V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovskio siūlymą susprogdinti branduolinį užtaisą Bosfore, kuris iššauktų Stambulą nuplausiantį potvynį ir sunaikins visus jo gyventojus. Toks šiandien yra Rusijos užsienio politikos lygis.
Galima ilgai ginčytis: šie žmonės kol kas tik vaizduoja pamišusius, bandydami išgauti kažkokių politinių nuolaidų, ar procesas jau pasistūmėjo taip toli, kad jie iš tiesų išprotėjo. Bet kokiu atveju konflikto eskalacija tęsis, taip pat, kaip ir karinė istorija valstybinėje žiniasklaidoje. Tai vienintelis būdas V. Putinui išlaikyti amžiną valdžią.
V. Putinas suvokia, kad „stoguojama“ vagių ekonomika visus tuos Rotenbergus, Čaikas (oligarcho A. Rotenbergo proteguojamas naujas mokesčių projektas „Platon“ susilaukė šalies tolimųjų reisų vairuotojų maišto, o šalies vyr. prokuroro A. Čaika prieš kelias dienas visuomenininkų organizacijos buvo apkaltintas korupcija, neteisėtu praturtėjimu ir ryšiais su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, – red. past.), Sečinus („Rosneft“ vadovas) negali išspręsti jokių rimtesnių problemų, ir tautos gyvenimas tik blogės. Išsaugoti valdžią pavyks tik žmonių pasąmonės apnuodijimo, sutelkimo pseudopatriotiniu pagrindu aplink mylimą vadą, diržų veržimosi, na ir, galų gale, karinės padėties įvedimo metodais, kurie visam laikui uždarys visus likusius klausimus vadui. Būtent šią tendenciją V. Putinas absoliučiai aiškiai išdėstė šiandieniniame savo pareiškime.
Aš – toli gražu nesu R. Erdogano gerbėjas ir su didžiuliu nusivylimu stebėjau tai, kaip per pastaruosius 10 metų jis islamizavo šalį, naikindamas pasaulietinės Atatiurko Turkijos palikimą. Tačiau susidarė toks įspūdis, kad pasaulyje liko „paskutinis politikas su kiaušiniais“, sugebantis priešintis V. Putinui. Ir tai yra R. Erdoganas. Todėl, kad tų menkystų iš Vakarų reakcija yra paprasčiausiai pribloškianti. Vakar J. Kerry Briuselyje pareiškė, kad Rusija gali atlikti „išskirtinai konstruktyvų vaidmenį“ Sirijoje. NATO prašo iš naujo surinkti Rusijos – NATO tarybą. Motinėlė Merkel, kuri savo suknele lyg ir pridengia Ukrainą nuo V. Putino agresijos, reikalauja nedelsiant atstatyti elektros tiekimą Krymui. Menkas, bailus F. Hollande'as bėga į Maskvą pabučiuoti ranką V. Putinui, nes bijo, kad jeigu to nepadarys, tai Paryžiuje bus daugiau teroro aktų. Įspūdingas Vakarų politikos menkystės ir kapituliacijos paveikslas. O ir prieš ką? Prieš kažkokį menką „gopniką“, kuris neturi jokių kozirių, išskyrus įžūlumą.
Putino Sirijos karas – tai kolosali afera
Kodėl būtent paskutinėmis dienomis vykdoma tokia propagandinė kampanija prieš R. Erdoganą, tariamai „stoguojantį“ „Islamo valstybės“ naftą? Todėl, kad pasauliui tapo žinoma, kad būtent tuo užsiima B. al Assadas, V. Putinas ir rusų URM. Apie tai išsipliurpė Venediktovas dar lapkričio 21-ąją, o taip pat tai patvirtino JAV finansų žvalgyba, paviešinusi banko pavedimus ir rusų kuratorių vardus (Turkija gruodžio 3-ąją, taip pat pažadėjo pateikti savo turimą informaciją apie rusų vykdomą prekybą teroristų nafta).
JAV politinė valdžia, du klinikiniai žiopliai, neturi noro naudotis šia informacija ir netgi tęsia veblenimus apie kažkokį „išskirtinai konstruktyvų“ bendradarbiavimą su Rusija Sirijos klausimu, nesuvokdami, arba atsisakydami suvokti, kad Sirijoje jau yra susiformavęs itin konstruktyvus politinis verslo trikampis: Assadas, Putinas ir „Islamo valstybė“.
