Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyko parlamentarų ir finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų diskusija apie pristatytas finansų bei pensijų reformas.
Pasak Finansų ministro Viliaus Šapokos, mokesčių reforma savaitės bėgyje bus pateikta derinti kitoms institucijoms, o tikėtis reformos įteisinimo galima jau šioje Seimo pavasario sesijoje.
Keičiasi pensijų kaupimas
Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę. Vietoje 2+2+2, būtų 4+2: tai kaupimas II pensijų pakopoje, kai asmuo senatvei atideda 4 proc. nuo atlyginimo, o valstybė prideda 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tuo pačiu 2 proc. mažėtų įmokos „Sodrai“. Įmokos didėjimas nuo 2 proc. iki 4 proc. išdėstomas palaipsniui per 5 metus.
Taip pat numatyta savanoriška galimybė pačiam dirbančiajam arba jo darbdaviui prisidėti daugiau nei 4 proc. – už tai taikomos mokesčių lengvatos (pajamų arba pelno). Siekiama užtikrinti, kad į kaupimą įsitrauktų kuo daugiau žmonių, tai užtikrintų didesnes pensijas ateityje. Be to numatoma, kad kaupimas vyktų ne mažiau nei 30 metų ir ne mažiau nei 6 proc. nuo atlyginimo.
„Iš konclagerio pabėgti lengviau“
Pasak konservatoriaus Mykolo Majausko, naujoji pensijų reforma paprasčiausiai maitins pensininkus ateities sąskaita.
„Puikiai suprantame, kad nemokamų pietų nebūna. Arba gali imti iš turtingų ir duoti neturtingiems, arba imti iš valstybės. Trečias variantas, kurį gali daryti – imti ateities sąskaita, gali padidinti gerovę šiandien. Tai tas, atrodo, čia šiandien ir bandoma daryti. Jeigu teisingai suprantu, dėl reformos „Sodros“ pajamos sumažės“, - pensijų reformą komentavo M. Majauskas.
Konservatorius Andrius Kubilius pensijų reformą kritikuoja teigdamas, jog joje mato tik vieną realų pokytį – privalomą pensijų kaupimą. Numatoma, kad visi asmenys iki 40 metų būtų įtraukiami į privatų pensijų kaupimą.
„Tas privalomas įrašymas, kai gali tik iš trečio karto pabėgti, tai aš juokauju, kad iš konclagerio bus lengviau pabėgti. Taip, kaip yra dabar su ta didele reforma, jeigu taip išdėlioji, atsiranda tik privalomas įrašymas, iš kurio pabėgti negali. Aš taip suprantu reformos esmę“, - sakė A. Kubilius.
Reformoje numatoma, kad kiekvienas nekaupiantis žmogus iki 40 metų arba kaupiantis nepaisant amžiaus bus automatiškai 3 kartus įtraukiamas į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“, o šiuo metu kaupiantys II pensijų pakopoje ir pasakę „ne“ turės galimybę grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą paliekant sukauptą dalį fonde.
Daugeliui augs pajamos
Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje ketinama nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (dabar VDU 690,5 euro „į rankas“). Šiuo metu NPD – 380 eurų. Ruošiamasi sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Darbuotojo socialinio draudimo tarifas sieks 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas nuo 15 proc. bus keliamas iki 21 proc.
Ketinama įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“, o nuo jų – papildomą progresinį tarifą. Finansų ministerija skaičiuoja, kad, jei šiuo metu uždirbama 500 eurų „ant popieriaus“, atlyginimas per trejus metus padidėtų 57 eurais, jei 900 eurų – 78 eurais, jei 1,2 tūkst. eurų – 91 euru, jei 1,5 tūkst. eurų – 84 eurais, jei 2 tūkst. eurų – 72 eurais.
Kritika dėl lėšų švaistymo
Tačiau daugiausiai kritikos mokesčių reforma susilaukia būtent dėl mažėjančių mokesčių bei įmokų „Sodrai“ – vien tik dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo biudžetas netenka 180 mln. eurų.
„Tikrai situacija nepablogės. Išlaidos šiai reformai kasmet yra ne didesnės nei veiksmai, padaryti pernai – NPD didinimas“, - kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Baiminamasi, kad biudžete atsivėrus skylei, nukentės viešosios paslaugos, kurios finansuojamos būtent iš valstybės biudžeto. Tačiau V. Šapoka tikina, kad šioje vietoje problema – visai ne finansai.
„Akivaizdu, kad ne pinigų stygius yra problema, o neefektyvi sistema. Buvo pristatytos ir kitos reformos, kad tuos klausimus spręstume“, - tikino ministras.
Seimo nariai kelia klausimą – iš kur Finansų ministerija ims mokesčių mažinimui reikalingas lėšas. Iki šiol ministerija teigė biudžeto skylę lopysianti iš šešėlio, tačiau parlamentarų toks atsakymas netenkina.