BBC politinis apžvalgininkas Brianas Wheeleris praleido vieną savaitę Europos Parlamente bandydamas suprasti ką reiškia būti EP nariu, kuo jie užsiima ir kam jie reikalingi. Štai ką jis sužinojo per vieną savaitę.
1. Tai gyvenimas, bet ne tas kurį mes pažįstame
Būnant Europos Parlamente apima jausmas, kad esi kokiame nors 1960 m. filmuotame mokslinės fantastikos filme. Truputi nuobodoka ateities vizija, kurioje žmonija yra pasiekusi aukštesnį vystymosi lygį, o visi karai pasibaigę. Tokių filmų kritikai teigia, kad jie yra atitrukę nuo realybės. Tačiau žurnalistui, kuriam gerai pažystami susidėvėję Westminsterio koridoriai ir vėjuotos laiptinės, stiklo liftai ir plačios Louise Weiss‘o (EP pastatas) erdvės sukelia įdomius kontrastus. Matyt pastato kūrėjas norėjo, kad jis taptų pačios Europos projekto dalimis – tu matai kur norėtum nueiti, tačiau sugaišti amžius patekdamas ten.
2. Terminologija gali būti glumintologiška, gali būti trikdanti
Europos Parlamente galima išmokti kelis naujus žodžius. Vienas jų „Hemicycle“ (liet. – pusratis), taip vadinami debatų rūmai. „Rapporteur“ (specialusis pranešėjas) – EP narys, kuris įgaliotas pateikti pranešimus apie priimtus naujus įstatymus. „Quaestor“ (Kvestorius) – terminas paimtas dar iš senovės Romos laikų, reiškiantis - „žmogus užduodantis klausimus“. Briuselyje ir Strasbūre kvestoriais yra šeši vyriausieji EP nariai, kurie atstovauja kitų parlamentinių institucijų interesus.Tačiau mano mėgiamiausias žodis yra Trialogue. Kuris susijęs su tripusėmis privačiomis diskusijomis tarp Parlamento, Komisijos ir Tarybos pagrindinių atstovų, kai tam tikras teisės aktas atsiduria aklavietėje.
3. EP nariai turi daugiau galių nei jūs manote
Aš greitai supratau, kad geriausias būdas suerzinti europarlamentarą, jiems sakyti, kad jie tėra tik ES įstatymų leidybos „guminis antspaudas“ (išskyrus britų EP narius, kurie greičiausiai sutiks su jūsų teiginiu ir dar nupirks ko išgerti). Parlamentas turi daug daugiau galios nei turėjo prieš dešimtmečius, kai net jo rėmėjai teigė jis nieko nesiskyrė nuo „kalbančių parduotuvėje minios“.
Dabar esant „bendro sprendimo“ procedūrai, Parlamentas ne tik teikia savo nuomonės dėl ES teisės aktų, kaip darė iki šiol, tačiau dalijasi įstatymų leidybos galiomis kartu su Europos Taryba. EP nariai gali priimti svarbius sprendimus klimato kaitos, imigracijos, finansinio reguliavimo ir užimtumo klausimais. Tačiau yra sričių, kuriuose Parlamentas neturi didelės įtakos – žemės ūkio, žuvininkystės, mokesčių klausimais ir dėl tam tikrų dalių liečiančių jo paties kasmetinį biudžetą. Ir EP nariai vis dar negali rengti naujų teisės aktų, kurie dalinai keistų jau priimtus Europos Komisijos aktus.
Jūs galite pagalvoti, kad tai vidutinį EP narį verčia jaustis bejėgiu, tačiau dauguma su kuriais aš bendravau tiki, kad jie turi daugiau galių nei vidutinis nacionalinės šalies parlamento narys. Jie turi daugiau galimybių dirbdami komitetuose, kur tobulina, taiso ir – žodis, kurį aš dažnai girdėdavau – formuoja „žalia“ teisės aktą, pateikta Komisijos. Jie taip pat gali teikti pataisymus, kurie turi gerus šansus tapti teisės aktais, skirtingai, nei jų kolegos Westminsteryje.
4. Dauguma EP narių nemėgsta kelionių į Strasbūrą
Norėčiau, kad už kiekvieną nusiskundimą dėl kelionės į Strasbūrą, man mokėtų bent po vieną svarą (britų piniginis vienetas).
Tai nėra susiję su vieta, tai tik nusiskundimas dėl to, kad 12 kartų per metus jie priversti su dideliu kiekiu dokumentų ir personalu kraustytis į kitą šalį keturioms dienoms. Parlamentarai tai laiko milžiniškų pinigų švaistymu, ypatingai, kai turi pastatą Briuselyje. Kelis kartus šiai sistemai buvo bandoma padaryti galą, tačiau ji numatyta ES sutartyje ir vargu, kad greitu laiku ji pasikeis.
5. Kompromisas nėra blogas žodis
Europos Parlamente nėra valdančios partijos, nėra opozicijos, visi jie yra eiliniai parlamento nariai. Jų debatai kartais gali būti gana karšti, tačiau čia nėra pykčio ar pajuokos. Viskas remiasi susitarimais su oponentais iš skirtingų nacionalinių šalių, todėl EP narių pozicijos ir partijos linija gali skirtis.
Tačiau, net kai kurie pro-Europietiškai nusiteikę asmenys teigia, kad nuolatinės „bendros pozicijos“ paieškos, kurios turėtų patenkinti Tarybą gali baigtis teisės aktais, kurie bus tiesiog nuleidžiami žemyn.
Bet EP narys, Richardas Corbettas, tvirtina, kad ši sistema numato Europos teisės aktų „dvigubą kontrolę“ ir be jos ES bus valdoma tik nerenkamų biurokratų.
6. Debatams trūksta humoro
Be abejo, Parlamente sunku pajuokauti taip, kad vertėjai sugebėtų jį išversti į 22 skirtingas kalbas. Nebent tai būtu virtualus juokas.
Britų EP nariai bandė įnešti šiek tiek humoro svarstymo eigoje, tačiau įvairus pasirodymai ir pokštai (pvz. euro šokoladukų ant kurių užrašyta „atsargiai linkęs sprogti“ dalijimas) kai kam pasirodė paaugliški. Kuo labiausiai ten truktai, tai sąmojingų pasisakymų, kurių jus galite išgirsti Bendruomenės rūmuose (britų parlamentas) ir kurie galėtų pagyvinti diskusijas nei vien tik šūsnies statistikos skaitymas.
7. Britų EP nariai mažiau atskaitingi nei eiliniai parlamento nariai
Proporcinio atstovavimo sistema, kuri buvo įvesta Didžiojoje Britanijoje 1999 m. buvo tinkama mažoms partijoms. Be jos vargu ar EP šiuo metu būtu Žaliųjų ar Nepriklausomos partijos atstovų. Tačiau partijos sąrašų sistema, kuri buvo naudojama Anglijoje, Velse ir Škotijoje nutraukė ryši tarp EP narių ir rinkėjų.
Remiantis šią sistema jūs balsuojate ne už atskirus kandidatus, o už partijas. Kurios pačios nusprendžia kas gali patekti į sąrašus ir kokia eilės tvarka. Rezultate tik nedaugelis iš EP narių turi atstovybes apskrityse, nes kaip jie teigia, jų atstovavimo apskritys yra per didelės ir todėl jose nėra prasmės laikyti atstovybių.
Kiek kitokia padėtis yra Šiaures Airijoje, kur išliko ryšys su rinkėjais ir EP renkami pagal vieno perkeliančio balso sistemą, rezultate jie yra labiau matomi rinkėjų nei jų kolegos iš Britanijos.
8. Britų EP nariai dažnai jaučiasi antrarūšiais
Britų EP nariai dažnai skundžiasi, kad Britanijos žiniasklaida mažai dėmesio skiria Europos Parlamento darbui. Parlamento nariai su pavydu žiūri, kokio dėmesio Europos Parlamentas susilaukia iš kitų Europos žiniasklaidos priemonių. Problemos dalimi gali būti tai, kad žmonės dažnai nemato koks yra tiesioginis EP narių indelis įtakojantis jų gyvenimą.
EP nariai dažnai neturi tokio pripažinimo savo partijose, kokį turi kitų šalių atstovai. Sunku įsivaizduoti, kad EP narys gali tapti kurios nors partijos lyderių, kaip tai atsitinka kitose šalyse.
9. Nedaugelis britų žino kaip jis (Europos Parlamentas) veikia
Tai nėra visai naujiena, kad dauguma teisės aktų, kurie įtakoja mūsų kasdieninį gyvenimą – nuo darbo laiko direktyvos iki mobiliųjų telefonų pakrovėjų – buvo priimti Europos Sąjungoje. Tačiau net ir tokie žmonės, kaip lobistai ir žurnalistai, kartais turi labai mažą supratimą kaip Europos Parlamentas ir kitos ES institucijos veikia. Mes žinome tik tiek kad, kai teisės aktai pasiekia nacionalinį parlamentą, jau būna vėlų kažką jame keisti.
Nėra lengva pašaliniam paaiškinti kas turi galios Parlamente. Britų EP nariai dažnai pasakoja istorijas, kaip pas juos atvyksta lobistai iš Didžiosios Britanijos, kurie po sususitiksimo grįžta namo džiugiai nusiteikę, kad pasiekė svarbių susitarimų. Tačiau tikrovėje jie turėtų daugiau naudos jei būtų susitikę ne su Britanijos atstovais, o su transnacionalinių partijų vadovais Parlamente, kurių sąrašuose yra ir britų parlamentarai.
Dauguma atvejų realią valdžią Briuselyje ir Strasbūre turi Europos Parlamento komitetų pirmininkų paskirti specialieji pranešėjai, kurie rengia pranešimus dėl Europos Komisijos siūlomų teisės aktų.
10. Vis dar per anksti pasakyti...
Aš ne karta girdėjau sentimentalius pasisakymus iš EP narių, kad tai stebuklas, kad Parlamentas iš viso sugeba dirbti.
Idėja, kai 27 skirtingų šalių atstovai gali dirbti kartų, siekiant bendro tikslo turi būti puoselėjama. Juos apima malonus jaudulis, kai įžengus į liftą iš karto pasigirsta dvi ar tris skirtingos kalbos. Čia yra kur kas daugiau skirtumų, įvairių politinių pažiūrų nei jus rasite Bendruomenės rūmuose Londone.
Tačiau egzistuoja jausmas, kad visa tai dar tėra tik eksperimentas. Yra daug žmonių, kurie teigia, kad tai nepavykęs eksperimentas. Kai kuriuose iš jūsų siustų elektroninių laiškų man rašoma, kad taika tarp valstybių narių buvo apibrėžta Europos Sąjungos teisėje - bet kiti iš jūsų taip pat sakė, kad šiek tiek per anksti apie tai kalbėti ...
Parengta pagal BBC informaciją
