Kaip jau skelbta, ministerija planuoja akcizą alkoholiui didinti nuo 1832 iki 2025 eurų (už hektolitrą arba 100 litrų); benzinui nuo 434,43 iki 466 eurų (už 1 tūkst. litrų); gazoliams (dyzeliniam kurui) nuo 347 iki 372 eurų (už 1 tūkst. litrų); žemės ūkyje naudojamiems gazoliams (žymėtam dyzelinui) nuo 56 iki 81 euro (už 1 tūkst. litrų).
Ministerija skaičiuoja, kad dėl šių pakeitimų, jeigu jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro.
Tikimasi, kad padidinus akcizus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta apie 53,5 mln. eurų per metus.
Alkoholiui akcizus siūloma didinti nuo kitų metų kovo 1 d., kitoms prekėms – nuo 2020 m. sausio 1 d.
Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti verslininkai įspėja, kad akcizinių prekių kainos gali paskatinti gyventojus ieškoti nelegalių alternatyvų ir mažinti legalų vartojimą.
Pjauna šaką, ant kurios sėdi
Paklaustas, kaip vertina planus didinti akcizus benzinui ir dyzelinui, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys nevyniojo žodžių į vatą:
„Gal pasakyti vienu žodžiu – tai yra valstybės kelias į aklavietę. Visur buvo labai gerai pasakyta: neieškoma investicijų, neieškoma kažkokių papildomų priemonių, kaip kurti, daryti kažką naujo, o vis žiūrima į senus metodu iš kažko atimti ir kažkam pridėti.“
Anot direktoriaus, degalų akcizai yra labai jautrus dalykas. Ne tik paprastiems vartotojams, bet ir verslui, kuriam šios sąnaudos sudaro didesnę dalį visų išlaidų.
„Galime prisiminti istoriją, kai lygiai prieš dešimt metų tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ekspromtu padidino akcizus ir po pusmečio turėjo padidinimą atšaukti“, – komentavo V. Šukys.
Jo teigimu, vien tik dabartiniai siūlymai dėl akcizų didinimo galbūt nebūtų labai dideli. Tačiau kartu papildomais reikalavimais dėl biopriedų degalų kainą gali didinti ir daugiau nei ši kiltų vien tik dėl akcizų.
„Šiandien Lietuvą labai „maitina“ tranzitinis transportas, kuris itin jautrus degalų kainai. Aplinkui turime konkurentus. Ypač Lenkija su zloto kursu ir kitokia akcizinių prekių kainodara. Kartais gali užtekti ir vieno cento už litrą ir mes galime prarasti rinkas“, – aiškino direktorius.
Jis prognozavo, kad bene labiausiai didėsiančias kainas pajus transporto sektorius, sukuriantis nemažą dalį šalies bendrojo vidaus produkto. Taip pat blogesnėje padėtyje atsidurs žemės ūkio sektorius, kuriam dėl nevienodų išmokų ir pridėtinės vertės skirtumų sunku konkuruoti ne tik su Lenkijos, bet ir kitų šalių žemdirbiais.
„Taigi, su tokiais pasiūlymais mes ir vėl kertame šaką, ant kurios sėdime“, – apibendrino pašnekovas.
Didžiausi Baltijos šalyse
Legalaus verslo aljanso direktorius Mantas Zakarka kritikavo naujausius valdžios planus:
„Visų pirma, šis siūlymas mums buvo itin netikėtas ir vertiname jį neigiamai dėl kelių pagrindinių aspektų.“
Pašnekovo teigimu, akcizai stipriajam alkoholiui 10 proc. buvo padidinti 2018 m. pabaigoje ir padidintas tarifas įsigaliojo nuo šių metų kovo 1 d.
Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti akcizus stipriajam alkoholiui dar 10,5 proc. ir pakelti dabar esantį 1832 iki 2025 eurų už hektolitrą.
„Tai Lietuvą itin išskirs iš aplinkinių valstybių. Latvija nuo šių metų rugpjūčio sumažino akcizo tarifą stipriajam alkoholiui nuo 1840 iki 1564 eurų už hektolitrą, o Estija – nuo 2508 iki 1881 euro už hektolitrą. Tad Lietuvoje jau dabar stipriajam alkoholiui taikomas vienas didžiausių tarifų iš Baltijos valstybių.
Tokie veiksmai paskatins pasienio prekybą, kuomet Lietuvos gyventojai dar sparčiau vyks apsipirkti į kaimynines valstybes, o taip bus prarandamas ne tik akcizo, bet ir pridėtinės vertės bei kiti mokesčiai. Taip pat augant produktų kainoms išaugs šešėlis ir suintensyvės nelegali prekyba“, – įsitikinęs M. Zakarka.
Padidės cigarečių kontrabanda?
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas abejojo planais branginti kaitinamojo tabako gaminius.
„Nelegali cigarečių rinka, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, Lietuvoje dabar sudaro 19,3 proc. ir nuo 2016 m. stabiliai auga, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, kuriose šešėlinės rinkos dydis netgi traukiasi“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jis priminė, kad nuo 2020 m. visoje Europos Sąjungoje bus draudžiami mentolio skonio ir kvapo tabako gaminiai, kurie šiuo metu Lietuvoje sudaro apie 20 procentų visos rinkos.
„Dėl cigarečių kontrabandos valstybės biudžetas per metus netenka apie 55 milijonų eurų vien iš nesurenkamo akcizo mokesčio.
Taigi, siūlymas taip beatodairiškai kelti akcizų tarifus, ypač žinant apie nelegalios rinkos dydį, jau ir dabar egzistuojančius pavojus jai dar labiau augti bei tai, kad būtent atsirandantis kainų skirtumų faktorius gali pastūmėti vartotojus į šešėlį, kelia didelį susirūpinimą. Labai realu, kad noras tokiu būdu papildyti biudžetą turės visai priešingą efektą“, – perspėjo A. Neverauskas.
