finansų ministerija

Finansų ministerija nesvarsto galimybės pagreitinti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą. Finansų viceministras Algimantas Rimkūnas pareiškė, kad tokia galimybė kol kas neaptariama. „Kol kas nesvarstyta“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė finansų viceministras, atsakydamas į komiteto pirmininko Broniaus Bradausko klausimą dėl galimybės valstybei pasiskolinti ir atsiskaityti su pensininkais.

 Daiva Savickienė Šalyje klestinti šešėlinė ekonomika vis sulaukia valdžios dėmesio, tačiau kartais priemonės, kurių bandoma imtis, kelia abejonių jų veiksmingumu. Finansų ministerija vėl siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau kyla klausimas, ar tai dar labiau neapsunkins legalaus verslo, be to, abejojama, ar dirbantiesiems šešėlyje padarys kokį nors poveikį.

Prasiskolinusioms ir piktybiškai nemažinančioms skolų savivaldybėms dar papildomai skolintis kitais metais siūloma leisti tik tada, jeigu tam pritars Finansų ministerija. Atitinkamą pataisą Seime registravęs Ekonomikos komiteto narys liberalas Remigijus Šimašius tikisi, kad tokie pakeitimai visų pirma pažabos besaikį Vilniaus skolinimąsi.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt PVM lengvata šildymui – vis dar neišspręstas klausimas valdančiajai koalicijai. Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybės pritarimo sulaukęs kitų metų biudžeto projektas Seimui pateiktas su 21 proc. PVM šildymui tarifu.

Finansų ministerija pastaruoju metu už teisines ir kitokias konsultacijas išleido beveik 4,5 mln. litų, rašo „Lietuvos žinios“. Ministerija dienraščiui nurodė, kad didžiausias išlaidas patyrė, užsakydama sau ir kitoms septyniolikai Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą administruojančių institucijų reikalingą techninę pagalbą - konsultacijas specifiniais su ES struktūrinės paramos įgyvendinimu susijusiais klausimais.

Finansų ministerija pranešė skelbianti konkursą mobiliųjų programėlių kūrėjams „Mobilusis euro gidas“. Išmaniųjų sprendimų kūrėjai kviečiami iki 2014 m. lapkričio 5 d. sukurti programėles, kurios padėtų išmaniųjų įrenginių (mobiliųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių) naudotojams geriau susipažinti su praktiniais euro įvedimo aspektais. Laimėjusių programėlių kūrėjų laukia piniginiai prizai ir galimybė populiarinti sukurtas programėles, teigia ministerijos atstovai.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui. Jo tikslas – nustatyti taisykles, kurios sudarytų sąlygas mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį, siekiant, kad vidutiniuoju laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.

Pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose po truputį rikiuojasi prie starto linijos. Žiūrovai vis tyliau kalbasi apie kaimynus ir žalingus jų įpročius, nes visas dėmesys krypsta į maratonininkus. Komentatoriai praneša, kad prie starto linijos stos ne visi paraiškas pateikę sportininkai, o ekspertai su šypsena veide šnabždasi, kad yra tik vienas šio bėgimo favoritas. Mes stovime prie prezidento rinkimų starto linijos.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2013 metų nacionalinio biudžeto planas įvykdytas ir viršytas. Jį sudarantys valstybės biudžetas pajamų gavo 282 mln. litų daugiau nei planuota, savivaldybių - 133 mln. litų daugiau. Daugiausiai virš plano gauta pelno mokesčio, didžiausias trūkumas - pridėtinės vertės mokesčio pajamų. Viršplaninės pajamos pirmiausiai skirtos biudžeto deficitui finansuoti. Į nacionalinį biudžetą pernai planuota gauti 21,390 mlrd.

Finansų ministerijos patikėjimo teise valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE) sieks padvigubinti savo vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Toks tikslas numatytas LE grupės 2014-2020 metų veiklos strategijoje, kurią patvirtino valdyba. Per tą laikotarpį į plėtrą grupė numato investuoti 2-3 mlrd. litų.

Antradienį Finansų ministerija pradėjo platinti naują vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisiją, už kurią siūloma 1 proc. metinė palūkanų norma. Tai beveik keturis kartus daugiau nei už vienerių metų indėlius vidutiniškai siūlo pagrindiniai šalies bankai.

Šią savaitę Vyriausybė beveik 100 mln. litų padidino planuojamas kitų metų pajamas ir išlaidas. Taip pat šioje korekcijoje buvo pažymėta, kad mažės biudžeto pajamos iš dividendų – 57 mln. litų. Finansų ministro Rimanto Šadžiaus nuomone, nieko nebuvo galima pakeisti šioje situacijoje.

Vilnius, lapkričio 14 d. Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 17 mlrd. 796,4 mln. litų, t. y. 202,3 mln. litų arba 1,1 proc. daugiau, nei buvo prognozuota. Prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą per 2013 m. dešimt mėnesių įplauks 17 mlrd. 594,1 mln. litų. Į valstybės biudžetą pajamų per sausio-spalio mėnesius gauta 15 mlrd. 138,7 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 14 mlrd. 986,3 mln.

Skolų kamuojama Vilniaus miesto savivaldybė Finansų ministerijai laiku negrąžino 12 mln. litų paskolos, todėl ši terminą ministerija pratęsė iki šių metų pabaigos. Savivaldybės atstovas teigia, kad ji neturi pinigų grąžinti paskolą. „Jeigu taip bus, kaip dabar, su pajamų surinkimu, tai labai abejotina, kad mes grąžinsim (iki metų pabaigos - BNS)“, - BNS sakė savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Edmundas Kačkus.

Finansų ministerija parengė Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo keisti galiojančią mokestinių nuostolių perkėlimo tvarką. Pagal pateiktas pataisas įmonėms bus leista ankstesnių laikotarpių sukauptais mokestiniais nuostoliais sumažinti ne daugiau kaip 50 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia sukauptais nuotoliais mažinti iki 100 proc. apmokestinamojo pelno.

Gediminas Stanišauskas Smulkieji verslininkai ir ūkininkai kategoriškai nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Vyriausybė jau paskelbė, kaip ir kokiu būdu nuo 2014 m. sausio 1 d. sieks apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šios tvarkos nesilaikantiems bus skiriamos iki 5 tūkst. Lt baudos. Naujai tvarkai priešinasi ir žemdirbiai, ir smulkieji verslininkai, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgiantys tik bankininkų interesus.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Finansų ministerija, siekdama sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais iki 10 tūkst. litų. Tai numatyta ministerijos parengtose Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Pinigų įstatymo pataisose. Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2014 metų pradžios. Pažeidėjai būtų baudžiami nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų, o pakartojus pažeidimą - nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Finansų ministerija siūlo panaikinti šiuo metu dar neįsigaliojusį reikalavimą vyriausiesiems buhalteriams nuo 2016 m. būti išlaikiusiems profesinius buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminus. „Rinkos ekonomikos sąlygomis jos dalyvių paslaugų kokybę lemia rinkos poreikiai, o ne valstybės reguliavimas.

 Finansų ministerija siūlo nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo. Tai numatoma Finansų ministerijos parengtame specialiame įstatymo projekte.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus įsakymu sudaryta darbo grupė aiškinosi mokesčių nesurinkimo priežastis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) administravimo veiklos efektyvumą. Kaip pagrindinė priežastis įvardytos rimtos mokesčių administravimo spragos. Darbo grupės teigimu, makroekonominė analizė rodo, kad galutinio vartojimo išlaidos 2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,9 proc., namų ūkių vartojimo išlaidos augo 5 proc.

Finansų ministerija skolų kamuojamai Vilniaus miesto savivaldybei suteikė 12 mln. litų trumpalaikę paskolą. Bankai savivaldybei nebeskolina. Paskola, kurios metų palūkanos yra 0,492 proc., suteikta praėjusį penktadienį, BNS pranešė Finansų ministerija. Pasak jos atstovės Teresės Staniulytės, paskola suteikta iš valstybės iždo, o ne iš pasiskolintų lėšų. Tai yra trečioji šiemet Finansų ministerijos suteikta paskola sostinės savivaldybei - vasarį paskolinta 14,15 mln. litų (palūkanos - 0,572 proc.

Nacionalinio daugiafunkcinio stadiono finansavimo planas, kurį valdžia turėjo paruošti iki liepos, kol kas nėra neparengtas, BNS informavo Finansų ministerija. „Šiuo metu Finansų ministerija galutinio atsakymo dėl stadiono statybos bei finansavimo modelio pateikti dar negali, kadangi dauguma institucijų reikiamą informaciją vėlavo pateikti, ir ji dabar yra vertinama Finansų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų specialistų.

Šiandien Finansų ministerija išpirko antrąją 1 mlrd. eurų vertės (3,45 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją ir taip atitinkama suma sumažino Lietuvos valstybės skolą. 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisija buvo išleista 2003 m. kovą ir po metų papildyta 600 mln. eurų (2,07 mlrd.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.

Visą Finansų ministerijos vidaus rinkoje išplatintą 600 mln.litų vertės obligacijų emisiją nupirko bankrutuojantis bankas „Snoras”, šiuo metu investuojantis kreditoriams grąžinti numatomus pinigus, praneša „Verslo žinios”. Ministerija ketvirtadienį oficialiai paskelbė, kad vidaus rinkoje išplatino 600 mln.

Šiandien Finansų ministerija vidaus rinkoje išplatino 600 mln. litų nominaliosios vertės obligacijų emisiją, kurios pelningumas - 1 proc. Dvišalių derybų būdu išplatinta emisija bus išperkama po pusantrų metų - 2014 m. rugpjūtį. Siekdama didinti skolinimosi vidaus rinkoje dalį ir didelius tarptautinius įsipareigojimus (pvz.

Didžiosios Britanijos ekonomistai teigia, kad šalies ekonomika "augs vangiai", jei finansų ministerija ir Anglijos centrinis bankas nepakeis požiūrio į ekonomiką. Tokios išvados pateikiamos naujausiame prognozių grupės "Ernst and Young Item Club" pranešime, skelbia BBC. Pranešime prognozuojama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika 2013 m. augs 0,9 proc., o ne 1,2 proc., kaip teigė vyriausybės atstovai.

Baigusi kadenciją finansų ministrė Ingrida Šimonytė ketina ilgai ilsėtis. Interviu „Ekonomika.lt“ ji sako niekuomet nejautusi gyventojų priešiškumo: didžiausias „etiketes“ jai klijavę politikai bei žiniasklaida. Nemaloniausiu kadencijos darbu įvardija banko „Snoras“ bankrotą. Kokia veikla planuojate užsiimti išėjusi iš Finansų ministerijos? Ar nėra gaila palikti šią instituciją, išdirbus tiek daug metų? Ketinu ilgai pailsėti, o tada kibti į kitus darbus.

Norėdamas išvažiuoti iš kiemo neblaivus vairuotojas sudaužė kelis automobilius.   Incidentas įvyko šeštadienį Sostinės Šeškinės rajone, Gelvonų gatvėje. Kaip įtariama, automobilyje vartojęs svaigalus Finansų ministerijos tarnautojas nutarė pasivažinėti, tačiau iš kiemo nesugebėjo išvažiuoti neužkliudęs kelių automobilių.   Nuo smūgio net išsiskleidė finansininko automobilio oro pagalvė.   Vyriškis sulaikytas ir apklaustas. Jo automobilyje rasta tuščių butelių nuo alkoholio.

Finansų ministerijoje įdiegta viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinės sistema (VSAKIS) sulaukė dėmesio viename svarbiausių pasaulio informacinių technologijų renginių „SAPPHIRE NOW“. Sistemos privalumus teigiamai įvertino ir jos naudotojai Lietuvoje.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto. Pristatydama audito išvadas, valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė sakė: „Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln.

Šiandien Finansų ministerija Vyriausybei teikia 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 546 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 295 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų daugiau nei planuota į Nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 842 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, kad metų pabaigoje valstybės skola sudarys 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitąmet laikantis atsakingos finansų politikos ji dar mažės. „Valstybės skola šių metų pabaigoje, mes manome, kad sudarys apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai ir toliau išliks viena iš mažiausių skolų Europos Sąjungoje.

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) skyrė 2 mln. litų. Lėšos referendumui bus skirtos iš Privatizavimo fondo. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, referendumui reikalinga pinigų suma buvo įvertinta kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija. Esą kol nebuvo priimtas įstatymas, kad referendumas vyks kartu su Seimo rinkimais, grėsė daug didesnės išlaidos. „Tokio referendumo organizavimas atskirai būtų kainavęs turbūt kone dvigubai daugiau.

Rinkimų metais, naujos Vyriausybės formavimo ir jos darbo pradžios laikotarpiu valstybės ižde turėtų būti disponuojama pakankamomis lėšomis, kad būtų užtikrintas finansiškai sklandus valdžių pasikeitimas, išvengiant situacijų, kai naujai suformuota Vyriausybė savo darbą pradeda paveldėjusi tik einamąsias skolas be jokių finansinių išteklių.

Finansų ministerijos duomenimis, rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 384,3 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 498,5 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 75,1 mln. litų. Rugpjūčio mėnesio centrinės valdžios sektoriaus (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) deficitas, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugpjūtį sudarė 189,3 mln. litų, arba 0,2 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Klystate jei manote, kad kalbėsiu apie atlyginimus, pašalpas ar kitus dalykus, kurie daugumos gyventojų nuomone dėl savo mikroskopinių dydžių neabejotinai trumpina Lietuvos gyventojų trukmę.

Finansų ministerija siūlo Vyriausybei pripažinti 11 Lietuvos įmonių skolas beviltiškomis ir jas nurašyti arba revizuoti. Paskolas valstybės vardu ar su valstybės garantija šios įmonės gavo pagal sutartis, pasirašytas daugiausiai 1993-1997 metais. Siūloma nurašyti suma sudaro apie 170 mln. litų, iš kurių 92 mln. litų sudaro skolos, 27 mln. litų - palūkanos ir 51 mln. litų - delspinigiai.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Finansų ministerija paskelbė naują konkursą atrinkti bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijų kainą nustatysiančius ekspertus. Surasti ekspertus  akcijų kainai nustatyti Finansų ministeriją įpareigojo Vyriausybė. Naują akcijų kainos nustatymo paslaugų konkursą Finansų ministerija turi organizuoti po to, kai atmetė vienintelės pirmojo konkurso, skelbto gegužės 14 d., dalyvės „Deloitte Lietuva“ pasiūlymą.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.

Finansų ministerija toliau ieškos specialistų, galinčių nustatyti nacionalizuotų „Snoro“ akcijų kainą. Ministerija atsisakė vienintelės konkurso dalyvės „Deloitte Lietuva“ paslaugų ir skelbs naują konkursą. Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė sakė, kad per didelė kaina buvo pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti „Deloitte Lietuva“ paslaugų. Įvardyti, kiek už savo paslaugas „užsiprašė“ audito bendrovė, finansų ministrės patarėja atsisakė.

Šių metų birželio 11 – 15 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julie Kozack. TVF ekspertai išanalizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto bei socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta. ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc.