eu observer

Prieš savo viešnagę Varšuvoje Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad Lenkija yra pagrindinė jo vadovaujamos valstybės partnerė kuriant Europos Sąjungos gynybos pajėgas, skelbia „EU Observer“. N. Sarkozy vizitas Lenkijoje prasideda trečiadienį. „Labai svarbu, kad Lenkija užimtų jai priklausančią poziciją stiprinant Europos gynybinius pajėgumus.

Europos Parlamento nariai teigia, kad tokiu atveju, jei Mianmarą valdančios karinės chuntos lyderiai ir toliau trukdys humanitarinės pagalbos tiekimui nuo galingo ciklono Nargis nukentėjusiems civiliams, jie turi būti teisiami tarptautiniame teisme, kuriame jie būtų apkaltinti nusikaltimais žmogiškumui, skelbia „EU Observer“. Nuo ciklono Mianmare tiesiogiai nukentėjo 2,5 mln. žmonių.

Valstybių narių ambasadoriai prie Europos Sąjungos ketvirtadienį susitarė dėl taisyklių, kurios leis griežčiau kovoti su nelegalia imigracija. Kaip skelbia „EU Observer“, nelegalius imigrantus suimtus bus galima laikyti net pusantrų metų. Taisyklės nebus taikomos prieglobsčio ieškantiems asmenims, tačiau galios ilgiau nei vizoje numatomas laikas ES valstybėje pasilikusiems imigrantams. Sprendimą, ar legalizuoti, ar leisti nelegaliam imigrantui pasilikti šalyje priims pačios valstybės.

Per pirmadienį vyksiantį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje Lenkija bei Švedija pristatys bendrą Rytų partnerystės programą, kuri bus tarsi Prancūzijos remiamos Viduržemio jūros sąjungos versija, skelbia „EU Observer“. Pagal šią partnerystės programą būtų sukurtas daugianacionalinis forumas, kuriame dalyvautų visos 27 ES valstybės bei ES kaimynės rytuose – Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija bei Azerbaidžanas.

Prancūzijos parlamentas svarstys Konstitucijos pataisas, pagal kurias būtų privaloma rengti referendumą sprendžiant, ar prie Europos Sąjungos (ES) gali prisijungti didelės šalys. Pagal centro dešinės politiko Jeano Luco Warsmanno pasiūlytas pataisas, referendumą reikėtų rengti tuo atveju, jei į ES norėtų įstoti valstybė, kurios gyventojų skaičius viršytų 5 proc. bendros ES populiacijos. Šiuo metu bloke gyvena apie 500 mln. žmonių.

Dešimtajame dešimtmetyje Rusijoje vykusios privatizacijos architektas Anatolijus Čiubaisas teigia, kad Rusija šiuo metu turi labiau rūpintis ne tuo, kaip patenkinti Vakarų energetinius poreikius, o kaip šiais ištekliais aprūpinti savo vidinę rinką, rašo „EU Observer“. „Aš manau, strategiškai kalbant, kad mūsų prioritetas turi būti ne Europa ar Kinija. Mes turimą šitą vakarų srautą, šiaurės srautą, pietų srautą. Šiuo metu manau, kad tai, ko mums labiausiai reikia, yra rusiškas srautas.

Europos Sąjungos misija Kosove vargu ar pradės savo pilną veiklą iki birželio 15 dienos, kaip buvo planuojama anksčiau. Kaip skelbia „EU Observer“, Serbija bei Rusija itin aktyviai blokuoja Kosovo administravimo perdavimą iš Jungtinių Tautų į ES rankas. Jau birželio 15 dieną pagal išankstinį planą ES turėjo prisiimti atsakomybę už pagalbą kuruojant policijos bei teisminės sistemos darbą.

Lenkija pareiškė taipogi norinti prisijungti prie ES ir NATO karinio darinio „Eurocorps“. Kaip skelbia „EU Observer“, tokiu žingsniu siekiama paskatinti Europos gynybinių pajėgų kūrimą. Nuo 2009 metų Lenkija į „Eurocorps“ siųs 3 tūkst. savo karių. Iš viso šiuo metu šiame kariniame darinyje yra 60 tūkst. karių. Be to, lenkai užims 15 karininkų postų. Be to, lenkų karininkas taps ir Strasbūre įsikūrusios „Eurocorps“ būstinės direktoriaus pavaduotoju.

Sunerimusi dėl šalyje augančio nusikalstamumo, Italijos Vyriausybė pranešė griežtinsianti imigracijos į šalį procedūras ir net įvesianti tam tikrus apribojimus Šengeno erdvėje, skelbia „EU Observer“. „Italijos piliečiai nenori, kad Silvio Berlusconio Vyriausybė griebtųsi rasistinio bei ksenofobinio elgesio, ko ji niekada ir nedarys. Tačiau savo balsais jie išreiškė norą, kad būtų imtasi griežtų priemonių“ – kalbėjo Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattinis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė pritariąs idjai sukurti atskirą Europos Sąjungos armiją, skelbia „EU Observer“. Tokias mintis jis išreiškė kalbėdamas Socialdemokratų partijos saugumo politikos konferencijoje Berlyne. Vokietijos užsienio reikalų ministras taipogi pareiškė, kad europinės armijos kūrimas turi būti pagreitintas.

Antradienį pasirašytą ES ir Serbijos susitarimą dėl glaudesnių ryšių smarkiai sukritikavo Bosnija ir Hercegovina, kuriai analogiška sutartis nepasiūlyta iki šiol, praneša „EU Observer“. „Nors ES reikalauja, kad šalis kandidatė atitiktų visas keliamas sąlygas, šis susitarimas rodo, kad Serbijai teikiamos privilegijos, kurių neturi jokia kita valstybė“, - sakė šalies musulmonų atstovas Bosnijos vadovybėje Harisas Silajdžičius.

Ilgai atidėliotas naujos strateginės partnerystės tarp Rusijos bei Europos Sąjungos pasirašymas patyrė dar vieną smūgį po to, kai Lietuva dėl dvišalių nesutarimų, daugiausiai susijusių su energetika, su Kremliumi pareiškė blokuosianti šio susitarimo pasirašymą, skelbia „EU Observer“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad laiku nebuvo atsižvelgta į Lietuvos poziciją, todėl bus reikalaujama, jog partnerystės sutarties tarp ES bei Rusijos pasirašymas būtų išbrauktas i...

Slovakijai jau kitą savaitę bus uždegta žalia šviesa prisijungti euro zonos. Kaip praneša „EU Observer“, ši šalis taps 16 Europos Sąjungos nare, įsivedusia bendrą valiutą. Prie euro zonos Slovakija galutinai prisijungs 2009 metų sausio 1 dieną.

Prancūzijos Vyriausybė trečiadienį patvirtino Konstitucijos pakeitimo planus, kuriuose bus atsisakyta įsipareigojimo po Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą sprendimą dėl kiekvienos kitos kandidatės narystės priimti tik visuotiniame referendume, skelbia „EU Observer“. Reikalavimas spręsti dėl naujų narių priėmimo tik visuotiniame referendume buvo priimtas 2005 metais tuometinio prezidento Jacqueso Chiraco iniciatyva.

Jei ir toliau nuosekliai vykdys reformas, Turkija per ateinančius 10 ar 15 metų gali prisijungti prie Europos Sąjungos, bloko plėtros komisaro Olli Rehno žodžius cituoja „EU Observer“. Be to, pranešama, kad birželį bus pradėtos derybos dėl dar dviejų aspektų – verslo teisės bei intelektualinės nuosavybės apsaugos. Iš viso derybose dėl Turkijos stojimo į ES iš viso bus diskutuojama dėl 35 punktų, kuriuos Ankara turi įgyvendinti tikėdamasi narystės Sąjungoje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas sudarė slaptą sandėrį su Vokietijos bei Prancūzijos vyriausybių atstovais, pagal kurį buvusiam britų Vyriausybės vadovui Tony Blairui bus užkirstas kelias tapti Europos Sąjungos prezidentu, skelbia „EU Observer“. Tačiau, kaip teigiama, T. Blairas neatsisako minties užimti kitą postą – ES užsienio reikalų vadovo.

Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (FIFA) pareiškė nepaisysianti Europos Sąjungos ginamo laisvo darbo jėgos judėjimo principo ir įvesianti apribojimus užsieniečių skaičiui futbolo ekipose, skelbia „EU Observer“. Teigiama, kad pagal naujus FIFA reikalavimus komandoje vienu metu aikštėje galės žaisti ne daugiau nei 5 užsieniečiai.

Likus vos kelioms savaitėms iki naujojo Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo prisaikdinimo, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai renkasi Slovėnijoje, kad aptartų skirtingus ES valstybių narių požiūrius į santykius su Kremliumi bei tuo pačiu pamėgintų išspręsti visus nesutarimus, skelbia „EU Observer“. 27 nares vienijanti ES pirmą oficialų susitikimą su D. Medvedevu rengs šių metų birželio mėnesį Sibire ir Sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija siekia, kad jau dabar būtų pradėtas politin...

Europos Sąjungos (ES) ketinimai reguliuoti pasų leidybą ir kurti centralizuotą pirštų atspaudų bazę nepakankamai apsaugo žmogaus teises, teigia ES Privatumo politikos priežiūros agentūra. Kaip rašo „EU Observer“, Europos Komisijos (EK) praėjusį spalį pateiktame siūlyme numatyti minimalūs standartai saugumo priemonėms ir biometriniams duomenims, tokiems kaip pirštų atspaudai pasuose ir kelionės dokumentuose.

Vokietija bei kitos Vakarų valstybės siekia užblokuoti Gruzijos bei Ukrainos kelią į NATO, nes baiminasi, kad šių valstybių įstojimas į aljansą itin supykdytų Rusiją, skelbia „EU Observer“. Cituodamas diplomatinius šaltinius, Vokietijos dienraštis „Financial Times Deutschland“ teigia, kad grupė Vakarų valstybių nenori, kad per kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Bukarešte su Kijevu bei Tbilisiu būtų pasirašytas narystės veiksmų planas.

Aplinkosaugininkų grupių, prekybos sąjungų ir akademikų susivienijimas apkaltino Europos Komisiją (EK) dėl per didelės priklausomybės nuo verslo ir pramonės lobistų leidžiant teisės aktus, teigia „EU Observer“. Skaidrumo siekianti grupė „Alter EU“, kurią sudaro apie 160 organizacijų, paskelbė, jog EK, Europos Sąjungos organo, galinčio savarankiškai leisti ES teisės aktus, patariamosios ekspertų institucijos yra perpildytos pramonininkus atstovaujančių lobistų.

Lenkijos opozicija, vadovaujama buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio pagrasino blokuoti Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarties ratifikavimą šalies parlamente, teigia „EU Observer“. Tokio žingsnio opozicija imsis, jei ratifikuojant sutartį nebus numatytos garantijos, užtikrinančios pagarbą Lenkijos suverenitetui ir Konstitucijai, taip išvengiant galimo gėjų santuokų įteisinimo.

Baimindamiesi, kad ES Reformų sutarties ratifikavimas prievarta primes Lenkijai gėjų santuokų įteisinimą, broliai Kaczynskiai reikalauja, kad sutarties ratifikavimo įstatyme būtų įtvirtintos teisinės garantijos, garantuojančios Lenkijos suverenitetą bei deklaruojančios, kad aukščiausia teisinę galią valstybėje turi Konstitucija. Kaip rašo „EU Observer“, priešingu atveju opozicijoje esanti „Teisės ir teisingumo“ partija graso užkirsti kelia ES Reformų sutarties ratifikavimui.

Siekdami padaryti Europos Sąjungą konkurencingesne, bloko narių lyderiai ragina šalia jau egzistuojančių keturių pagrindinių laisvių – laisvo asmenų, kapitalo, paslaugų ir prekių judėjimo – sukurti ir penktąją – laisvo žinių judėjimo, skelbia „EU Observer“. „Valstybės narės ir ES, sukurdamos penktąją laisvę, turi panaikinti visus barjerus laisvam žinių judėjimui“ – rašoma per ES valstybių vadovų susitikimą priimtame pareiškime.

Nepaisant to, kad Briuselis garsėja savo vafliais, šokoladu bei komiksų knygelėmis, tačiau naujausi apklausos duomenys rodo, kad turistai Europos sąjungos sostinę vertina kaip patį nuobodžiausią Europos miestą, skelbia „EU Observer“. Antroje vietoje nuobodžiausių Europos miestų sąraše atsidūrė Šveicarijos miestas Ciurichas, o trečioje – Lenkijos sostinė Varšuva. Turizmo agentūros „Trip Advisor“ užsakymu atliktoje apklausoje, kurioje buvo teiraujamasi 1,4 tūkst.

Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso trečiadienį pareiškė, jog Kroatija derybas dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) gali baigti jau kitąmet. Kaip rašo „EU Observer“, Balkanų šaliai tai bus savotiškas atlygis už leidimą naudotis dideliais žvejybiniais ir ekologiniais plotais. „Aš tikrai įsitikinęs, kad Kroatija pajėgs įgyvendinti keliamas sąlygas.

Airijos Vyriausybė pranešė, kad ilgai laukiamas referendumas dėl ES Reformų sutarties ratifikavimo bus surengtas antrąją birželio savaitę, skelbia „EU Observer“. Airijos ministras pirmininkas Bertie Ahernas pareiškė, kad Vyriausybė daugmaž apsisprendė dėl referendumo datos ir liko tik nutarti, kurią savaitės dieną pakviesti airius prie balsadėžių išreikšti savo nuomonę dėl ES Reformų sutarties. „Irih Times“ rašo, kad referendumas greičiausiai bus surengtas birželio 12 dieną, ketvirtadienį.

Europos Komisija (EK) didina spaudimą Europos Sąjungos (ES) narėms, siekiančioms su JAV sudaryti oro saugumą užtikrinantį susitarimą mainais į bevizį režimą. Anot „EU Observer“, EK neleis valstybėms narėms pažeidinėti ES teisės aktų. „Mes derėsimės su JAV. O valstybėms narėms negalima išsižadėti, nesilaikyti mūsų teisės aktų ir bendrų kriterijų“, - pirmadienį Europos Parlamente Strasbūre sakė ES teisingumo komisaras Franco Frattinis.

Aštrėjantis Graikijos ir Makedonijos konfliktas dėl pastarosios pavadinimo gali sutrukdyti buvusiai Jugoslavijos respublikai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO, rašo „EU Observer“. Trečiadienį Graikija pranešė remianti Kroatijos ir Albanijos siekius tapti NATO narėmis, tačiau Makedonijos atžvilgiu ji žada laikytis priešingos pozicijos tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl pastarosios pavadinimo.

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė opozicijoje esančių konservatorių bei dalies leiboristų reikalavimus rengti referendumą dėl Europos sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia „EU Observer“. Trečiadienio balsavime 311 deputatų balsavo prieš siūlymą surengti referendumą, už buvo 248 Atstovų rūmų nariai. Reformų sutartis, dar kitaip žinoma kaip Lisabonos sutartis, ES viršūnių susitikime praėjusių metų gruodį buvo pasirašyta visų 27 šalių narių atstovų, o dabar beliko ją ratifikuoti.

Serbijos ministras pirmininkas Vojislavas Koštunica ragina visas savo šalies partijas pasiekti bendrą poziciją Europos sąjungos atžvilgiu ir atsisakyti susisaistyti bet kokiais formaliais saitais su ES tol, kol ši neatsisakys savo politinės paramos nepriklausomybę paskelbusiam Kosovui, skelbia „EU Observer“. „Mes, Serbijos žmonių atstovai, perspėjame, kad Serbija su ES nori derėtis ne kaip suskaldyta valstybė, o kaip šalis, savo sudėtyje turinti visas savo žemes.

Europos Komisija (EK) šią savaitę Makedonijai turėtų pranešti apie uždavinius, kuriuos ši turės įvykdyti norėdama pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) dar šiais metais. Kaip rašo „EU Observer“, EK turėtų konstatuoti, jog Makedonijos vykdomų reformų tempas per paskutinius 2 m. buvo lėtas, tačiau pastaruoju metu matyti ženklų, kad jos įgauną pagreitį.

Suskaičiavus 98 procentus balsų, Rusijos prezidento rinkimuose užtikrintai pirmauja jų favoritas D. Medvedevas, gavęs 70,2% balsų.Sekmadieni ryte atliktų apklausų rezultatai rodė, jog dabartinis Rusijos premjero pavaduotojas turėtų gauti 69.5%-79.5% balsų.

Europos sąjungos gynybos ministrai diskutuoja apie galimybę sukurti specialias saugumo pajėgas Kosovui. Taip būtų siekiama sutramdyti po provincijos nepriklausomybės paskelbimo nesiliaujančius smurto protrūkius ir apsisaugoti nuo grėsmės, kad neramumai išplis ir į Bosniją ir Hercegoviną, skelbia „EU Observer“. „Mes norime sukurti dalinį, kuris saugotų Kosovą.

Europos Sąjunga (ES) davė paskutinį formalų leidimą į Kosovo provinciją siųsti ES misiją, sudarytą iš 1800 policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų. Tikimasi, kad nuo Serbijos norinčią atsiskirti provinciją misija pasieks jau šeštadienį.Kaip rašo „EU Observer“, pareigūnai patvirtino, jog 27 šalių blokas trečiadienį pradėjo neviešintą diplomatinę procedūrą, kuri tęsis iki penktadienio vidurnakčio ir kuria misijai bus suteikti formalūs įgaliojimai.

Europos Komisija trečiadienį pradėjo ilgas teisėkūros procedūras, kuriomis siekiama sustiprinti išorinių Europos Sąjungos (ES) sienų kontrolę, rašo „EU Observer“.„Ruošiamas priemonių paketas leis sukurti visiškai naują mūsų sienų kontrolės sistemą“, - sakė ES vidaus reikalų komisaras Franco Frattinis, atskleidęs ir pagrindines naujoves.Tarp šių naujovių - neeuropiečių, atvykstančių į ES, registras.

Laukiant sausio 17 dienos, kai Kosovas turėtų paskelbti vienašališką nepriklausomybės deklaraciją, o Europos sąjunga netrukus nusiųstų į provinciją savo policijos bei civilinę misiją, žinomi Balkanų politikos analitikai perspėja, kad Kosovui gresia ES protektorato ateitis, skelbia „EU Observer“. Serbijos šaltiniams neseniai prabilus, kad Kosovo nepriklausomybės bus skelbiama vasario 17 dieną, provincijos albanų, kurie sudaro 90 proc.

Europos sąjungos komunikacijos komisarė Margot Wallstrom pareiškė, kad jai jau seniai iki gyvo kaulo įgriso faktas, kad Briuselį „valdo senų vyrų grupuotė“, teigia „EU Observer“.Komisarė pareiškė, kad Briuselio koridoriuose yra nusistovėjusios tam tikros galios schemos, o dauguma sprendimų, ką skirti į aukščiausius ES postus priimami už uždarų durų.

Rusijos valdžios pareigūnai perspėjo Jungtinių Tautų (JT) vadovą netvirtinti Europos Sąjungos (ES) planų nusiųsti policijos ir civilių tarnautojų misiją į Kosovo provinciją, ketinančią atsiskirti nuo Serbijos. „EU Observer“ teigimu, Rusijos ambasadorius JT Vladimiras Čižovas trečiadienį žurnalistams sakė, jog yra įsitikinęs, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki Moonas nepritars minėtai ES misijai.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) plėtros komisaras Olli Rehnas smarkiai sukritikavo Serbijos premjerą Vojislavą Kostunicą už tai, kad šis blokavo ES ir Serbijos sutarties dėl prekybos ir vizų lengvatų pasirašymą.Nors minėtas politinis susitarimas yra laikino pobūdžio, tačiau jis turi didelę simbolinę reikšmę tolimesniam ES ir Serbijos bendradarbiavimui, rašo „EU Observer“.„Mes suprantame, kad politinės ir procedūrinės kliūtis užkirto kelią Vyriausybei pasirašyti šią laikiną sutartį.

Laukiama, kad pirmadienį į specialią sesija Versalio rūmuose susirinkę Prancūzijos parlamentarai priims reikšmingą Konstitucijos pataisą, reikalingą ES Reformų sutarčiai ratifikuoti, skelbia „EU Observer“. Balsavime dalyvaus 577 parlamentarai bei 330 senatorių. Kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, reikalingos Lisabonos sutarčiai ratifikuoti, „už“ turi balsuoti 60 proc. visų balso teisę turinčių politikų.

Po to, kai praėjusią savaitę Lenkija praktiškai sutiko dėl JAV priešraketinės gynybos sistemos įrengimo jos teritorijoje, Rusija perspėjo Varšuvą, primindama jai II Pasaulinio karo įvykius, rašo „EU Observer“. „Lenkų kolegos turi prisiminti savo istoriją. Atsidūrusi konfrontacijos linijoje Lenkija visąlaik išgyvendavo tragediją. Taip Lenkija per II pasaulinį karą prarado beveik trečdalį savo gyventojų“, - sekmadienį pareiškė Rusijos pasiuntinys NATO Dimitrijus Rogozinas.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susirinks tam, kad nuspręstų, kokią žinią pasiųsti Serbijai, kurioje netrukus vyks antrasis prezidento rinkimų turas, rašo „EU Observer“. Be abejo, prezidento rinkimai Serbijoje bus pagrindinis klausimas ministrų darbotvarkėje. Iki minėtų rinkimų pabaigos likus savaitei, ES narėms reikės nuspręsti, kokios pozicijos laikytis serbų atžvilgiu.

JAV pakartojo, jog ir toliau rems visišką Turkijos narystę Europos Sąjungoje (ES). Anot JAV prezidento George'o Busho, šis Turkijos žingsnis „būtų svarbus taikai“, rašo „EU Observer“.„Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad Turkijos tapimas ES nare atneš naudos Europai“, - tvirtino G. Bushas. Jis taip pat pabrėžė, jog Turkija turėtų būti priimta į ES taikos labui.Baltųjų Rūmų šeimininkas pavadino Turkiją, musulmonų dominuojamą ir per 70 mln.

Serbija dar labiau paaštrino savo priešiškumą Kosovo nepriklausomybės idėjai. Šalies ministras pirmininkas Vojislavas Kostunica Europos Sąjungai pasiuntė aiškų signalą: arba Serbija, arba Kosovas, rašo „EU Observer“.„Mes pasiekėme tašką, kai ES turi pasirinkti, ko nori: turėti partnerę - tarptautinės bendruomenės pripažintą Serbijos valstybę su visa jos teritorija arba įkurti kvazivalstybę mūsų teritorijoje“, - penktadienį pareiškė V. Kostunica.

Vengrija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, ratifikavusia naująją bloko sutartį. Vengrų parlamentas tai padarė praėjus tik kelioms dienoms po sutarties pasirašymo, rašo „EU Observer“.Vengrijos premjeras pavadino ratifikavimą „istoriniu Vengrijos pasiekimu“. Taip greitai ratifikavusi Lisabonos sutartį, Vengrija aplenkė Prancūziją ir Lenkija, taip pat ketinusias tapti pirmosiomis.Į naująją ES sutartį įtraukta dauguma žlugusios bloko konstitucijos nuostatų.

Kadenciją baigiantis Kosovo premjeras Agimas Ceku pranešė, jog provincija planuoja paskelbti nepriklausomybę 2008 m. Tuo tarpu Europos Komisija (EK) paragino Europos Sąjungos (ES) nares „jei prireiks“ būti vieningas, praneša „EU Observer“.Anot ES diplomatų, EK neformaliai paragino ES nares naudoti visas diplomatines priemones įtikinti Kosovo albanus atidėti nepriklausomybės paskelbimą bent iki naujojo Serbijos prezidento rinkimų, vyksiančių kitų metų sausio 20 d. ir vasario 3 d.Vienas iš galimų ...

Pirmadienį savo veiklą oficialiai pradėjo Atominės energetikos forumas, leisiantis visos Europos Sąjungos (ES) lygiu kelti klausimus, kurie iki šiol dažnai būdavo tabu, rašo „EU Observer“. Tikimasi, jog naujasis ES forumas paskatins aktyviau svarstyti galimybes naudoti daugiau atominės energijos. „Mes stovime ant trečiosios industrijos revoliucijos, šįkart - anglies dioksido mažinimo, slenksčio.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas per pirmą savo kalbą Europos Sąjungos (ES) klausimais prabilo apie būtinybę stiprinti bendrijos karinius pajėgumus. Kaip praneša „EU Observer“, šią idėją neseniai iškėlė ir Prancūzija. „Keista, kad Europos tautos, turinčios per 2 mln. karių, geriausiu atveju vienu metu į misijas gali pasiųsti tik apie 100 tūkst.“,- trečiadienį per kalbą Belgijoje, Briugės Europos universitete, pareiškė anglų politikas.