finansų ministerija

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Lietuvos ūkio būklė nėra tokia prasta, kaip buvo prognozuojama tik prasidėjus pandemijai. Šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 proc. – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje, kurį parengė Finansų ministerija. „Ekonominius išbandymus, palyginti su kitomis ES šalimis, atlaikėme bene sėkmingiausiai, tačiau padėtis dėl Covid-19 pandemijos išlieka neapibrėžta, todėl turime būti atsargūs ir pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius.

Finansų ministerija įspėja, kad šiuo metu plinta tikrovės neatitinkanti informacija („fake news“), kurioje asmenys gavę SMS žinutę iš adresato, pasivadinusio „FinMinLT“, raginami paspausti el. nuorodą ir susigrąžinti permoką. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad Finansų ministerija niekada nesiunčia SMS žinučių ir tuo labiau neprašo gyventojų atlikti jokių finansinių veiksmų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

Gatvių apšvietimui atnaujinti savivaldybės prašo 14 mln. eurų paramos, nors tam kol kas numatyta 12 mln. eurų.  Energetikos ministerija praneša, kad sulaukus didelio susidomėjimo Finansų ministerijos paprašyta l papildomos paramos, tad savivaldybės gali teikti paraiškas toliau, iki rugsėjo 1 dienos.  Šiuo metu gautos 24 paraiškos, pasirašytos pirmosios dvi finansavimo sutartys.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio turto – ir beveik visą jį laiko indėliais bankuose. Ekonomistų teigimu, tai nėra pats geriausias būdas investuoti. Tačiau ką daryti, kad pinigus įdarbintume geriau? Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje vyrauja palyginti maža turto ir gana didelė pajamų nelygybė.

Vyriausybė trečiadienį iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų paskirstė apie 455 mln. eurų dviem ministerijoms koronaviruso krizės pasekmėms mažinti.  Finansų ministerijos parengtame projekte daugiausiai lėšų – 454,6 mln. eurų – pasiūlyta skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemonėms įgyvendinti.

Vyriausybė trečiadienį pritarė ir Seimui pateikė Finansų ministerijos parengtus Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir Muitinės įstatymų pakeitimų projektus, kuriais perkeliami ir įgyvendinami PVM direktyvos pakeitimai, susiję su nuotoline prekyba prekėmis, pardavimais per internetines prekyvietes ir smulkių siuntų importu.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kurioms įsigaliojus nuo kitų metų už mažos vertės siuntas iš Kinijos, JAV ar kitų trečiųjų šalių teks mokėti daugiau. Šiuo metu už siuntas iš trečiųjų šalių (tai yra, ne iš Europos Sąjungos), kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti 21 proc. PVM. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, mokestis bus taikomas ir šioms siuntoms.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – didinti mokestinę lengvatą mažiau alkoholio turinčiam alui. Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles. Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.

Antradienį ministras Vilius Šapoka nuotolinėje konferencijoje pristatė naujausias Finansų ministerijos makroekonomikos prognozes. Jo teigimu, šiemet Lietuvos ūkis susitrauks apie 7 proc. Tačiau pačiu blogiausiu atveju nuosmukis gali būti gerokai didesnis. Nuo prognozių bent iš dalies priklausys kitų metų valstybės biudžeto formavimas, į jas bus atsižvelgiama nustatant minimalią mėnesinę algą.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad nemaža dalis per viešą diskusiją gegužę pasiūlytų naujų ekonomikos atstatymo plano projektų yra parengti ir jau gali būti įgyvendinami, tačiau daug jų dar yra „tik pradžios stadijoje“.   „Apie pusė jų labai gražių idėjų lygmenyje“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pripažino L. Maskaliovienė. Taip ji atsakė į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, ar Lietuva bus pasiruošusi tinkamai įsisavinti dideles lėšas.

Sulaikyti įtakingi verslo organizacijų atstovai galimai norėjo paveikti Seimo ir Vyriausybės koridoriuose priimamus sprendimus. Ministerijų atstovai tikina, kad korupcija įtariami asmenys rengiant svarbius įstatymo projektus nedalyvavo. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas 50 eurų iki 400 eurų yra teisingesnė, ilgalaikė, o kartu ir mažesnį poveikį biudžetui turinti priemonė nei laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas 5 punktais iki 15 proc., teigia Finansų ministerija. Ministerijos rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kurio kopiją turi BNS, rašoma, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlomas GPM sumažinimas antrąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas sumažintų apie 339 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas likvidumo ir mokumo problemų turinčioms įmonėms išvengti nemokumo proceso inicijavimo bei išsaugoti verslą.  Įstatymo projektą parengusi Finansų ministerija nurodo, kad numatomos priemonės suteiks papildomo laiko ir galimybių sąžiningam verslui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti įmonės mokumą. „Tikrai labai svarbus klausimas. Verslas susiduria ir susidurs ne tik su likvidumo, bet ir su mokumo problemomis.

Lietuvai iš tarptautinių finansų institucijų valstybės iždo reikmėms skolinantis 1,5 mlrd. eurų koronaviruso krizės pasekmėms mažinti, finansų ministras sako, kad Vyriausybė toliau derasi su tarptautiniais bankais, taip pat ketina skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose. Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodė jau ne viena istorija, kaip darbdaviai masiškai verčia darbuotojus išeiti iš darbo, nemoka jiems atlyginimų. Tačiau Finansų ministerija vis dar tikisi, kad užimtų gyventojų šalyje sumažės gana ne daug, o gyventojų pajamos vis tiek šiemet turėtų didėti.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda inicijavo ekspertų diskusijas dėl šalies viešųjų paslaugų adekvataus finansavimo, mokestinių pokyčių disciplinos, šešėlio mažinimo, įmonių dalinimosi pelnu su darbuotojais ir produktyvumo didinimo iniciatyvų. Po pirmojo susitikimo Valstybinė mokesčių inspekcija žada griežtesnių tikrinimų. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po pirmos diskusijos antradienį žurnalistams pasakojo, kad keisti mokesčius reikėtų imantis kelių žingsnių.

Antradienį Finansų ministerija išpirko didžiausią euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,8 mlrd. JAV dolerių arba 2,6 proc. pagal numatomą 2020 m. bendrojo vidaus produktą (BVP). Kaip rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai, ši 1,8 mlrd. JAV dolerių emisija buvo išplatinta 2010 m. vasario 11 d. Už ją buvo mokamos 7,375 proc. metinės palūkanos.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Neseniai Turto bankas atliko studiją, kur būtų geriausia steigti vadinamą ministerijų miestelį, kuriame įsikurtų didesnė dalis ministerijų ir jų darbuotojų. Automobilių aikštelė prie Seimo buvo įvardyta kaip labiausiai tam tinkanti. Vis dėlto dabar bus siūloma projektą vykdyti buvusio Vilniaus edukologijos universiteto vietoje. Jau kurį laiką Vyriausybė įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformą.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Kartu su naujais mokesčiais Finansų ministerija siūlo kitais metais didinti akcizus degalams, tabako gaminiams ir alkoholiui. Kai kurie verslo atstovai įspėja, kad šie pakeitimai gali sumažinti legalių prekių pirkimą ir padidinti šešėlį. Kaip jau skelbta, ministerija planuoja akcizą alkoholiui didinti nuo 1832 iki 2025 eurų (už hektolitrą arba 100 litrų); benzinui nuo 434,43 iki 466 eurų (už 1 tūkst. litrų); gazoliams (dyzeliniam kurui) nuo 347 iki 372 eurų (už 1 tūkst.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms butą už skolintas lėšas, nereikėtų mokėti notarams jokio mokesčio už nekilnojamo turto įkeitimą (hipoteką), o našlaičiams, globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šis teisės aktas pateiktas derinti Finansų ministerijai.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kurį priėmus būtų panaikinti statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, rašo „Verslo žinios“.  Tarp planuojamų panaikinti verslo liudijimų yra „Statybos baigimo apdailos ir valymo darbai“, „Specialieji statybos darbai“, „Vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas“, „Elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas“. Ministerija pažymi, kad panaikinus verslo liu...

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Aplinkosaugos judėjimo „Extinction Rebellion“ aktyvistai ketvirtadienį aptaškė Didžiosios Britanijos finansų ministerijos fasadą Londone netikru krauju, kurį švirkštė iš nebenaudojamo gaisrinio automobilio.

Finansų ministro Viliaus Šapokos patarėju finansų rinkų klausimais tapo buvęs Lietuvos ambasadorius Švedijoje Algimantas Rinkūnas. Finansų ministerijos teigimu, ministro politinio pasitikėjimo komandą papildęs A. Rimkūnas bus atsakingas už klausimus, kurie apims finansines technologijas (fintech), tvarius finansus ir kitus.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Dabar taikoma rinkliavos nuolaida už pasą ir kortelę pensininkams turėtų būti didinama. Tačiau pilnametystės nesulaukusiems asmenims nuolaidos didinti nereikėtų, nes šeimoms ir taip didinamos piniginės išmokos. Dar 2018 m. vasarį dabartinė kandidatė į vidaus reikalų ministres Rita Tamašunienė registravo Rinkliavų įstatymo pataisą. Ja siūloma nuo 50 proc. iki 80 proc. padidinti nuolaidą rinkliavai už pasą ir asmens tapatybės kortelę žmonėms, kurie sulaukė pensinio amžiaus arba neturi 18 metų.

Seimas ir Finansų ministerija taip susikirto dėl šešių milijonų eurų, kad ant kilimėlio Seimo valdyba kviesis patį ministrą. Šešių papildomų milijonų parlamento kanceliarija užsiprašė kitiems metams. Esą ne tik reikės mokėti išeitines kompensacijas kitai kadencijai neperrinktiems seimūnams ir jų padėjėjams, bet laukia ir remonto darbai, kuriems reikės pinigų. Ministerija atkerta, kad Seimo apetitas per didelis. „Vasarą čia beprotiškai karšta.

Prezidentūroje susitiko laikinasis finansų ministras V. Šapoka ir prezidentas G. Nausėda. Nors Lietuva turėtų ruoštis ekonomikos lėtėjimui ir galimai naujų mokesčių bangai, prezidentas tikisi, kad tai nepalies socialinės rizikos srityje esančių lietuvių. V. Šapoka pažymėjo, kad netrukus pamatysime, kurie prieš rinkimus dalinti politikų pažadai virs realybe.

Siekiant plėtoti kapitalo rinką bei sukurti geresnes sąlygas smulkioms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų projektų įgyvendinimui, iš vertybinius popierius viešai platinančių įmonių siūloma nereikalauti parengti jų emisijos prospekto, jei vertybinių popierių bendra pardavimo Europos Sąjungoje vertė per 12 mėnesių neviršys 8 mln. eurų.

Nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir Konferencijų bei kongresų rūmų įrengimas dar kiek pabrango – dabar tam ketinama išleisti iki 29 mln. eurų (su PVM), nurodoma Finansų ministerijos atnaujintame Vyriausybės nutarimo, kuriuo rekonstrukcija pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pakeitimo projekte. Spalio pradžioje skelbtame nutarimo projekto redakcijoje buvo nurodoma, kad rekonstrukcija kainuos 28,3 mln. eurų.

Finansų ministerija parengė ir pateikė visuomenei derinti Vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Pokyčius pajus trijų sričių – pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų tiekėjai, kurių Lietuvoje yra apie 23 tūkst. Jie savo veiklą vykdyti įsigijus verslo liudijimą galės iki 2019 m. liepos 1 d., rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai.

Iš šešėlio 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.