Pačioje naujausioje finansų autoriteto George’o Soroso knygoje rasite įdomų ir nerimą keliantį požiūris į tai:
* kaip veikia laisvosios rinkos
* kokia dabartinės ekonomikos krizės prigimtis ir mastas
* kas laukia pasaulio ekonomikos artimiausiu metu ir ateityje
George’as Sorosas gimė 1930 m. Budapešte, išgyveno nacių okupaciją ir 1947 m. pabėgo iš komunistinės Vengrijos į Angliją. Ten baigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklą. Persikėlęs į JAV sukaupė didžiulius turtus iš savo tarptautinių investicinių fondų, gaudamas po 42% pelno kasmet, ištisą dešimtmetį. Nuo 1979 m. Sorosas tapo aktyviu filantropu pradėjęs remti Keiptauno universiteto juodaodžių studijas, vėliau įkūrė labdaros organizacijų tinklą per 50 pasaulio šalių. Jo organizacijos skirtos skatinti demokratijos bei atviros visuomenės vertybes ir kasmet tam išleidžia apie 400 milijonų dolerių.
G. Sorosas yra parašęs dešimt knygų, nuolat spausdina straipsnius ekonomikos, politikos ir visuomeninėmis temomis didžiausiuose pasaulio laikraščiuose bei žurnaluose. G.Sorosas, pats pripažinęs, kad matematika jam visuomet sekėsi prastai ir Ekonomikos mokyklą baigė blogais pažymiais, yra nuolat kritikuojamas ekonomikos teoretikų, tačiau turi milžinišką patirtį ir, sakoma, yra žmogus, uždirbęs ir praradęs daugiau nei kas nors kitas asmeniškai, o savo spekuliacijomis valiuta sukėlęs ne vieną ekonominę krizę (pvz., Juodasis trečiadienis 1992 m. rugsėjį Didžiojoje Britanijoje). 2000 m. atsidėjęs vien labdarai, pernai G. Sorosas grįžo gelbėti savo 9 milijardais dolerių vertinamo turto nuo finansinės katastrofos.
Apie artėjančią krizę jis įspėjo 1987-siais, dar kartą priminė 1998 m., bet ekonomikos burbulas nesprogo, tik dar labiau pūtėsi. Ekonomistai šaipėsi iš garsaus investuotojo noro atsiskleisti kaip filosofui, kritikavo už ekonomikos pamatų nesupratimą. Tačiau jo pranašystė išsipildė.
Bet nekilnojamojo turto krizė, anot George’o Soroso – tik ledkalnio viršūnė. Virš pirmojo burbulo pūtėsi antrasis – kreditų burbulas. Pasaulis įprato „suvalgyti“ daugiau nei uždirbti. Kokios šios krizės priežastys? Ar tikrai kalti Volstryto investuotojai, godūs bankininkai, naftos kaina? Galų gale – kaip išeiti iš susidariusios situacijos?
Vienas garsiausių pasaulio finansininkų-praktikų George Sorosas ekonominę krizę aiškina savo sukurta refleksyvumo teorija, kuria jis pats vadovavosi visą savo gyvenimą ir kuri galėtų padėti rinkos dalyviams bei jos reguliuotojams. „Žinodamas apie refleksyvumą, aš visuomet įsitempęs, - tvirtina 77 metų finansininkas. – Nuolat susikaupęs stebiu, ką darau ne taip, nes žinau, jog galiu remtis klaidingu įspūdžiu, stebiu ir taisau klaidas.“ Atrodo, kad šįkart G. Sorosas – vienas didžiausių autoritetų tarp tų, kurie gali rasti pasaulį kamuojančių problemų sprendimus.
NAUJOJI FINANSŲ PARADIGMA
ŠIŲ DIENŲ FINANSŲ KRIZĖ IR KĄ JI REIŠKIA PASAULIUI
GEORGE SOROS
„Visiškai įtikinanti.“
- Robertas Pestonas, BBC Business redaktorius
„George’as Sorosas yra keliais dešimtmečiais aplenkęs laiką... Jo įžvalgos aiškios ir trumpai išdėstytos. Verta perskaityti kiekvienam, kas domisi šių dienų pasaulio aktualijomis.“
- Financial Times
„Nuostabiai įžvalgi ir filosofiškai analizuojanti sudėtingą problemą... Suteikia taip reikalingą pagalbą, kuri padės mums geriau suprasti didžiąją XXI-ojo amžiaus krizę ir tai, ką ji reiškia visam pasauliui.“
- Tucson Citizen
„Meta iššūkį ekonomikos profesoriams jų pačių aikštelėje. “
- Johnas Cassidy, PublicAffairs
„George’as Sorosas įtikimai įrodys, kad pagrindinės ekonomikos mokslo prielaidos yra pražūtingai klaidingos.“
- Nicholas J. Kiersey, Ohajo universiteto profesorius
