Norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Sakysite, tai neįmanoma. Tačiau Europoje nesiliaujant diskusijoms dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir trūkstant tyrimų, visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas: „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti - įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.
Atverti Europos Sąjungos (ES) rinkas tokiems produktams spaudžia JAV, Argentina, Brazilija ir Kanada, kurios daugiausiai augina genetiškai modifikuotų kviečių, kukurūzų. Minėtos šalys kaltina Bendriją, kad ši nesilaiko Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimų. Tačiau pagal 2001 metų direktyvą kiekviena ES narė, kilus abejonių, gali sustabdyti genetiškai modifikuoto augalo paskleidimą rinkoje.
Paskutinėje Strasbūro plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją toliau plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su genetinės įvairovės nykimu, genetiškai modifikuotų pasėlių auginimu, ir skirti tam papildomų lėšų.
Pasekmės neaiškios
„Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) genetinė medžiaga buvo pakeista naudojant genų inžineriją. Pavyzdžiui, į pomidorą galima įkryžminti žuvies geną ir jis taps kietas, ilgai nepus, jį bus patogu transportuoti, nes nepraras savo prekinės išvaizdos, - sako europarlamentarė Danutė Budreikaitė. - Tačiau aš kaip vartotoja nelabai norėčiau, kad žiemą perpjovus pomidorą, jis kvepėtų žuvimi.“
Genetiškai modifikuoti organizmai, ypač augalai, jau paplitę, tačiau kol kas nežinoma, kaip jie gali paveikti vartotojus, nes jie turi ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Pavyzdžiui, modifikuoti kukurūzai ir kviečiai įgyja šiems augalams nebūdingų savybių. Jie yra atsparūs kenkėjams ir net herbicidams, t. y. cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos piktžolėms naikinti. Tačiau neaišku, ar genetiškai modifikuoti augalai nesukels alergijos arba nepadidins žmogaus atsparumo antibiotikams.
Modifikuotas augalas kaip atsparesnis išstumia silpnesnius augalus. Tai ypač jaudina Lietuvos ir kitų šalių žaliuosius. D.Budreikaitė gavo laišką iš Lietuvos žaliųjų judėjimo ir ekologinio klubo „Žvejonė“, kuriame nuogąstaujama dėl genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir jų patekimo į rinką.
„Galime atsitikti taip, kai nebeliks kviečių, nes juos užgoš modifikuoti kviečiai. Celiuliozės gamybai auginamos bulvės (tokios jau buvo pradėtos auginti Prancūzijoje) gali išstumti valgomąsias bulves. Be to, pastebėta, kad genetiškai modifikuoti augalai veikia vabzdžius. Renkančios medų bitės praranda orientaciją ir dažnai neberanda kelio į avilius. Ar galime leisti, kad mūsų mažame krašte būtų auginami tokie augalai? - klausia europarlamentarė.
Lietuvoje jų neturėtų būti
Gruodžio 4 dieną vyksiančiame susitikime visų ES šalių aplinkos ministrai diskutuos, kaip įteisinti genetiškai modifikuotus produktus ateityje, remdamiesi išvadomis dėl jų poveikio aplinkai svarstys, ar jie gali padėti sumažinti skurdą ir badą pasaulyje. Bus atsižvelgta ir į tai, kad kai kurios valstybės nenorėtų, kad modifikuoti augalai būtų auginami jų teritorijoje. Viena iš jų - Lietuva, nes dėl teritorijos mažumo kyla grėsmių, jog šalies bioįvairovė gali būti pažeista.
Inga Luknaitė
