Maskvos veiksmai tiesiogiai prieštarauja Kijevo ir Vakarų vystomai politikai, teigia „Chatham House“ analitikas Jamesas Nixey. F. Hollande'o pareiškimus jis vadina neįgyvendinamais, nes abiejų konfliktuojančių pusių „visiško teritorinio vientisumo“ sąvokos suvokimas yra absoliučiais skirtingas.
Baracko Obamos administracija tuo metu vysto ginklų tiekimo Kijevui idėją. JAV politologė Kimberly Marten mano, kad grasinimas tiekti ginkluotę – taktinis blefas, siekiant priversti V. Putiną rimtai atsižvelgti į derybas.
Tačiau abejojama, ar tokia taktika pasiteisins. „Rusija niekada nenusileidžia kažkieno reikalavimams. Tai paprasčiausiai ne Rusijos stilius ir jau tikrai ne V. Putino stilius,“ – teigia politologijos mokslų profesorė.
Tiesa, dr. Samas Greenas iš Karališkojo Londono koledžo mano, kad šiandien, ir Europa, ir Maskva pageidauja kuo greičiau išspręsti konfliktą. „Šio karo kaina kyla tiek politine, tiek ekonomine prasme,“ – paaiškino jis, turėdamas omenyje Rusiją.
Kai kurie analitikai mano, kad V. Putinas nėra suinteresuotas tartis, nes pralaimėjimas šiame konflikte jam būtų stiprus politinis smūgis, tačiau S. Greenas iškelia tokią hipotezę: Kremlius, kuriam sunku išlaikyti teritoriją, dabar užimtą separatistų, tikisi „užšaldyto konflikto“ suformavimo.
Ar gali JAV ginklų tiekimas pasiekti to, ko neįmanoma pasiekti derybų keliu? K. Marten manymu, tokie veiksmai „sustiprintų V. Putino teiginius, kad Rusijai gresia pavojus, ir galėtų dar labiau konsoliduoti rusus ties jo idėjomis, kad Rusijos kariuomenės dislokavimas Ukrainoje yra būtinas Rusijos suvereniteto ir saugumo išsaugojimui“.
Anot politologės, Rusija šiuo metu yra mažiau linkusi kompromisui, negu Vakarai. „Panašu, JAV neturi veiksmų plano tuo atveju, jeigu V. Putinas nesitrauks, o tik pagilins konfliktą, – teigia K. Marten. – Ar pasiruošę mes tiesioginei karinei konfrontacijai su Rusija, turinčia branduolinį ginklą, – konfrontacijai prie pat Rusijos sienų?“