europos parlamentas

Lietuva 2004-ųjų kovo pabaigoje tapo visateise Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), o dar maždaug po mėnesio – Europos Sąjungos (ES) nare. Šios dvi tarptautinės organizacijos Lietuvai duoda daug naudos, tačiau jos taip pat stipriai veikia ir vidaus bei užsienio politiką. Kartais jų pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tad mums tenka rinktis vienos ar kitos siūlomas veikimo gaires. Keisčiausia, kad abiem organizacijoms priklauso tos pačios „pagrindinės” šalys.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Pastarosiomis savaitėmis po visą Europos Sąjungą sklando nerimą keliančios žinios. Bendrajai Europos rinkai, kuri yra didžiausias mūsų laimėjimas, iškilo didelis pavojus. Jai gali būti rimtai pakenkta, jei nebus priimtas gerai apgalvotas sprendimas, kaip įveikti ekonomikos krizę. Kai 1933 metų kovą Franklinas Delano Rooseveltas sakė inauguracijos kalbą, Jungtinės Valstijos išgyveno gilią ekonomikos depresiją.

Pastarosiomis savaitėmis po visą Europos Sąjungą sklando nerimą keliančios žinios. Bendrajai Europos rinkai, kuri yra didžiausias mūsų laimėjimas, iškilo didelis pavojus. Jai gali būti rimtai pakenkta, jei nebus priimtas gerai apgalvotas sprendimas, kaip įveikti ekonomikos krizę. Kai 1933 metų kovą Franklinas Delano Rooseveltas sakė inauguracijos kalbą, Jungtinės Valstijos išgyveno gilią ekonomikos depresiją.

2009 m. ES biudžetas sudaro 116 mlrd. eurų. Šiemetiniame biudžete numatytos didesnės lėšos ekonomikos plėtrai, aplinkosaugai, darbo vietų kūrimui, mokslinių tyrimų skatinimui ir besivystančių šalių žemės ūkiui. Laikas pažvelgti į tai, kaip formuojamas ES iždas, iš kur gaunamos ir kur nukeliauja europinės lėšos. Sudėtinga 2009 m. biudžeto formavimo procedūra baigėsi gruodžio 18 d., kuomet biudžetą savo parašu patvirtino Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas baigė balsuoti dėl direktyvos, kuri įpareigos ES šalis taikyti sankcijas nelegalių migrantų darbdaviams. Ji perkels didžiausią dalį atsakomybės už tokį darbą nuo imigrantų ant darbdavių pečių. Priėmę kompromisines pataisas, europarlamentarai buvo atidėję galutinį balsavimą ragindami ateityje priimti teisės aktus, numatančius įmonių atsakomybę už subrangovų veiksmus.

Grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro - Bilas sėkmingai baigė pirmąją magistrantūros sesiją Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Pramogų pasaulio senbuvis prasitaria, kad baigęs studijas norėtų įsidarbinti Briuselyje. Su kolega dainininku ir laidų vedėju Marijumi Mikutavičiumi sėkmingai pirmąją sesiją užbaigęs Bilas prisipažino, kad į kiekvieną egzaminą jiedu ėjo nešėsi talismaną - žaislinę pandą. Tačiau, pasak jo, ne tai lėmė puikius sesijos pažymius.

Tą vasario 17-ąją, kai parlamentui paskelbus nepriklausomybę Kosovas tapo septintąja valstybe, atsiradusia subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, buvo sekmadienis. Kosovas skelbė nepriklausomybę jau antrąjį kartą. 1991 m. Kosovo vienašališką aktą pripažino tik Albanija. Ne trečias, o antras kartas, kaip sakoma, nemelavo: buvusios Serbijos provincijos nepriklausomybę pripažino apie penkias dešimtis pasaulio valstybių, iš jų 22 (iš 27) yra Europos Sąjungos narės.

Kosovo nepriklausomybės išvakarėse šalies ministras pirmininkas Hashimas Thaci surengė simbolinį apsilankymą Slovio kaime, netoli sostinės Prištinos. Ten jis aplankė mergaitę, kurios vardas Pavaresia albaniškai reiškia nepriklausomybė. Ši mergaitė, kaip ir nepriklausoma Kosovo valstybė, gimė praėjusių metų vasario 17 dieną. H. Thaci ragino visus piliečius prisijungti švenčiant pirmąsias Kosovo nepriklausomybės metines.

Lietuvos užsienio ministras Vygaudas Ušackas teigia, kad Lietuva yra gavusi prašymą priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius. Kaip spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras, toks JAV administracijos prašymas gautas vasario 5 dieną. Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys - uzbekų tautybės. V.Ušackas neatskleidė minimų dviejų kalinių pilietybės.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasada sveikina Lietuvos sprendimą konsultuotis su JAV valdžios atstovais dėl Gvantanamo kalinių priėmimo. „Kaip mes jau pareiškėme, tikimės dirbti kartu su savo tarptautiniais partneriais siekdami bendro tikslo - uždaryti Gvantanamo įlankos stovyklą. Sveikiname ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko pareiškimus ir tikimės aptarti šį klausimą su Lietuvos Vyriausybe“, - rašoma ambasados išplatintame pranešime.

Prezidentūros kanceliarija penktadienį paskelbė prisijungianti prie Europos šalyse vyksiančios elektros energijos taupymo akcijos, tačiau jos metu daug lėšų neplanuojama sutaupyti. Kaip skelbia Prezidentūra, taupymo akcija vyks penktadienį, nuo septynių iki pusės devynių vakaro. „Nemanau, kad čia yra vien ekonominis faktorius. Tiesiog akcija skirta pažymėti taupymo aktualumą.

Jei iki šiol galvojote, kad prie „Playstation“ ar „Xbox“ kompiuterių praleidžiamos valandos kenkia jūsų vaikams, tai klydote. Bent jau taip aiškina Europos Parlamento išplatinta ataskaita, kurioje teigiama, kad kompiuteriniai žaidimai yra gerai, nes išmoko vaikus tam tikrų gyvenimui būtinų įgūdžių. Vidinės rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ataskaitoje teigiama, kad nėra jokių įrodymų, kad kompiuteriniai žaidimai turi automatinį neigiamą poveikį vaikų elgesiui.

Lietuvos saugumą stiprina partnerystė su bendraminčiais, ir vardan šios partnerystės reikia imtis ir nepopuliarių žingsnių. Tai interviu Žinių radijui sakė premjeras Andrius Kubilius, aiškindamas, kodėl Lietuva svarsto galimybę priimti kelis kalinius iš Gvantanamo kalėjimo.

Europos Sąjungoje (ES) vykstant tvarios energetikos savaitės renginiams, dalis diskusijų apie atsinaujinančius energijos šaltinius persikels ir į Vilnių. Tvarios energetikos savaitė prasidėjo konferencija Europos Komisijoje (EK), kur buvo diskutuojama apie dar praėjusių metų pabaigoje priimtą istorinės reikšmės teisės aktų rinkinį - Klimato kaitos paketą, skirtą visuotiniam klimato atšilimui stabdyti.

Šių metų birželio 5-7 dienomis visoje Europoje vyks rinkimai į Europos Parlamentą. Tai vienintelė institucija, kuri yra renkama visų Europos Sąjungos piliečių. Pateikiame 10 priežasčių, kodėl verta balsuoti. Balsuodami sprendžiate Jūs Jei balsuojate EP rinkimuose - renkatės, nuo ko priklausys Jūsų ateitis ir beveik 500 milijonų europiečių kasdienis gyvenimas.

Vokietijoje viešintis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikisi, kad Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros strategija padės sumažinti regiono atskirtį energetinių jungčių ir transporto infrastruktūros srityje.

Po 2002 m. kempinligės protrūkio ES pareikalavo kombinuotųjų pašarų etiketėse išvardyti jų gamybos žaliavas nurodant jų tikslią procentinę svorio dalį. Dabar to nebebus reikalaujama – pakaks išvardinti žaliavas mažėjančia tvarka pagal svorį. Atitinkamoms reglamento pataisoms ketvirtadienį pritarė Europos Parlamentas. Naujoji tvarka įsigalios po metų. Šiuo metu, nurodant tikslią pašarų žaliavų procentinę svorio dalį, leidžiama 15 proc.

Bandymas steigti pirmąją Europos euroskeptikų partiją virto skandalu. Europos Parlamentas (EP) atsisakė skirti organizacijai „Libertas“ 200 tūkst. eurų paramą, nes kilo įtarimų, kad vieno tariamų jos rėmėjų parašas gali būti suklastotas. Estijos parlamento (Riigikogu) narys Igoris Grazinas sukėlė nemenką šurmulį - EP pirmininkui Hansui Gertui Potteringui per Liberalų frakciją nusiuntė oficialų raštą, kuriame pareiškė niekada nepasirašęs jokių prašymų dėl „Libertas“ partijos pripažinimo.

Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo dėl direktyvos, kuri įpareigos ES šalis taikyti sankcijas nelegalių migrantų darbdaviams. Ji perkels didžiausią dalį atsakomybės už tokį darbą nuo imigrantų ant darbdavių pečių. Priėmę kompromisines pataisas, europarlamentarai atidėjo galutinį balsavimą reikalaudami, kad ateityje nuobaudos būtų taikomos ne tik tiesioginiams nelegalius imigrantus įdarbinusių įmonių rangovams, bet ir subrangovams.

Sausio 22 d. JAV prezidentas B. Obama pasirašė įsaką dėl Gvantanamo sulaikymo centro, kuriame kalinami įtariamieji terorizmu, uždarymo „kuo greičiau ir ne vėliau kaip per metus“. Dar 2006 m. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino JAV administraciją uždaryti Gvantanamo bazę užtikrinant, kad sulaikytieji nebus grąžinti į šalis, kuriose jiems gali grėsti susidorojimas.

Antradienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma (591 už, 2 prieš, 6 susilaikė) patvirtinto neįpareigojančią ataskaitą, kurioje raginama ES mastu numatyti baudžiamąją atsakomybę už lytinius nusikaltimus prieš vaikus. Tokiems priskirtinas vaikų viliojimas internetu siekiant lytiškai pasitenkinti, pokalbių svetainių pedofilams ir panašių interneto paslaugų teikimas, taip pat vykimas už ES ribų turint tikslą lytiškai išnaudoti vaikus.

Briuselio valdininkų nustatytos procedūros net jų pačių sumanymus įklampina ne vieneriems metams. Prieš metus Vilniuje veiklą turėjęs pradėti Europos lyčių lygybės institutas (ELLI) vis dar egzistuoja tik popieriuje. Praėjus beveik trejiems metams, kai Europos Parlamentas (EP) palaimino ELLI steigimo Vilniuje idėją, ši europinė institucija vis dar nepradeda veiklos.

BBC politinis apžvalgininkas Brianas Wheeleris praleido vieną savaitę Europos Parlamente bandydamas suprasti ką reiškia būti EP nariu, kuo jie užsiima ir kam jie reikalingi. Štai ką jis sužinojo per vieną savaitę. 1. Tai gyvenimas, bet ne tas kurį mes pažįstame Būnant Europos Parlamente apima jausmas, kad esi kokiame nors 1960 m. filmuotame mokslinės fantastikos filme. Truputi nuobodoka ateities vizija, kurioje žmonija yra pasiekusi aukštesnį vystymosi lygį, o visi karai pasibaigę.

Vertybinių popierių komisija (VPK) informuoja apie Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (angl. CESR) organizuojamą tarptautinę aukšto lygio konferenciją „Rengiantis ateičiai: kas laukia vertybinių popierių reguliavimo srityje?“, kuri vyks 2009 m. vasario 23 d. Paryžiuje.

Europos Komisija išplatino prašymą kovai su klimato pokyčiais sukurti globalią anglies gamybos rinką, rašo BBC. ES jau yra įsipareigojusi praplėsti savo „Emisijų gamybos schemą“, tačiau dabar kviečia prisijungti ir kitas išsivysčiusias valstybes. Komisijos teigimu, iki 2015 metų bus siekiama susieti „Emisijų gamybos schemą“ su kitomis anglies gamybos sistemomis. Gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksiančioje Jungtinių Tautų konferencijoje apie klimatą bus siekiama pasirašyti susitarimą.

Ketvirtadienį didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Izraelį ir „Hamas“ nedelsiant nutraukti ugnį ir pasiekti paliaubų, kurios būtų sutvirtintos tarptautiniu taikos palaikymo mechanizmu. Parlamentas apgailestauja, kad Izraelis ir grupuotė „Hamas“ iki šiol neįvykdė Jungtinių Tautų (JT) prašymo nutraukti karo veiksmus.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (551 balsas už, 15 prieš, 31 susilaikė) Europos Parlamentas ragina Baltarusijos valdžią įgyvendinti daugiau demokratinių reformų ir užtikrinti žmogaus teises, taip pat įtraukti šalies demokratinę opoziciją siekiant atnaujinti ES santykius su šia šalimi.

Naujoji šalies Vyriausybė atidėjo nutarimą keisti Lietuvoje iki 2000 m. balandžio išduotus vairuotojo pažymėjimus, nes pasigedo parengtame nutarimo projekte pakankamos argumentacijos.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nutarė įvesti naujus mokesčius už automobilius. Atrodo, jog šių mokesčių įvedimo priežastis tokia – jei gatvėse daug automobilių, reiškia žmonės dar turi pinigų. Jei žmonės dar turi pinigų, tai kodėl valdžiai neįkišus rankos jiems į kišenę? Kadangi dabartinės valdžios mokesčių didinimą dažnai linkusios pridengti Europos Sąjungos reikalavimais, kyla klausimas ar tokie skuboti apmokestinimai atitinka ES taikomų mokesčių tikslams ir logikai.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtino 2009 m. Europos Sąjungos biudžetą. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba. Didžiausia biudžeto išlaidų dalis bus sutelkta ekonomikos gaivinimo veiksmams bei programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos bei aplinkosaugos srityse. Kitų metų biudžetas taip pat bus gerokai dosnesnis Lietuvai ir kitoms naujosioms ES narėms. 2009 m. ES biudžete numatyta 133,8 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų – tai sudaro 1,03 proc.

Dabartinė finansų rinkos krizė parodė, kad šiuo metu taikoma indėlių garantijų nepakanka. Netrukus ES mastu bus garantuoti gyventojų indėliai iki 50 tūkst. eurų, o nuo 2009 m. pabaigos – iki 100 tūkst. eurų. Ketvirtadienį tokiam siūlymui pritarė Europos Parlamentas (556 balsai už, 21 prieš, 3 susilaikė). Šiuo klausimu sutarta su ES Taryba. Šiuo metu ES taikoma iki 20 tūkst. eurų dydžio indėlių garantija, suteikiant teisę pačioms šalims šią sumą padidinti.

Europos Parlamentas (EP) nutarė priimti Darbo laiko direktyvos pataisas, kurioms pritaria ne visi. „Direktyvą, reglamentuojančią darbo laiką, prireikė keisti todėl, kad darbo rinkoje ėmė trūkti darbuotojų, sensta visuomenė, stiprėja konkurencija.

Trečiadienį Strasbūre vykusiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje iškilmingai įteikta šių metų Sacharovo premija bei paminėtas šios premijos įsteigimo dvidešimtmetis. Į renginį atvyko didelė grupė ankstesnių šios premijos laureatų – žinomų žmogaus teisių gynėjų, taip pat A. Sacharovo našlė Jelena Bonner.

Europos Parlamentas planuoja atidaryti Europos istorijos muziejų, kuriame būtų pasakojama Senojo žemyno istorija nuo pat urvinio žmogaus iki šių dienų, skelbia „EU Observer“. Manoma, kad muziejus Briuselyje savo duris turėtų atverti 2014 metais. Muziejaus tikslas, kaip skelbia Europos Parlamento nariai, bus siekis parodyti jauniems europiečiams, kas apskritai yra Europa.

Dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva galės gauti papildomas aplinkos taršos kvotas. Tam penktadienį pritarė Europos Vadovų Taryba, su tam tikromis išimtimis patvirtinusi Europos Sąjungos (ES) paketą, skirtą kovoti su klimato kaita. ES viršūnių susitikime taip pat pritarta Europos Komisijos (EK) pasiūlytam ekonomikos gaivinimo planui, pagal kurį numatomas papildomas finansavimas elektros jungtims Baltijos regione.

Didėjant atotrūkiui tarp gamintojų ir vartotojų kainų, Europos Parlamentas imasi veiksmų garantuoti sąžiningą konkurenciją Europos maisto produktų rinkoje. „Šia rezoliucija raginame Europos Komisiją parengti veiksmingą Europos rinkos stebėsenos sistemą, kurią taikant būtų įmanoma fiksuoti kainų tendencijas ir išlaidas gamybos priemonėms, – sako EP Žemės ūkio reikalų komiteto narys Gintaras Didžiokas.

Europos Komisija (EK) imasi iniciatyvos peržiūrėti Europos Sąjungos 2007-2013 metų biudžetą ir jau nuo kitų metų didinti finansavimą projektams, kurių paskirtis - paspartinti ekonomikos pažangą ir įtvirtinti didesnį šalių energetinį saugumą bei energijos tiekimo stabilumą. Trečiadienį EK pritarė Komisijos narės Dalios Grybauskaitės pasiūlymui, kuriuo numatoma pakeisti 2007-2013 metų finansinės perspektyvos struktūrą ir per dvejus artimiausius metus (2009-2010-uosius) skirti papildomai 5 mlrd.

Europos Parlamentas (EP) aptarė Smulkaus verslo aktą („Small Business Act“), kaip vieną iš priemonių ekonominei krizei sušvelninti. Parlamentarai vienbalsiai pritarė rezoliucijai, atspindinčiai susirūpinimą dėl smulkaus ir vidutinio verslo, kuri bus įteikta Europos Tarybai (ET), posėdžiausiančiai jau šią savaitę.

Pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje vienu metu teisinės neliečiamybės atėmimo klausimas palietė net tris Seimo narius. Ketvirtadienį įstatymų leidėjai aukštyn kojom apvertė savo pačių sukurtų laikinųjų komisijų darbo rezultatus, o vėliau nebesuprato, kas, už ką ir kodėl balsuoja, rašo „Respublika“. Kolegų maldaus pats Iki šio posėdžio Seimo laikinosios komisijos pateikė savo išvadas dėl pasipriešinimu policininkams įtariamo parlamentaro Roko Žilinsko ir vadinamojoje Darbo part...

Vilniuje veiksiančiam Europos lyčių lygybės institutui vadovaus lietuvė Virginija Langbakk, šiuo metu dirbanti Švedijos užsienio reikalų ministerijoje. Europos lyčių lygybės instituto direktorė išrinkta tik surengus antrą konkursą. Sausio viduryje kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, praneša Lietuvos radijas.

Norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Sakysite, tai neįmanoma. Tačiau Europoje nesiliaujant diskusijoms dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir trūkstant tyrimų, visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas: „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti - įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.

Norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Sakysite, tai neįmanoma. Tačiau Europoje nesiliaujant diskusijoms dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir trūkstant tyrimų, visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas: „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti - įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.

Arktis – tai Šiaurinė poliarinė Žemės rutulio sritis. Didžia dalimi tai Arkties vandenynas. Žemyninėje dalyje plyti arktinės dykumos, kur gyvena baltieji lokiai, jūrų vėpliai, orkos, mėlynieji banginiai bei negausūs čiabuviai. Dėl atšiauraus klimato ilgą laiką šis regionas sulaukdavo nebent mokslininkų dėmesio. Vis dėlto iš pradžių Rusija, o po to ir kitos su šia Žemės dalimi besiribojančios valstybės pareiškė pretenzijas į Arkties lobius – milžiniškus naftos bei dujų klodus.

Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering griežtai pasmerkė praėjusios nakties teroro išpuolius Bombėjuje (Indija). Viename iš užpultų viešbučių buvo apsistojusi europarlamentarų delegacija, kuri nenukentėjo. Šiuo metu EP nariai yra Prancūzijos konsulate ir netrukus išskris į Europą. EP pirmininkas teigė: „Griežtai ir nedviprasmiškai smerkiu šiuos tragiškus išpuolius, kurių metu daugiau kaip šimtas žmonių žuvo ir keli šimtai buvo sužeisti.

Šių metų gegužę apie 50 aktyvistų iš organizacijos „Rosija molodaja“ prie Latvijos ambasados Maskvoje pastatė improvizuotas kartuves ir pakorė lėlę, simbolizuojančią latvių režisierių Edviną Šnorę, kuris sukūrė ir publikai pristatė sovietinę tikrovę demaskuojantį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Vėliau iš „pakarto“ režisieriaus buvo išsityčiota, iškamša apipilta benzinu ir sudeginta.

„XX amžiaus Europos istoriją paženklinę nacių ir sovietų nusikaltimai žmogiškumui vieną dieną bus vienodai pasmerkti, o jų aukos bus tinkamai įamžintos. Tai paskutinė Europos moralinio ir vertybinio susivienijimo sąlyga, būtina kelyje į šalių tarpusavio atvirumą ir tikrąjį solidarumą“, - kalbėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Ukrainoje. Viešėdamas Kijeve, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvauja didžiojo Ukrainos bado minėjimo renginiuose.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį ir šeštadienį viešės Kijeve, kur dalyvaus Didžiojo Ukrainos bado - holodomoro - 75-ųjų metinių minėjimo renginiuose. „Prezidento vizitu Lietuva pareikš pagarbą šios tragedijos aukų atminimui bei pabrėš, kad apie istorinius įvykius turime kalbėti atvirai.