financial times

Jau kelis mėnesius didieji Europos ir JAV verslai laiko paslaptį ir už akių tyliai dėlioja planus, kaip reikėtų elgtis ,,sugriuvus“ eurui. Užsitęsęs Europos Sąjungos (ES) lyderių trepsėjimas vietoje nesugebant išspręsti susidariusios keblios padėties verčia tarptautines kompanijas pradėti galvoti, apie ką iki šiol net galvoti buvo draudžiama – galimą euro žlugimą.

Kai 17 euro zonos valstybių finansų ministrai vakar susėdo Briuselyje, jie pradėjo 10 dienų aukšto lygio pareigūnų susitikimų maratoną – parlamento balsavimus ir diplomatinius susirinkimus, kurie gali tapti esminiais, bandant išgelbėti vieningosios valiutos sąjungą, rašo „Financial Times“. Maratono kulminacija taps gruodžio 8-9 dienomis Briuselyje įvyksiantis viršūnių susitikimas, kuriame Europos lyderiai gali susitarti peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) sutartis ir žengti istorinį žingsnį bloko...

Pasak žurnalo Forbes, būtent šie 5o žmonių kontroliuoja svarbiausių pasaulio procesų eigą. Būtent jie turi didžiausią įtaką mūsų planetoje. Politikai, verslininkai, milijardieriai: įtakingiausi pasaulio žmonės.

Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo tarnyba atliko kratas Rusijos energetikos bendrovės „Gaprom“ padaliniuose, esančiuose ES šalyse, bei susijusiose bendrovėse. Ne išimtis ir „Lietuvos dujos“, kurių 37,1% akcijų valdomos šios Rusijos bendrovės. Neteisėti veiksmai rinkoje, galintys pakenkti konkurentams, įtarimai užkertant kelią prie vamzdynų prisijungti kitoms įmonėms, pastangų plėsti tiekėjų tinklą apsunkinimas – pagrindiniai tarnybos tyrimo klausimai.

Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija neseniai surengė savo antrą kasmetinį susitikimą Brazilijoje. Žurnalistai ir toliau dosniai dalija dėmesį šioms vadinamosioms BRIC valstybėms, tačiau straipsnio autorius išlieka skeptiškas dėl šios sąvokos. „Goldman Sachs“ įvedė šį terminą 2001 metais, kad atkreiptų dėmesį į pelno galimybes kylančiose rinkose. BRIC valstybėse pasaulio BVP dalis pakilo nuo 16 proc. 2000 m. iki 22 proc.

Daugiau nei pusė Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos ir Vokietijos piliečių paremtų sprendimą uždrausti musulmonėms dėvėti burkas, rodo „Financial Times“ užsakymu atlikta sociologinė apklausa. Pirmasis apie tokį draudimą prabilo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Sprendimą uždrausti burkas, apklausos duomenimis, remia net 70 proc. Prancūzijos piliečių. Ispanijoje tokį draudimą remia 65 proc. piliečių, o Italijoje – 63 proc. Vokietijoje burkų draudimui pritaria 50 proc.

Artėjant prie 2009 m. pabaigos, atrodo, pasaulio ekonomika ima atsigauti. Trečiajame ketvirtyje, rodydama geriausius rodiklius per dvejus metus, JAV pagaliau sugrįžo prie augimo, Indija parodė įkvėpiantį 7,9 proc.

„Financial Times“ yra vienas didžiausių naujienų apmokestinimo šalininkų. Laikraščio interneto versijoje galima nemokamai perskaityti vos kelias naujienas per mėnesį (neužsiregistravus – tik 2). Žurnalo redakcija aktyviai skatina ir kitus turinio kūrėjus apmokestinti savo svetaines, tačiau šie neskuba, nes netiki, kad lankytojai noriai mokės. Jų nuomone, gyventi iš reklamos yra geresnis variantas.

2008 metais ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje įsiplieskusi finansų krizė, galop smogusi viso pasaulio ekonomikai (2009 metais pirmą kartą po karo pasaulio ekonomika bus nustojusi augti, toliau tebeauga tik gyventojų skaičius), sukėlė radikalią ekonominės sistemos kritiką. Baigėsi „kazino kapitalizmo“, „laisvos rinkos viešpatavimo“, „laisvo kapitalizmo“ epocha – skelbė ryžtingiausi vertinimai.

Stambiausių JAV automobilių gamintojų padėtis po pertraukos atrodo vėl apgailėtinai. Pasibaigus automobilių pramonę skatinusioms ekonomikos programoms („Cash for Clunkers“), paaiškėjo reali „Ford“, „Chrysler“ bei „General Motors“ (GM) padėtis. Rugsėjį automobilių gamintojų pardavimai smuko drastiškai.

Rusijos sulaikymo strategijas kuriantys ir palaikantys Lietuvos konservatoriai priversti sukandę dantis stebėti  vis gilesnius prezidentės Dalios Grybauskaitės reveransus Rytams, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Prezidentės telefono skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir pasiglėbesčiavimas su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka erzina kai kuriuos konservatorius, tačiau jie kol kas priversti prikąsti liežuvį.

Dėl papildomų paskolų, susijusių su globaline ekonomine krize, išdavimo Europos Centrinis Bankas uždirbo papildomą 1 mlrd. eurų pelno. Net 300 mln. eurų buvo uždirbti nuo birželio mėnesio, kai ECB, siekdamas padidinti likvidumą eurozonoje, suteikė vienerių metų trukmės paskolų už 442 mlrd. eurų. Pelnas, kaip skelbia „Financial Times“, galėjo būti dar didesnis, jei ne 1 proc. palūkanų norma, kuri yra mažiausia per pastaruosius 11 metų.

Europos Sąjunga (ES) buvo pradėta kurti, kad padėtų tautoms užmiršti istorinius nesutarimus ir kartu taikiai sugyventi. Naujausias konfliktas tarp Vengrijos ir Slovakijos rodo, kaip sunku tai įgyvendinti išsiplėtusioje Bendrijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu dienraščiui „Financial Times“ pripažino, kad Lietuva gali būti priversta prašyti finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kadangi šaliai nepavyksta pritraukti lėšų iš užsienio rinkų. Tačiau D. Grybauskaitė pabrėžė, kad kreiptis dėl paskolos reikės tik tuomet, „jei išorinės sąlygos neleis Lietuvai padengti savo skolų.

Nors jau seniai sklando gandai apie bendrovės „Apple“ neva ruošiamą planšetinį kompiuterį, jų iki šiol oficialiai niekas nepatvirtino. Šį kartą apie būsimąją „Apple“ naujovę pranešė dienraštis „Financial Times“. Remdamasis savo šaltiniais, leidinys skelbia, kad pirmasis „Apple“ planšetinis kompiuteris parduotuves pasieks dar iki šių metų Kalėdų. Dienraščio turimais duomenimis, šio kompiuterio sensorinio ekrano įstrižainė bus 10 colių.

Rusijoje iš kalėjimo paleistas įtariamas organizuoto nusikalstamumo bosas Semionas Mogilevičius, kuris už pinigų pasisavinimą ir reketą yra ieškomas JAV. Apie tai pranešė S. Mogilevičių ginantį teisininką pakalbinęs „Financial Times“. S. Mogilevičius, kuris, anot FTB, praėjusiame dešimtmetyje Rytų Europoje sukūrė galingą nusikaltamą susivienijimą, Rusijoje buvo suimtas 2008 metais ir apkaltintas mokesčių vengimu.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas atskleidė už uždarų durų vykusio pokalbio su tuometiniu prezidentu Vladimiru Putinu detales, iš kurių aiškėja, kodėl buvo suimtas naftos magnatas Michailas Chodorkovskis. Pokalbis esą vyko 2003 metų liepą. V. Putinas esą teigė, kad M. Chodorkovskis nusipelnė Kremliaus nemalonės, nes be leidimo finansavo Komunistų partiją. Kremlius esą buvo davęs M. Chodorkovskiui leidimą finansuoti „Jabloko“ ir „Dešiniųjų jėgų“ partijas.

Oficialiai Kinijoje tautinės mažumos tesudaro vos 1 proc., tačiau už šio skaičiaus slepiasi milijonai. Apie Tibeto okupaciją žinome gana daug, o apie 9 milijonus uigūrų, gyvenančių Sindziango autonominėje provincijoje – beveik nieko. Tiesa, apie juos viešai buvo prabilta, kai pasaulis bandė pasidalinti Gvantanamo kalėjime be teismo laikytus ir terorizmu įtartus asmenis – tarp JAV sulaikytųjų buvo ir Kinijos valdžios nekenčiamų uigūrų, kurie dėl suprantamų priežasčių grįžti į savo tėvynę negali.

Deutsche Telekom (ISIN DE0005557508) planuoja atsikratyti savo mobiliųjų telekomunikacijų dukterinių bendrovių D.Britanijoje bei JAV ir plėstis į Rytų ir Pietų Europą. Kaip praneša Financial Times, vokiečių telekomunikacijų koncernas norėtų iškeisti savo dukterinę bendrovę T-Mobile UK į kokią nors telekomo bendrovę Rytų arba Pietų Europoje. Vodafone (ISIN GB00B16GWD56), Telefonica (ISIN ES0178430E18) bei France Telecom (ISIN FR0000133308) jau išreiškė savo susidomėjimą.

30 metų po naftos sektoriaus nacionalizavimo, Irake pirmą kartą "juodojo aukso" rinka atsiveria ir tarptautinėms įmonėms, praneša Financial Times. Šiandien viešame aukcione buvo siekiama parduoti aštuonių naftos gavybos taškų Irake licencijas.

Pačioje naujausioje finansų autoriteto George’o Soroso knygoje rasite įdomų ir nerimą keliantį požiūris į tai: * kaip veikia laisvosios rinkos * kokia dabartinės ekonomikos krizės prigimtis ir mastas * kas laukia pasaulio ekonomikos artimiausiu metu ir ateityje George’as Sorosas gimė 1930 m. Budapešte, išgyveno nacių okupaciją ir 1947 m. pabėgo iš komunistinės Vengrijos į Angliją. Ten baigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą.

Milijardierius filantropas George'as Sorosas paaukos nuo ekonominės krizės kenčiančioms Rytų Europos valstybėms 100 mln. dolerių. Kaip skelbia „Financial Times“, didžioji paramos dalis atiteks Ukrainai, Baltijos valstybėms, Balkanams, Centrinės Azijos ir Kaukazo šalims. Šia parama visų pirma siekiama padėti valstybėms kovoti su recesija ir dėl to vis populiarėjančiomis radikaliomis dešiniosiomis politinėmis jėgomis.

Europos socialistų partija daro viską, kad po rinkimų į Europos Parlamentą Europos Komisijai nebevadovautų Jose Manuelis Barroso. "Neremiame Barroso. Tai ne mūsų kandidatas. Po Europos Parlamento (EP) rinkimų norime kartu su kitomis partijomis iškelti kitą asmenį, kuris vadovautų Europos Komisijai (EK)", - nepraleidžia progos pabrėžti Europos socialistų partijos pirmininkas danas Poulas Nyrupas Rasmussenas.

Nepaisant Rusijos prieštaravimų, JAV „Patriot“ vidutinio nuotolio raketos ir jį aptarnaujantis 100 karių būrys Lenkijoje bus dislokuoti jau iki šių metų pabaigos, „Financial Times“ Lenkijos gynybos viceministrą Stanislawą Komorowskį. Varšuva teigia, kad „Patriot“ raketos Lenkijoje bus dislokuotos net nepaisant to, ar JAV vykdys savo planus dėl dalies priešraketinio skydo įkurdinimo šalyje. Priminsime, kad JAV iki šiol planavo Lenkijoje įkurdinti raketas perėmėjas, o Čekijoje dislokuoti radarą.

Duodamas interviu laikraščiui „Financial Times“, Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis pareiškė, kad jo šalis bent metams gali atidėti planus įsivesti eurą. Iki šiol Lenkija prie eurozonos planavo prisijungti 2012 metais, tačiau prastėjanti šalies ekonominė padėtis ir dėl to augantis biudžeto deficitas verčia iš naujo įvertinti šalies galimybes. „2012 metų sausio 1 dieną vis dar yra reali data, tačiau gali prireikti tam tikro atidėjimo.

JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ planuoja šį rudenį įdiegti mikromokėjimų sistemą, kuri suteiks galimybę elektroninės dienraščio versijos neprenumeruojantiems skaitytojams už nedidelį mokestį skaityti pasirinktus straipsnius internete. Pasak dienraščio „Financial Times“, „The Wall Street Journal“ tebėra vienas iš nedaugelio stambių dienraščių, vis dar planuojančių apmokestinti naudojimąsi internetine savo turinio versija.

NATO įsakė išvyti 2 Rusijos diplomatus, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Teigiama, kad sprendimą išvyti diplomatus lėmė esto Hermano Simmo, perdavinėjusio slaptą NATO informaciją Rusijos žvalgybai, byla. „Dviems Rusijos diplomatams buvo pranešta, kad jie yra nebepageidaujami“ - kalbėjo vienas anoniminiu panorėjęs likti NATO diplomatas. Abu išgujami Rusijos dilomatai dirbo savo šalies misijoje prie NATO.

Savavališkas euro įvedimas, kurį krizės kamuojamoms Rytų ir Centrinės Europos valstybėms neoficialiai siūlo Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Lietuvai atsirūgtų ES paramos nutraukimu. Dėl euro sprendžia ne TVF Įtakingas verslo dienraštis „Financial Times“ paviešino konfidencialią TVF ataskaitą, kurioje siūloma Vidurio ir Rytų Europos šalims atsisakyti nacionalinių valiutų ir įsivesti eurą, nelaukiant, kada bus galima oficialiai prisijungti prie euro zonos.

Vakar akcijų kainoms smuktelėjus žemyn, po atsinaujinusio susirūpinimo dėl bankų veiklos ir naujienos apie IBM griūtį, JAV doleris svyravęs tarp 1,3580 ir 1,3355 sustiprėjo ir dieną baigė ties 1,3400, praneša „Swedbank“ analitikai. Euro kursui susilpnėti impulso davė ir vakar paskelbtas Euro zonos vasario mėn. gamintojų kainų indeksas bei mažmeninės prekybos apimtys, kurių paskelbti duomenys buvo prastesni už prognozuojamus.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmadienį atmetė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymus, kad Rytų Europos šalys galėtų įsivesti eurą net ir netapdamos visateisėmis eurozonos narėmis. „Šis pasiūlymas yra nerealus. Narystė Europos pinigų sąjungoje turi labai aiškias taisykles ir tų taisyklių turi būti laikomasi. Žiūrint iš ekonominio taško, tai nebūtų geras signalas dėl pasitikėjimo euru“ - kalbėjo ECB valdančios tarybos narys Ewaldas Nowotny.

„WiMax“ bevielio ryšio technologija neturi perspektyvų, o iki 2015 m. rinkoje įsitvirtins LTE standarto bevielis ryšys, pareiškė už pardavimus ir gamybą atsakingas bendrovės „Nokia“ viceprezidentas Anssis Vanjokis. Pasak jo, „WiMax“ technologijos laukia „Betamax“ vaizdo technologijos likimas – ją iš rinkos išstūmė VHS vaizdajuostės. Pernai „Nokia“ JAV vykusioje „CTIA Wireless“ parodoje buvo įrengusi savo „kavinę“, kurios lankytojai galėjo naudotis „Nokia N810“ „Wimax“ ryšiu.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys, remdamosi šią savaitę įvyksiančio susitikimo išdavomis, ketina pareikšti, kad jau paskelbtos priemonės ekonomikai remti padidins pasaulio bendrąjį vidaus produktą 2 proc., taip pat G-20 lyderiai ketina užsibrėžti tikslą pasiekti, kad ekonomika pradėtų kilti iki 2010 metų pabaigos.

Lenkija siekia, kad naujuoju NATO generaliniu sekretoriu būtų paskirtas šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Būtent todėl prezidentas Lechas Kaczynskis į Estiją, Latviją ir Lietuvą jau pasiuntė specialų pasiuntinį, kuris turi įtikinti šias Baltijos valstybes remti lenko kandidatūrą. „Delfi.lv“ skelbia, kad kovo pabaigoje L. Kaczynskis turėtų atvykti į Lietuvą, kur pamėgintų užsitikrinti mūsų šalies paramą R. Sikorskio kandidatūrai.

Buvęs JAV centrinio banko (FED) vadovas Alanas Grynspenas spėlioja, kad visa eilė bankų finansų krizę galės atlaikyti tik su valstybės pagalba. „Tikriausiai yra keletas bankų ir kitų finansinių institucijų, kuriuos dėl gresiančio nemokumo privalės paremti vyriausybė“, rašoma Grynspeno straipsnyje „Financial Times“. Grynspenas taip pat įspėja apie artėjančią griežtą finansinių institucijų reguliavimo bangą, kuri gali neigiamai paveikti globalizaciją.

Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas veikiausiai taps kitu NATO generaliniu sekretoriu, skelbia „Financial Times“. Tai esą paaiškėjo, kai buvo pasiektas privatus Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių  Gordono Browno, Nicolas Sarkozy ir Angelos Merkel susitarimas. NATO vadovo postas tradiciškai skiriamas Europos atstovui.

Investicinių bankų pasaulyje kyla naujas skandalas. Dienraščio „Financial Times“ duomenimis, banko Merrill Lynch darbuotojas, prekiaudamas valiutomis, patyrė 400 mln. dolerių ir už tai net premiją gavo. Buvusiam vienam didžiausių pasaulio investicinių bankų Merrill Lynch tiktų senas liaudies pasakymas, kad neleimė nevaikšto viena. Dėl finansų krizės didelius nuostolius patyręs bankas preitą rudenį buvo prie bankroto ribos, kai buvo perimtas kito JAV banko.

Turbūt pastebėjote – iš Europos peizažo dingo keltų ir baltų tigrai. Tik zuikių ausys šen ir ten iš už krūmų kyšo. Ne tigrų metas. Užtat Europos ir pasaulio šalių vyriausybės gavo deramą progą parodyti, ką sugeba, reaguodamos į aštriausias nacionalines problemas. Iškart pasakysime, kad jos tikrai „rodo“. Visiškas pasitikėjimas laisvos rinkos balansuojančia galia jau nuo pokario metų išgrūstas į akademinių teoretizavimų rezervatą.

Šie metai turėjo būti šventiniai Vidurio ir Rytų Europai. Prabėgo 20 metų nuo Berlyno sienos griūties. Taip pat sukako dešimtmetis, kai NATO pradėjo plėtrą į Rytus. Be to, prieš 5 metus dalis šio regiono valstybių pagaliau prasibrovė į Europos Sąjungos gretas. Šalys nuo Baltijos iki Juodosios jūrų turi ką prisiminti, tačiau tuos prisiminimus, kaip rašo „Financial Times“, užtemdo finansinė krizė, kuri kelia pavojų regiono stabilumui.

Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija siūlo papildomų sankcijų Iranui paketą, kuris palengvintų startinę JAV prezidento Baracko Obamos poziciją siekiant pradėti dialogą su Teheranu, rašo „Financial Times“. Slaptame dokumente, kurį matė „Financial Times“ ir Italijos laikraštis „Il Riformista“, siūloma papildomas sankcijas įvesti 34 Irano juridiniams asmenims ir dar 10 individualių asmenų.

Tarptautiniai bankai, turintys padalinius Ukrainoje, jiems suteikė per 2 mlrd. dolerių finansines injekcijas, praneša dienraštis „Financial Times“. Taip pat 7 Ukrainos bankai pasirašė sutartis su 17 užsienio bankų dėl 1 mlrd. dolerių paskolų, kai Ukraina susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu dėl finansinės paramos valstybei.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad jos šalis yra pasirengusi pagelbėti su ekonominiais sunkumais susiduriančioms Rytų Europos valstybėms. Parama būtų teikiama per Tarptautinį valiutos fondą (TVF) šalims, kurios neįeina į euro zoną. „Jei reikia pagalbos mes pasirengę, ypatingai per TVF,” - sakė Merkel. „Vokietija neatsisakys paremti (finansiškai) TVF, jei yra tokia būtinybė.

Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas paragino Europos Sąjungą koordinuoti pagalbą Centrinės ir Rytų Europos valstybėms, praneša dienraštis „Financial Times“. Interviu dienraščiui Pasaulio banko vadovas išreiškė viltį, kad bankui, vyriausybėms bei skolintojams pavyks susivienyti skiriant 25 mlrd. dolerių finansinę paramą. Pasaulio bankas prisiimtų rizikingiausią paskolų dalį.

Laisvoji rinka mirė. Ją žudė bolševikų revoliucija, fašistinis dirižizmas, keinsizmas, didžioji depresija, 1945 m. leiboristų pergalė, nauja keinsizmo banga, arabų naftos embargas, Anthony Giddenso „Trečiasis kelias“, dabartinė ekonominė krizė. Praėjusiame amžiuje laisvoji rinka mirdavo bent 10 kartų.

XIX a., kai imperialistinės Europos galybės dalijosi pasaulį, vienintelė visoje Pietryčių Azijoje Siamo karalystė (dabartinio Tailando pirmtakė) netapo Britanijos arba Prancūzijos kolonija. Tailando piliečiai ir šiandien tuo didžiuojasi. Tačiau toji nepriklausomybė buvo sąlygiška, nes daugiau nei 90 proc. visos oficialios Siamo užsienio prekybos kontroliavo britai. Jiems tiesiog buvo naudinga buferinė valstybė, atskirianti britų ir prancūzų kolonijines valdas Indokinijos pusiasalyje.

Jei dėl krizės netekote darbo, tai dar ne priežastis atsisakyti pasimatymų. Egzistuoja daugybė būdų sužavėti mylimąją savo dosnumu patiriant minimalias išlaidas. Apie tai rašo „Financial Times“. Atleidimai iš darbo, prasidėję nuo Volstryto, privertė darbo netekusias „baltąsias apykakles“ imtis įvairių gudrybių, kad pasimatymuose su damomis ir toliau išlaikytų orumą, atrodytų pasiturintys ir dosnūs.

Rusija antradienį paneigė Ukrainos kalbas, kuriose Kijevas teigė, kad Maskvos elgesys per praėjusį mėnesį kilusią dujų krizę prodė, jog Rusija turi ilgalaikį siekį užvaldyti Ukrainos dujotiekių tinklą, rašo „Financial Times“. Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos Vladimiras Čižovas išreiškė idėją, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ galėtų sudaryti konsorciumą su Ukrainos ir ES partneriais. Šio konsorciumo tikslas esą būtų siekis priežiūrėti rusiškų dujų tiekimą Europai.

„Metų advokatų kontoros Baltijos šalyse“ apdovanojimą pelniusios „Sorainen“ Vilniaus kontoros vadovaujančiojo partnerio Kęstučio Adamonio nuomone, šis laimėjimas pasitarnaus ir verslo požiūriu. „Sunkmečio laikais toks pripažinimas turėtų padėti atkreipti potencialių klientų dėmesį, kurie ieško paslaugų kokybės ir vertės. Ypač tų, kurie šiandien susiduria su sunkumais, ieško įsigijimo objektų, įmonių, kurios išgyvena sunkesnius laikus.

Nors penktadienį ir brangęs iki šešių savaičių aukštumų vakar JAV doleris visgi pasidavė euro spaudimui ir smuktelėjo iki 1,3165. Pagrindinis veiksnys davęs stimulą eurui brangti buvo Didžiosios Britanijos Barclays banko pranešimas, kad 2008 m. iki mokestinis šio banko rezultatas bus pelningas.

JAV akcijų rinka vakar vėl fiksavo nuostolius ir nubraukė trečdalį trečiadienį pasiekto prieaugio. Vakar kompanija „Microsoft“ (ISIN US5949181045) paskelbė, kad atsisako skelbti šių fiskalinių metų prognozes, kadangi tai padaryti yra be galo sunku. Tuo tarpu antrasis pagal dydį Ohajo valstijos bankas „Fifth Third“ vakar paskelbė jau trečiąjį iš eilės ketvirtinį nuostolį. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas ketvirtadienį nukrito 1,3 proc.