A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nutarė įvesti naujus mokesčius už automobilius. Atrodo, jog šių mokesčių įvedimo priežastis tokia – jei gatvėse daug automobilių, reiškia žmonės dar turi pinigų.
Jei žmonės dar turi pinigų, tai kodėl valdžiai neįkišus rankos jiems į kišenę?
Kadangi dabartinės valdžios mokesčių didinimą dažnai linkusios pridengti Europos Sąjungos reikalavimais, kyla klausimas ar tokie skuboti apmokestinimai atitinka ES taikomų mokesčių tikslams ir logikai.
Visos 27 Europos Sąjungos valstybės taiko skirtingą lengvųjų automobilių apmokestinimo tvarką, rodiklius ir mokesčių dydžius.
Europos Parlamentas dar 2006 metais pritarė Tarybos direktyvos dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių pasiūlymui. Pasiūlymas siekia dviejų tikslų: pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą, laisvę judėti ir išvengti dvigubo apmokestinimo per 10 metų panaikinant valstybėse, kuriose egzistuoja, registracijos mokestį ir antra, įgyvendinti Bendrijos strategiją, skirtą sumažinti lengvųjų automobilių CO2 išmetimus, siekiant, kad valstybės iki 2010 metų 50 procentų lengvųjų automobilių mokesčių sietų su CO2 taršos sumažinimu.
Nustatyta, kad 28 proc. viso CO2 kiekio išmetama iš transporto priemonių, iš jų 84 proc. išmeta kelių transportas ir 50 proc. šios dalies tenka lengviesiems automobiliams, Bendrija užsibrėžė tikslą pasiekti 120g. CO2 vienam kilometrui.
Bendrijos sprendimų, turinčių direktyvų ir reglamentų formą, įgyvendinimas privalomas visoms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai.
Dabar ES šalys apmokestina automobilius skirtingai, taikomos įvairios skirtingo dydžio rinkliavos: registracijos mokestis, pridėtinės vertės mokestis, registravimo rinkliava, metinis automobilio naudotojo mokestis, kuro mokestis, draudimo mokestis, mokestis už kelių naudojimą, vinjetės ir kt.
Kai kurios Europos Sąjungos valstybės taiko lengvojo automobilio registracijos mokestį, kuris siekia iki 180 procentų automobilio kainos prieš apmokestinimą, todėl šių šalių automobilių savininkai, norėdami sutaupyti, kartais registruoja automobilius ten, kur tai mažiau kainuoja. Registracijos mokesčio panaikinimas, siūlomas direktyvoje, palengvins vidaus rinkos veikimą ir skaidrumą.
Lietuva kaip ir dar 8 sąjungos valstybės šio mokesčio netaiko, todėl mūsų šalies svarbiausias uždavinys bus suderinti mokesčius už CO2 taršą, skatinant Lietuvos vairuotojus atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.
ES Tarybos direktyva dėl lengviesiems automobiliams taikomų mokesčių nesiekiama įvesti naujų mokesčių ar juos suvienodinti. Siekiama susieti automobilių apmokestinimą su CO2 ir kitų teršalų išmetimu.
Direktyvoje pateikiamos lengviesiems automobiliams taikomo mokesčio, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į šių automobilių išmetamų teršalų kiekį, taisykles. Tos taisyklės galios ateityje ir Lietuvai. Pati direktyva užprogramuoja ES automobilių rinkos atnaujinimą naujas , mažiau taršias technologijas turinčiais automobiliais.
Naujų mokesčių įvedimas, nesiejant su CO2 tarša, neturi rimto pagrindimo ir neatitinka Europos Bendrijos politikos dvasios.
Kyla pagrįstas kausimas ar šiandien Lietuvoje skubotai įvedami mokesčiai neguls papildoma našta mūsų vairuotojams, kai Vyriausybė turės suderinti juos su ES direktyvomis?
