Kai 17 euro zonos valstybių finansų ministrai vakar susėdo Briuselyje, jie pradėjo 10 dienų aukšto lygio pareigūnų susitikimų maratoną – parlamento balsavimus ir diplomatinius susirinkimus, kurie gali tapti esminiais, bandant išgelbėti vieningosios valiutos sąjungą, rašo „Financial Times“.
Maratono kulminacija taps gruodžio 8-9 dienomis Briuselyje įvyksiantis viršūnių susitikimas, kuriame Europos lyderiai gali susitarti peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) sutartis ir žengti istorinį žingsnį bloko ekonominėje ir politinėje integracijoje.
Jei bus nuspręsta judėti link fiskalinės sąjungos, tuomet Europos centrinis bankas (ECB) gali sulaukti postūmio aktyviai įsitraukti į euro zonos obligacijų rinką.
„Šis viršūnių susitikimas iš tiesų yra paskutinė galimybė, - kalbėjo vienas ES pareigūnų ir skundėsi dėl to, kad didžiausios euro zonos ekonomikos (Vokietija ir Prancūzija) niekaip nesusitaria dėl krizės sprendimo plano. – Mes galime likti visiškai nuogi.“
Šiandien 27 ES valstybių finansų ministrai susitinka Briuselyje, kur aptars, kaip užtikrinti Europos bankų likvidumą. Tuomet visas dėmesys persikels į Prancūziją.
Ketvirtadienis
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakys kalbą, kurioje išdėstys, kaip jis ketina ištraukti šalį ir kartu euro zoną iš dabartinės padėties. Jo laukia itin sunki užduotis, kadangi reikia sujungti valdžios jėgas, kurios padės užtikrinti fiskalinę drausmę, neatmetant sankcijų grėsmės, tačiau kartu nesukelti savo šalies rėmėjų nepasitenkinimo, kurie prieštarauja suvereniteto perdavimui Europai. N. Sarkozy kolegos kitose valstybėse, ypatingai Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atidžiai klausysis jo kalbos apie tai, kaip įgyvendinti naujas fiskalines taisykles.
Penktadienis
N. Sarkozy priims Davidą Cameroną dvišaliame susitikime Paryžiuje, kur jo užduotis bus įtikinti Britanijos premjerą, kad bet kokie euro zonos veiksmai gilinti ekonominę integraciją neturės neigiamų pasekmių 10 euro zonai nepriklausančių valstybių bei nesukels grėsmės sėkmingai vieningos rinkos veiklai.
Gruodžio 5 d.
Italijos gyventojai pirmą kartą suvoks, ką turės paaukoti dėl Mario Monti naujojsios technokratinės vyriausybės, kai ministrų kabinetas turėtų patvirtinti biudžeto karpymo priemones ir ekonomikos augimą skatinančias reformas. M. Monti kolegos euro zonoje su nerimu laukia, kokius planus jis pateiks prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą.
Gruodžio 7 d.
Graikijos parlamentas turėtų patvirtinti sugriežtintą 2012 metų biudžetą, kuris buvo esminis elementas šalies finansinė paramos projekte. Projekte numatoma, kad šiais metais šalies ekonomika susitrauks dar 2,8 proc. šalia jau esančio 5,5 proc. nuosmukio ir tai bus jau penkti metai iš eilės, kai Graikija išgyvena recesiją.
Tuo tarpu N. Sarkozy ir A. Merkel Prancūzijos Marselio mieste dalyvaus susitikime su šalies centro dešinės lyderiais. Gali būti, kad šiame susitikime bus nuspręsta, kiek suvereniteto ruošiamasi paaukoti vardan griežtesnės fiskalinės disciplinos.
Gruodžio 8-9 d.
ECB taps dėmesio centru, kai banko reitingų nustatymo komitetas susitiks Frankfurte. Tikimasi, kad bankas nuspręs aktyviau dalyvauti krizės sprendime, o tarp galimų priemonių numatomos iki 3 metų trunkančios paskolos euro zonos bankams. Taip pat neatmetama galimybė, kad ECB nuspręs sumažinti savo pagrindinę palūkanų normą. Ir bene pagrindinis klausimas yra, ar ECB yra pasirengusi išplėsti savo obligacijų įsigijimo programą.
Vėliau euro zonos lyderiai susitiks Briuselyje, kur aptars paskutinius planus, kaip suvaldyti krizę. Kai kurie teigs, kad euro zona bus išgelbėta tik tuo atveju, jei Britanija yra pasirengusi skirti daugiau išteklių arba tai padaryti bus leista ECB.
Vokietijos kanclerė reikalaus, kad euro zonos valstybės narės sutiktų dėl centrinės jų biudžetų priežiūros ir pritars siūlymams taikyti automatines baudas ar net Europos teisingumo teismo patvirtintas korekcijas. Ar su tuo sutiks kiti euro zonos lyderiai ir, jei taip, ko jie gali tikėtis mainais už tai?
Vėliau derybos vyks tarp visų ES valstybių narių lyderių. Tuomet klausimas kyla, ar euro zonai nepriklausančios valstybės, tokios kaip Britanija, kuri neketina prisijungti prie vieningos valiutos sąjungos, ar Lenkija, pritars visiems šiems siūlymams?
