Lietuvos saugumą stiprina partnerystė su bendraminčiais, ir vardan šios partnerystės reikia imtis ir nepopuliarių žingsnių. Tai interviu Žinių radijui sakė premjeras Andrius Kubilius, aiškindamas, kodėl Lietuva svarsto galimybę priimti kelis kalinius iš Gvantanamo kalėjimo.
Paklaustas, ar kalinių atvežimas į Lietuvą nesusilpnintų šalies saugumo, A.Kubilius aiškino, kad „Lietuvos saugumą stiprina partnerystė su savo bendraminčiais ir bendražygiais ir šiuo atveju - su JAV“.
„Ir kartais vardan tokios partnerystės reikia imtis tokių žingsnių, kurie galbūt ir nėra patys populiariausi, bet kurių prašo partneriai ir dėl kurių mes esame linkę iš tiesų atvirai ir nuosekliai tartis. Tartis tokiu būdu, kad būtų atsižvelgiama ir į Lietuvos interesus, ir į Lietuvos teisės aktus“, - ketvirtadienį tikino A.Kubilius.
Jis teigė, kad valdžia „girdi ir mato“ visuomenės nuomonę ir tikisi, kad sprendimai dėl galimo Gvantanamo kalinių priėmimo Lietuvoje žmonėms bus tinkamai išaiškinti.
„Natūralu, kad detalių kol kas viešai neskelbiame, bet kai bus susitarta, tai bus ir paskelbta. Dėl to neturi būti jokių abejonių. (...) Iš tikrųjų tos nuomonių apklausos yra labai svarbios, ir mes be abejo girdime ir matome ir visuomenės nuomonę. Turiu pasakyti, kad aš tikiuosi, kad ir mums pavyks savo priimtus sprendimus, o aš tikrai nežinau, kokie tie sprendimai bus, visuomenei tinkamai išaiškinti ir aš tikrai nemanau, kad Lietuva, būdama ir draugiška ir jautri valstybė, negalėtų šitokios problemos tinkamu būdu imtis ir spęsti“, - kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, atsiklausti visuomenės nuomonės referendume šiuo klausimu „būtų gana keista“. Premjero įsitikinimu, daugelis žmonių kritikavo ir piktinosi ankstesnės Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos veiksmais kai kuriuos asmenis laikyti „Gvantanamo kalėjime be jokių teismų“.
Trečiadienį Prezidentūroje vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu Užsienio reikalų ministerija (URM) buvo įpareigota konsultuotis dėl galimo kalinių iš Gvantanamo kalėjimo priėmimo į Lietuvą su JAV administracijos atstovais.
„URM buvo įpareigota pradėti konsultacijas su JAV administracijos atstovais dėl techninių, teisinių, saugumo aspektų, susijusių su keleto iš sulaikytųjų iš Gvantanamo sulaikymo centro priėmimo galimybės Lietuvos teritorijoje“, - kalbėjo UR ministras Vygaudas Ušackas.
Pasak jo, į Lietuvą galėtų būti priimta mažiau nei 10 asmenų, kurie „nekeltų grėsmės Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai“. Jų priėmimas artimiausiomis savaitėmis esą nenumatomas.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, - JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria pritarė naujojo B.Obamos sprendimui uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.
