Didžiosios Britanijos laikraščiuose teigiama, kad socialistų kandidato triumfas sekmadienio rinkimuose ir Graikijos balsuotojų išreikštas griežto taupymo atmetimas žymi naują Europos finansų krizės etapą, kuris gali būti pražūtingas.
Dienraštyje „The Times“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad F. Hollande'o pergalė buvo lengvoji dalis, tačiau išspręsti Prancūzijos problemas ir pažaboti Europos Sąjungos (ES) finansų krizę bus „kur kas sudėtingiau“. F. Hollande'o priešrinkiminį pažadą sukurti augimą tuo pat metu subalansuojant Prancūzijos biudžetą iki 2017-ųjų dienraščio analitikai įvertino kaip „drąsų eksperimentą nepaisyti aritmetikos dėsnių“. Žurnalistai kaip iliuziją apibūdino ir F. Hollande'o idėją, kad didesnė vyriausybė ir ES fiskalinės drausmės sutarties peržiūrėjimas gali padėti pasiekti vidaus ekonomikos augimą ir išspręsti euro zonos krizę.
„Prancūzija konkurencingumą gali atgauti tik mažindama išlaidas. To F. Hollande'as neišvengs“, – teigiama laikraščio straipsnyje.
Kito centro dešiniųjų pakraipos laikraščio „The Daily Telegrapgh“ žurnalistai F. Hollande'o idėjas įvertino dar kritiškiau. Jie pasmerkė Prancūzijos ir Graikijos balsuotojus už tai, kad šie pasirinko „lengviausią kelią“ ir patikėjo, kad krizę galima išspręsti pasitelkus „kažkokį stebuklingą, neskausmingą sprendimą“. Dienraštyje teigiama, kad Europoje įsigali „klastingas mitas“.
Verslo dienraščio „The Financial Times“ analitikai iš dalies parėmė naująjį Prancūzijos lyderį, tačiau pabrėžė, kad jam teks gerokai sumažinti viešąsias išlaidas. Dienraščio straipsnyje teigiama, jog F. Hollande'o pergalė gali padėti pasiekti, kad dėmesio centru būtų ne taupymas, o augimas, tačiau tai bus įmanoma tik, jei jis palaikys gerus santykius su Vokietija.
„Naujajam Prancūzijos prezidentui neliks nieko kita, kaip tik imtis skausmingų apkarpymų“, – įspėjama straipsnyje, tačiau jo populiarumas, anot žurnalistų, turėtų suteikti jam daugiau veikimo laisvės įgyvendinant reikalingas priemones.
Laikraščio „The Guardian“ žurnalistai mano, kad rinkimų rezultatai reiškia, jog Europos taupymo priemonės veda prie politinio teisėtumo krizės ES.
„Ši aklavietė labiausiai išryškėjo, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį primygtinai pareikalavo, kad Graikija laikytųsi gelbėjimo programos sąlygų, nors daugiau nei 60 proc. Graikijos elektorato balsavo už partijas, kurios toms sąlygoms nepritaria“, – teigiama laikraščio straipsnyje.
