Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą. 15 iš 27 ES valstybių ėmė rengti antikrizinį energijos šaltinių planą, ir čia išaiškėjo lyderė – Slovakija, kuri yra viena iš Bendrijos valstybių, visiškai priklausomų nuo energijos tiekimo iš Rusijos. Bratislava nusprendė atnaujinti 2008 m. pabaigoje uždarytos Bohunicos atominės elektrinės darbą.
Slovakai patyrė ES spaudimą
Atominė elektrinė Slovakijoje buvo pradėta statyti 1958 m. prie nedidelio šalies vakaruose, Trnavo rajone netoli Austrijos ir Čekijos sienos, už 50 km nuo Bratislavos, esančio ir vos du tūkstančius gyventojų teturinčio Jaslovske Bohunicos miestelio. Elektros energiją ji pradėjo tiekti 1972-ųjų pabaigoje. Iš pradžių veikė dvi jėgainės ir penki sovietinio tipo VVER-440 (pagal rusišką klasifikaciją – RBMK-1500) reaktorių blokai. Jų visų galingumas siekė maždaug 1900 megavatų.
Tačiau šio tipo elektrines Europos Sąjunga rekomendavo uždaryti kaip pavojingas aplinkai bei žmonėms ir neatitinkančias techninių normų. Štai Europos Parlamentas Strasbūre 2005 m. lapkričio 16 d. dėl Bohunicos AE priėmė atskirą rezoliuciją, kurios protokole, be kita ko, pabrėžiama:
„3) Europos Sąjunga pripažino, kad Bohunice V1 atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turi būti tęsiamas ir pasibaigus dabartinei finansinei perspektyvai ir kad šios pastangos Slovakijai yra sunki finansinė našta. Be to, Europos Sąjunga žino, kad dėl darbų pobūdžio ir apimties atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas dar tęsis kelerius metus pasibaigus kitai, 2007–2013 m., finansinei perspektyvai. Sprendimai, kurie bus priimami dėl Sąjungos šiai sričiai teikiamos paramos pratęsimo po 2006 m., turės atsižvelgti į šitą situaciją.
4a) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta Slovakijos pastangas, kurių ji ėmėsi gerindama Bohunice V1 atominės elektrinės saugumą prieš įstodama į ES, ir tai, kad Slovakija 1993–2000 m. saugumo priemonėms skyrė apie 250 mln. EUR, ir į tai atsižvelgs priimdami sprendimą dėl finansinės paramos skyrimo Slovakijai“ (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P6-TA-2005-0429+0+DOC+XML+V0//LT).
2004 m. tapusi ES nare Slovakija turėjo laikytis Bendrijos sutarties, ir 2006 m. pabaigoje pirmasis trijų reaktorių blokas buvo uždarytas. Pagal susitarimą antrasis reaktorių blokas nustojo veikti paskutinę 2008 m. dieną. Tačiau jau kitą dieną Rusija pranešė sumažinanti dujų tiekimą per Ukrainą, o sausio 7-ąją sklendes visai užsuko.
Gražūs Maskvos pažadai
Šis „Gazprom“ žingsnis galėjo reikšti Slovakijos ūkio žlugimą: Rusija tiekia 98 proc. šalies sunaudojamų dujų ir maždaug tiek pat naftos. 2007 m. gegužę tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Novo Ogoriove susitikęs su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico, sutarė, kad Maskva padės plėtoti Slovakijos atominę pramonę ir užtikrins dujų ir naftos tiekimą į šalį bei tranzitu į kitas Europos šalis. V. Putinas teigė, kad Rusija ne tik tieks branduolinį kurą Slovakijos elektrinei, bet ir kuria planus sudaryti dviejų naujų – trečiojo ir ketvirtojo – Bohunicos elektrinės blokų statybos Mohovicoje konsorciumą, kuriame dalyvautų tiek Europos, tiek Rusijos kompanijos, o ne tik šiuo metu 66 proc. Italijai priklausantis kapitalas. Nors tuomet abu vadovai vienas kitą vadino draugais, bičiuliais ir kolegomis, prabėgus dvejiems metams energetiniai interesai draugi6kus jausmus atšaldė.
Kodėl slovakai priešinasi?
Taigi, Slovakijos premjeras R. Fico po vyriausybės posėdžio praėjusį šeštadienį pareiškė, kad šalis vėl paleis vieną 408 megavatų galingumo reaktorių. Taip nuspręsta, anot jo, dėl to, kad dujomis varomos Slovakijos elektrinės nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos. R. Fico žurnalistams pareiškė suprantąs, kad taip Slovakija pažeidžia ES narystės sutartį, bet teigė, jog tai yra geriau nei rizikuoti sužlugdyti šalies elektros tinklus. Atominis blokas bus įjungtas ir pradės veikti greičiau nei po šešių dienų. Valstybinio elektrinių operatoriaus atstovas Dobroslavas Dobakas tvirtino, kad Ekonomikos ministerijos sudarytas Krizių komitetas nutarė elektrinę įjungti sausio 12-osios vidurdienį, ir dvi paleistos turbinos tieks minimumą – apie 220 megavatų energijos. Turimo kuro tokiam galingumui palaikyti užtektų dviem mėnesiams.
Toks sprendimas gali supykdyti ne tik ES, bet ir tarptautines gamtos apsaugos organizacijas bei kaimyninę Austriją, kuri ilgai protestavo prieš senstančias buvusiose komunistinėse valstybėse sovietų pastatytas atomines elektrines, nes jos nesaugios ekologiniu požiūriu. Tačiau griežčiausiai Bratislavą dėl to perspėjo Briuselis. EK atstovas spaudai Ferranas Tarrandellasas pareiškė, kad „vėl paleisti AE nebuvo jokio teisinio pagrindo“, o Bendrija imsis atitinkamų priemonių, tačiau galimų sankcijų jis nenurodė. Manoma, kad tai gali būti finansinė bauda arba paramos Slovakijai apribojimas. Tačiau slovakai apskaičiavo, kad tokios priemonės būtų vis tiek mažesnė našta negu ūkio apmirimas, per 15 dienų išnaudojus visus šalyje esančius rezervus ir kitoms ES valstybėms nesuteikus būtinos pagalbos.
Savalaikis pavyzdys Lietuvai
Bohunicos precedentas tapo kone geriausiu pavyzdžiu ir Lietuvai, kuri iki šių metų pabaigos turi uždaryti panašaus tipo reaktorių, tačiau kaip į sieną atsitrenkia į Briuselio priešinimąsi pratęsti jo darbą. Lietuvos politikai teigė suprantantys Slovakijos sprendimą atnaujinti prieš dvi savaites uždarytos atominės elektrinės veiklą, Rusijai nutraukus dujų tiekimą per Ukrainą. Pirmadienį ministras pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad supranta „argumentus, kuriais remdamasi Slovakijos vyriausybė priėmė tokį sprendimą“. Kitaip sakant, Vilnius dabar mato lengvesnį kelią pratęsti Ignalinos AE reaktoriaus darbą.
Beje, lyginant šias dvi elektrines, akivaizdu, kad lietuviškoji yra galingesnė: du jos reaktoriai pasiekė 3000 MW galingumą – rekordinį tokio tipo elektrinėse, praneša rekordus fiksuojanti Guinesso knyga. Kaip rašoma IAE svetainėje (išsamiau: http://www.iae.lt/inpp_lt.asp?lang=3&subsub=29), elektrinė buvo pradėta statyti 1974 m., o eksploatuoti po 10 metų. Pirmasis 1500 MW galingumo reaktorius buvo sustabdytas 2005 m. sausio 1 dieną. Šiuo metu IAE gamina apie 70 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros energijos, o likusią eksportuoja.
2007-ųjų kovą buvo pritarta Įstatymo dėl atominės elektrinės projektui. Kaip rašoma elektrinės spaudos tarnybos pranešime, įstatymo įgyvendinimas padėtų diversifikuoti nacionalinius energijos šaltinius, apsaugoti esminius šalies interesus, užtikrinti valstybės nacionalinį ir energetinį saugumą, pakeisti dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo prarandamus elektros energijos šaltinius ir sudarytų teisines prielaidas pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę.
Tačiau štai jau beveik dveji metai Vilnius įnirtingai, ypač kilus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei, priešinasi IAE uždarymui iki šių metų pabaigos. Jeigu paaiškėtų, kad Slovakija ir kitos Rytų Europos šalys nepaiso ES grasinimų ir prioritetu laiko savo valstybių energetinį saugumą, Lietuva galėtų nutraukti nerezultatyvias konsultacijas su Briuseliu ir atidėti elektrinės uždarymą.
Ar toks sprendimas bus priimtas, lems geopolitiniai procesai ir nesibaigianti dviejų didžiųjų slavų valstybių dvikova. Bet kol kas to nesutarimų tunelio gale matyti tik blausi švieselė…
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
