Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Vertybinių popierių įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įgyvendinami ES reglamento dėl dėl prospekto, kuris turi skelbiamas įmonei viešai siūlant vertybinius popierius arba juos įtraukiant į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
ES reglamente valstybėms narėms suteikiama teisė laisvai nustatyti 1–8 mln. eurų vertybinių popierių siūlymo ribą, iki kurios reikėtų taikyti išimtį skelbti prospektą – dokumentą, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie vertybinių popierių emitentą ir jo viešai siūlomus vertybinius popierius. Šiuo metu Lietuvoje galioja 5 mln. eurų riba
„Pasirinkę maksimalios ribos taikymą, turėtume konkurencinį pranašumą prieš kitas ES valstybes, pritraukiant užsienio investicijas. Siūlomi pakeitimai suteiktų galimybę mažoms ir vidutinėms įmonėms pritraukti lėšų, išleidžiant vertybinių popierių emisijas. Tai būtų papildoma alternatyva įmonėms ir turėtų teigiamą poveikį Lietuvos kapitalo rinkai, verslo aplinkai bei kartu nesusilpnintų mažųjų investuotojų apsaugos“, – pranešime sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministerijos teigimu, dabartiniai reikalavimai, kurie taikomi didesnėms įmonėms ar didesnėms vertybinių popierių emisijoms, netinka mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mažesnėms vertybinių popierių emisijoms. Prospekto rengimo sąnaudos dažnai tampa neproporcinga našta smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, vertybinių popierių viešam siūlymui, kurio vertė yra 1-8 mln. eurų per 12 mėnesių laikotarpį, Vertybinių popierių įstatyme siūloma nustatyti pareigą parengti ir paskelbti informacinį dokumentą.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, tačiau kartu užtikrinti reikiamos informacijos investuotojams atskleidimą. Taip pat reglamentu įvedama galimybė mažoms ir vidutinėms bei mažos kapitalizacijos įmonėms leisti supaprastintą prospektą – ES augimo prospektą, kuriame atskleidžiama reikšminga ir aktuali informacija tokio dydžio įmonėms.
Vertybinių popierių įstatymo pataisomis taip pat numatoma, kad oficialūs siūlymai gali būti vykdom ne tik reguliuojamoje rinkoje, bet ir atsiskaitymų sistemos techninėmis priemonėmis. Atsisakoma nuostatos, kad visi emitento vadovai yra laikomi kartu veikiančiais, nes ES teisės aktuose tokia kartu veikiančių asmenų grupė nėra apibrėžta ir neatitinka tarptautinės praktikos.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais nustatoma, kad įmonės įgytos savos akcijos nebūtų eliminuojamos nustatant bendrą akcijų teikiamų balsų skaičių, jos taip pat būtų įskaitomos į visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą.
