tikrai neprastas įplaukas į „Sodros“ fondo biudžetą. Bet situacija gali pasikeisti ir tokiu atveju vėl prasivers skylė, turėsime naują skolą. Tam užbėgant už akių yra džiugu, kad yra pradėtas kaupti rezervinis fondas“, - sakė ekonomistė.
Analitikė taip pat stebėjosi trumparegišku Vyriausybės požiūriu į pensijų sistemos pertvarką.
„Dabar susidaro vaizdas, kad imamasi gaisrų gesinimo. Taip, pensijos Lietuvos yra išties nedidelės, bet ateityje bus tik sudėtingiau, nes ta disproporcija tarp pensininkų ir juos išlaikančių darbingo amžiaus gyventojų tik didės“, - prognozavo pašnekovė.
Savo prioritetų sąraše Vyriausybė numato tobulinti antrąją ir trečiąją pensijų pakopas. Tačiau I. Genytė-Pikčienė mano, kad geriau būtų pertvarką apgalvoti, o ne viešinti.
„Pensijų sistema su visomis pakopomis per daug stipriai kaitaliojama. Tas kaitaliojimas kelia nepasitikėjimą jauniems ir dirbantiems gyventojams, pradedama abejoti, ar čia tvaru. Jeigu mes norime kalbėti apie viduriniosios klasės kūrimąsi, apie jaunų specialistų pritraukimą arba išlaikymą, tai turime tai matyti. Mano akimis, reikia pensijos struktūrinę reformą labai gerai apgalvoti, o tik paskui kalbėti viešumoje. Tuo tarpu, ką matome dabar, yra visiškai atvirkščiai“, - siūlė ekonomistė.
Pasigedo mokesčių pertvarkos kokybės
Vyriausybės numatytą mokesčių sistemos struktūros tobulinimą apėmė daug smulkių dalių – tai ir mokesčių naštos mažinimas, ir akcizų didinimas, ir galiojančių mokestinių lengvatų peržiūra. Nagrinėdamas įgyvendintus darbus, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pastebėjo ir teigiamų, ir itin žalingų pokyčių.
Pavyzdžiui, pasak M. Dubnikovo, jauniesiems verslininkams suteiktos pirmųjų metų mokesčių atostogos – teigiamas sprendimas, galintis prisidėti prie šešėlio mažinimo.
Vyriausybės sprendimas didinti akcizą dyzelinui paprastiems vairuotojams neatsiliepė skaudžiai, tačiau labai paveiks transporto verslą, teigė M. Dubnikovas.
Gegužę ūkininkai įsiuto, kai Vyriausybė nusprendė peržiūrėti jiems teikiamas lengvatas, M. Dubnikovas sveikina tokį valdančiųjų žingsnį ir teigia, kad žemės ūkį reikia laikyti paprastu verslu.
„Žemės ūkį vieną kartą reikėtų pripažinti normaliu, elementariu verslu, kuris turi savo rizikas, savo pelnus, nuostolius, ir nustoti valstybei remti ypatingai neefektyvų sektorių“, - tv3.lt kalbėjo M. Dubnikovas.
Nors M. Dubnikovas taip pat džiaugiasi, kad Finansų ministerija pagerino sąlygas investuoti į technologines naujoves, suteikdama 5 proc. pelno mokesčio lengvatą išradimų komercializavimui, pelno mokesčio lengvatą smulkiam ir vidutiniams verslui, I. Genytė-Pikčienė teigė, kad šie pokyčiai neturės didelio efekto.
„Tiek kalbant apie išradimus, tiek apie jaunąjį verslą, pirmaisiais metais tikrai retas verslas gali kalbėti. Kalbant apie 100 proc. lengvatą investicijoms, tai, mano požiūriu, yra daug apribojimų, nes yra griežti reikalavimai, kokios turi būti tos investicijos“, - pastebėjo analitikė.
Įžvelgia bandymus pristabdyti reformą
Šiemet Vyriausybė taip pat išsikėlė tikslą baigti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką. Tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia matanti bandymus trukdyti reformą.
„Kai kurie Seimo nariai, spaudžiami kai kurių vaiko teisių apsaugos skyrių vedėjų, bijančių prarasti darbo vietas, ima garsiai abejoti reformos sėkme, kalba apie jos atidėjimą ar net stabdymą. To pasekoje nemažai savivaldybių vis dar labai pasyvios, matyt tikisi, kad nereikės nieko imtis šiais metais“, - tv3.lt kalbėjo D. Šakalienė.
Paklausta, kokių patobulinimų vaiko teisių apsaugos sistemoje pasigenda, D. Šakalienė sakė, jog svarbiausias uždavinys šiuo metu – paslaugų vaikui ir šeimai trūkumas.
„Jų prieinamumas – nuo pozityvios tėvystės kursų iki psichologinės pagalbos – vis dar labai mažas, ypač regionuose. Taip pat su tuo susijusi problema yra psichologų, galinčių apklausti vaiką ikiteisminio tyrimo metu, trūkumas. Teisinga ir profesionali vaiko apklausa yra gyvybiškai svarbi - tai palengvina smurto atvejo kvalifikavimą ir didele dalimi nulemia tyrimo sėkmę“, - teigė parlamentarė.
