f. hollande

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Marcas Ayraultas pirmadienį radijui „France Inter Radio“ pareiškė, kad kreipsis į Tarptautinį teismą su prašymu ištirti galimus Rusijos karo nusikaltimus Sirijoje, praneša „Reuters“. „Mes nesutinkame su tuo, ką daro Rusija, suduodama oro smūgius Alepo miestui. Prancūzija kaip niekad anksčiau veržiasi išsaugoti Alepo gyventojus,“ – pareiškė prancūzų ministras.

Po paskutinio teroristinio išpuolio prieš Prancūziją šalies prezidentas Francois Hollande atšaukė dalį planuotos kelionės po Europą, kurios metu jis ketino aptarti Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) pasekmes. F. Hollande trečiadienį nevyks į Austriją, Slovakiją ir Čekiją, šeštadienį pranešė prezidentūra. Tačiau jis, kaip ir planuota, antradienį ir ketvirtadienį su darbiniais vizitais apsilankys atitinkamai Portugalijoje ir Airijoje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį pareiškė, kad britų balsavimas pasitraukti iš Europos Sąjungos pateikia „sunkų išbandymą Europai“ ekonominių ir finansinių pasekmių atžvilgiu. „Britų balsavimas kelia sunkų išbandymą Europai, kuri privalo parodyti solidarumą ir stiprumą, atsakydama į ekonomines ir finansines grėsmes“, – sakė F.Hollande'as po vyriausybės posėdžio.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as mano, kad yra pagrįsta „karo tarp Turkijos ir Rusijos“ rizika dėl šių šalių įsitraukimo į Sirijos konfliktą. Jis taip pat pažymėjo, kad „galimai, tai bus netiesioginis karas“. Kalbėdamas Prancūzijos radijui „France Inter“ Prancūzijos lyderis pažymėjo, kad karo rizika didėja dėl Turkijos įsitraukimo į karą Sirijoje.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

Trečiadienį planuojamas Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos prezidentų susitikimas Minske. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pareiškė vykstąs į Minską apimtas „stipraus ryžto“ pasiekti taikos Ukrainoje susitarimą. Ko galima tikėtis iš naujo Minsko susitarimo, jei Rusija nekreipia dėmesio į ankstesnį? Apie tai – pokalbis su politiku prof. Vytautu Landsbergiu bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Francois Hollande'as pažadėjo, kad kartu su Angela Merkel pasiūlys naują taikos plano iniciatyvą, kuri sugebės garantuoti „visišką Ukrainos teritorinį vientisumą“, primena „Time“. Tačiau analitikų teigimu derybos vargu ar duos apčiuopiamos naudos, kol konfliktuojančios pusės nesutars dėl to, kaip turi atrodyti potencialus „sureguliavimas“. Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as ketvirtadienį atvyko į Kijevą su nauju taikos planu, padėsiančiu sustabdyti kovas Ukrainos rytuose. JAV valstybės sekretorius, anksčiau Kijeve susitikęs su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, neužsiminė apie ginklų tiekimą, kurį pastaruoju metu svarsto Vašingtonas. Jis teigė, kad vienintelis būdas pabaigti konfliktą – atitraukti pajėgas ir sėsti derėtis.

 Metų pabaigoje Rusijos valdžios tandemas tradiciškai bendrauja su žurnalistais: amžinas (nors, kaip kalba pikti liežuviai, gal ir neamžinas) premjeras D. Medvedevas – su nacionalinės žiniasklaidos atstovais, o amžinas prezidentas V. Putinas – su viso pasaulio ketvirtąja valdžia. Pažymėtina, kad ministras pirmininkas surengė spaudos konferenciją gruodžio 10 d., bet, pavyzdžiui, NTV vakaro žiniose ši naujiena tądien buvo ne pirma, ne antra ir net ne trečia.

Valdas Papievis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl geopolitinės padėties mažėjant prancūzų turistų srautams į Rusiją, atsiveria daugiau galimybių juos nukreipti į Baltijos šalis. Lietuvos ambasada, norėdama sudominti prancūzus, Prancūzijoje organizuoja specialius renginius.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas atvyks dviejų dienų vizito į Vokietiją: susitiks su kanclere Angela Merkel, lankysis Hamburge, europietiškų orlaivių „Airbus“ gamykloje. Daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikos sunkumams ir politinei padėčiai Prancūzijoje, kur valdančių socialistų stovykla skyla, prezidento populiarumas tesiekia 13 proc., o į politinę arena grįžta jo energingas varžovas Nicolas Sarkozy. Jis žadėjo negrįžti, bet sugrįžo.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as šiandien kreipėsi į tarptautinę bendruomenę dėl specialios paramos neseniai išrinktai Libijos valdžiai. Šalis klimpsta į vis gilesnį vidaus konfliktą, nes senoji Libijos valdžia nepripažįsta birželio mėnesį išrinkto parlamento. Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba susirinko aptarti įvykių Libijoje po to, kai ši perspėjo tarybos nares, kad šalyje bręsta pilietinis karas.

 Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios pavydžiai varžosi dėl JAV meilės, yra tarsi jo mylimos dukterys Malia (Malija) ir Sasha (Saša), kurių nė vienos jis negali išskirti. B.Obama meistriškai išlaviravo per anglų ir prancūzų minų lauką, kai vienas prancūzų reporteris jo paklausė, ar geriausia Amerikos draugė dabar yra ne Britanija, o jos seniausia sąjungininkė.

Prancūzų aktorė Julie Gayet (Žiuli Gajė) kelia bylą žurnalui „Closer“, paskelbusiam apie jos romaną su prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu), ketvirtadienį pranešė žurnalas. Dėl pranešimo, kuris, pasak 41-erių J.Gayet, pažeidė Prancūzijoje galiojančius teisės į privatumą įstatymus, aktorė iš žurnalo reikalauja 50 tūkst. eurų kompensacijos ir 4 tūkst. eurų teisminėms išlaidoms padengti. Jeigu aktorė bylą laimės, „Closer“ turės paskelbti teismo nutartį savo pirmajame puslapyje.

Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o politinės ir asmeninės bėdos Sekmadienį dar labiau padidėjo, nes buvo pranešta, jog jo gyvenimo draugę teko skubiai vežti į ligoninę po pranešimo, kad jis užmezgė romaną su viena aktore.

Prancūzų žurnalas „Closer“ penktadienį paskelbė, kad prezidentas Francois Hollande'as užmezgė romaną su aktore Julie Gayet, ir pažadėjo paremti savo teiginius nuotraukomis. Šio bulvarinio savaitraščio interneto svetainėje sakoma, kad spausdintame penktadienio numeryje septyni puslapiai bus skirti informacijai apie įtariamą 59-erių prezidento romaną ir atitinkamos nuotraukos. Gandai apie prezidento meilės romaną sklandė jau keli mėnesiai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį paskambino JAV lyderiui Barackui Obamai ir pasmerkė JAV šnipinėjimą Prancūzijos piliečių atžvilgiu.

Internete plinta kiek pikantiško turinio šios dienos Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ viršelis, kuriame nuogi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande‘as yra „daugiau negu draugai“. Bent jau taip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) sekmadienį sakė, kad per jo penkerių metų kadenciją šalis ir toliau draus skalūnų dujų žvalgymą. "Kol esu prezidentas, skalūnų dujos žvalgomos nebus", - sakė F.Hollande‘as per Bastilijos paėmimo dienos interviu pagrindinėms televizijoms. Pasak jo, hidraulinio ardymo metodas skalūnų dujoms išgauti kelia pernelyg didelį pavojų gruntiniams vandenims.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as (Fransua Holandas) sekmadienį sakė, kad sunkumus išgyvenanti ir šiemet recesiją patyrusi šalies ekonomika pradėjo atsigauti. "Ekonomikos atsigavimas yra čia", - sakė jis per Bastilijos paėmimo dienos interviu pagrindinėms televizijoms. Prezidentas pridūrė, kad pramoninė gamyba atsigauna, be to, kiek padidėjo vartojimas.

Sekmadienis, liepos 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos Lietuvos žmonių vardu pasveikino Prancūzijos vadovą François Hollande Nacionalinės šventės - Bastilijos dienos - proga ir palinkėjo klestėjimo visai šaliai. Šalies vadovė dar kartą padėkojo Prancūzijos Prezidentui už svetingumą ir parodytą dėmesį apsilankymo Paryžiuje metu.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as savo pirmojo oficialaus vizito Japonijoje metu sumaišė japonus ir kinus. Birželio 7 dieną per spaudos konferenciją po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe F. Hollande‘as nusprendė išreikšti savo užuojautą dėl dešimties Japonijos piliečių mirčių įkaitų dramoje Tunise šių metų sausio mėnesį. Tačiau japonus pavadino kinais. Pats F. Hollande‘as spaudos konferencijos metu nesuvokė savo klaidos ir jos neištaisė.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) birželio 6 dieną paskyrė Taikos premiją Prancūzijos prezidentui Francois Hollande‘ui, praneša „BBC News“. Tiesa, premijos paskyrimas gavosi kiek kurioziškas, nes „taikos“ premiją yra paskirtą iš esmės už karinius veiksmus. Kaip paaiškino organizatoriai, premija F. Hollande‘ui yra paskirta už invaziją į Malį šios šalies valdžios, kovojusius prieš sukilėlius tuaregus, pusėje.

Teroristas Mohammedas Merah, šių metų kovo mėnesį Prancūzijoje nužudęs 7 žmones, dirbo Prancūzijos specialiųjų tarnybų informatoriumi. Apie tai pareiškė vienos iš žudiko aukų tėvas. M. Merah buvo saugomas Prancūzijos vidinės žvalgybos. Teroristas padėjo sekti islamistus Prancūzijoje. Taip pareiškė vienos iš M. Merah aukų tėvas. Jis taip pat tvirtina, kad Prancūzijos valdžia M. Merah iki šiol siekia pavaizduoti kaip vienišių, tačiau tai nėra tiesa.

Prancūzijos vyriausybė patvirtino įstatymų projektą, kuris įteisins tos pačios lyties santuokas. Be to, tokioms poroms bus leista ir įsivaikinti, praneša gazeta.ru. „Tai yra progresas ne tik konkretiems žmonėms, bet ir visai visuomenei“, – komentavo projektą Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Marselyje bujojantis nusikalstamumas – dar vienas iššūkis Prancūzijos vyriausybei ir prezidentui Francois Hollande'ui. Pavojingiausio Marselio rajono merė ragina, kad šalies kariuomenė nuginkluotų kalašnikovo automatais ginkluotus nusikaltėlius po to, kai šį uostamiestį sukrėtė vIrtinė žmogžudysčių, praneša  LRT TV Naujienų tarnyba.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as dar kartą pareikalavo Sirijos vadovo Basharo Assado atsistatydinimo, praneša agentūra AFP. Tik taip yra įmanomas politinis konflikto sureguliavimas šalyje, pirmadienį Paryžiuje po susitikimo su naujuoju tarptautiniu Sirijos pasiuntiniu Lakhdaru Brahimi pareiškė F. Hollande'as. Jis pabrėžė, kad Prancūzija yra už „laisvą ir demokratišką“ Siriją. Paryžius rems L. Brahimio pastangas išspręsti kruviną konfliktą.

Pirmąją ekskursiją, kurios dalyviams siūloma sekti Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o pėdomis, teko atšaukti, nes susidomėjusių ja neatsirado. Tulio miesto tarybos nariai tikėjosi, kad auganti prezidento, kaip tarptautinės politikos lyderio, šlovė padės pasipelnyti ir jiems, rašo telegraph.co.uk. Jie surengė ekskursiją „Prezidento pėdomis“, kurios kaina svyruoja nuo 22 iki 35 eurų, tikėdamiesi, kad į vaizdingą miestelį užsukę turistai į ją trauks miniomis.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as nori valstybės tarnyboje panaikinti 65 000 darbo vietų. Tai leistų įdarbinti dešimtis tūkstančių mokytojų ir tūkstančius policininkų. Per ateinančius penkerius metus kasmet turėtų būti panaikinta 13 000 darbo vietų, ketvirtadienį sakė vyriausybės atstovas. Labiausiai tai pajus Gynybos ministerija, kur kitais metais neliks 7 500 darbo vietų.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė tolesnės ES integracijos svarbą. Jie taip pat pareiškė, kad pavyko pasiekti pažangos ieškant išeities iš krizės. Po pokalbių Paryžiuje A. Merkel trečiadienio vakarą kalbėjo: „Aš sakau: mums reikia daugiau Europos. Ir dėl to mes sutariame. Mums reikia Europos, kuri veiktų.

Į Rio de Žaneirą Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą lydėję jo asmens sargybiniai neturėjo ginklų, nes pamiršo juos Eliziejaus rūmuose, praneša agentūra AFP. F. Hollande'as praėjusią savaitę Brazilijoje dalyvavo klimato klausimams skirtame viršūnių susitikime. Prezidentą saugantis elitinis būrys GSPR paprastai į keliones užsienyje pasiima ginklus. Tačiau atvykus į Rio de Žaneirą paaiškėjo, kad lagaminas su šešiais ginklais liko F. Hollande'o biure Eliziejaus rūmuose.

Kairiosioms partijoms atstovaujantys kandidatai iškovojo didžiąją daugumą vietų Nacionaliniame Susirinkime – Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose – per sekmadienį įvykusį antrąjį rinkimų ratą. Pirmadienį paskelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Prancūzijos socialistų partija (PSP) ir jos sąjungininkai turės 314 iš 577 deputatų vietų – tai 25 mandatais viršija absoliučią daugumą.

Apklausos rodo, kad Prancūzijos Socialistų partija ir jos kairiųjų pažiūrų sąjungininkai sekmadienį vyksiančiame antrame parlamento rinkimų rate turėtų užsitikrinti daugumą. „IPSOS-Logica Business Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad kairieji iš viso gali gauti nuo 324 iki 364 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose, t. y. gerokai daugiau nei daugumai užsitikrinti būtini 289 mandatai.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as atsidūrė politinio skandalo centre dėl jo buvusios moters Segolene Royal ir dabartinės moters Valerie Trierweiler konflikto, praneša lenta.ru. V. Trierweiler birželio 12 dieną savo bloge pareiškė: „Sekmės Olivier Falorni, kuris niekada nebuvo nevertas, kuris tiek metų sąžiningai tarnavo La Rošelės gyventojams ir kovojo kartu su jais.“ O. Falorni dalyvauja Prancūzijos parlamento rinkimuose, balotiruodamasis La Rošelės mieste.

Po pirmojo parlamento rinkimų etapo paaiškėjo, kad Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o Socialistų partija ir jų sąjungininkai tikriausiai užsitikrins daugumą parlamente, praneša BBC. Kairiųjų ir žaliųjų partijos kartu surinko daugiau nei 46 proc. balsų, o centro dešiniųjų UMP partija – 34 proc. Antrasis rinkimų turas vyks kitą savaitę.

Protestuodami pieš žmogaus teisių pažeidinėjimus, Prancūzijos vyriausybės nariai nevyks į Ukrainą stebėti Europos futbolo čempionato. „Tai susiję su europietiškų vertybių gynimu ir pirmiausiai – ponios Tymošenko situacija“, – ketvirtadienio vakarą pareiškė sporto reikalų ministrė Valerie Fourneyron. Užsienio reikalų ministerija apie tai informavo Ukrainos vadovybę. Pati J. Tymošenko pasisakė prieš Europos futbolo čempionato boikotą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as prabilo apie karinės intervencijos Sirijoje galimybę. To sąlyga būtų Jungtinių Tautų (JT) mandatas. Antradienio vakarą F. Hollande'as televizijos stočiai „France 2“ sakė, kad dabar tuo reikėtų įtikinti Rusiją ir Kiniją. Penktadienį Paryžiuje lankysis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tada F. Hollande'as esą pakalbės su juo apie būtinybę dar kartą gerokai sugriežtinti baudžiamąsias priemones Sirijai.

Prancūzijos socialistų partija, kurios atstovas iškovojo prezidento postą, turėtų nugalėti konservatorius ir parlamento rinkimuose. Vis dėlto apklausos rodo, kad dauguma bus nedidelė ir prezidentas Francois Hollande'as negalės visiškai lengvai priimti naujų įstatymų. Dėl vidinių dešiniųjų nesutarimų didėja tikimybė, kad jie neteks daugumos Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje asamblėjoje. Konservatoriai jau neteko daugumos Senate.

Per savo pirmąjį oficialių susitikimą Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as antradienio vakarą Berlyne pabrėžė abiejų šalių santykių tęstinumo svarbą. Be to, abu jie pareiškė viltį, kad Graikija, nepaisant jos vidaus politinės krizės, liks euro zonoje, praneša agentūra AP.

Francois Hollande'as antradienį davė priesaiką ir tapo pirmuoju socialistu Prancūzijos prezidentu per 17 metų, skelbia BBC. F. Hollande'as sakė, kad gerai suvokia, kokie iššūkiai laukia Prancūzijos, įskaitant skolų krizę ir susilpnėjusį ekonomikos augimą. F. Hollande'as Paryžiaus centre esančiuose Eliziejaus rūmuose buvo prisaikdintas penkerių metų kadencijai. Kadenciją baigiantis Nicolas Sarkozy rūmų kieme paspaudė savo įpėdiniui ranką ir išvyko.

Europos laukia sudaužytų vilčių vasara, įsitikinęs pagrindinis „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jacobsenas. Pasak jo, nepasitenkinimas dabartine griežtos ekonomikos politika ir nenoras vykdyti esmines reformas europiečius įvarė į aklavietę. „Visiškai akivaizdu, kad politikai yra persigandę, rinkėjai nori parodomųjų egzekucijų, visi bando kalbėti apie reformas ir realius pokyčius.

Viltys, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as gali pasiekti neskausmingą Prancūzijos ekonomikos augimą ir išvairuoti euro zoną iš taupymo, yra „žiauri iliuzija“, antradienį rašo Didžiosios Britanijos spauda, informuoja AFP. Didžiosios Britanijos laikraščiuose teigiama, kad socialistų kandidato triumfas sekmadienio rinkimuose ir Graikijos balsuotojų išreikštas griežto taupymo atmetimas žymi naują Europos finansų krizės etapą, kuris gali būti pražūtingas.

Kairiosios opozicijos lyderis, socialistas Francois Hollandeʼas oficialiai paskelbtas Prancūzijos prezidento rinkimų nugalėtoju. Suskaičiavus visus biuletenius paaiškėjo, kad F. Hollandeʼas gavo 51,62 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė dabartinį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy, surinkusį 48,38 proc. balsų. Naujai išrinkto prezidento štabas jau paskelbė apie pirmojo prieš rinkimus paskelbto pažado įgyvendinimą, praneša Newsru.com.

,,Tikiu Prancūzijos rinkėjų išmintimi ir jų pasirinkimo pagrįstumu. Nenorėčiau tik, kad rinkimų  rezultatai leistų kam nors Europoje ir pasaulyje galvoti, kad Europoje keičiasi bendra kryptis ir finansų taupymas, skolų valdymas nebebus Europos prioritetu“,– pirmadienį žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius paklaustas, kaip vertina Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus. Jis teigė manantis, kad vadinamoji Fiskalinio tvarumo sutartis  yra labai svarbi sutartis visai Europai.

Rinkimus į Prancūzijos prezidento postą laimėjęs socialistų kandidatas Francois Hollande'as pažadėjo priešintis Vokietijos vadovaujamai griežto taupymo politikai, informuoja „EurActiv“. F. Hollande'as antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate surinko 51,67 procento balsų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jį iš viso parėmė 17 mln. 830 tūkst. 694 piliečiai. Savo postą paliekantį Nicolas Sarkozy palaikė 48,33 procento rinkėjų, arba 16 mln. 676 tūkst. 657 žmonės.

Štai, prancūzai pasiekė tai, ko norėjo – atsikratė egoistiško ir hyperaktyviaus prabangą mėgstančio prezidento jau po pirmosios jo kadencijos. Kartu su juo užmarštin iškeliaus ir jo supermodelis žmona. Taip po Nicolas Sarkozy pralaimėjimo Prancūzijos prezidento rinkimuose rašoma „The Daily Mail“. Nedaug kam bus gaila šio žmogaus, kuris žadėjo tiek daug, tačiau padarė tiek mažai, tuo pat metu nuolatos nustebindamas savo pasipūtimu ir ypač turtingais draugais.

Kairiosios opozicijos lyderis Francois Hollande'as antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate surinko 51,67 procento balsų. Tokie galutiniai rezultatai suskaičiavus biuletenius visose šalies rinkimų apylinkėse, pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija. Jos duomenimis, F. Hollande'ą iš viso parėmė 17 milijonų 830 tūkstančių 694 piliečiai. Savo postą paliekantį Nicolas Sarkozy palaikė 48,33 procento rinkėjų, arba 16 milijonų 676 tūkstančiai 657 žmonės.