eu observer

Čekijos vicepremjeras atskleidė planą, kaip jo šalis, pasinaudodama Europos Sąjungos lėšomis, planuoja kovoti su čigonų lūšnynais visoje šalyje. Skelbiama, kad visi miestuose esantys lūšnynai bus nugriauti, o norą dirbti pareiškė čigonai  - įdarbinti. Tuo tarpu visi likę esą bus siunčiami į „perauklėjimo stovyklas“, Lenkijos dienraštį „Gazeta Wyborcza“ cituoja „EU Observer“. Tokie pažadai buvo mesti likus vos mėnesiui iki Čekijoje vyksiančių vietos savivaldos rinkimų.

Bulgarijos užsienio reikalų ministras paprašė formalaus Rusijos pasiaiškinimo dėl komentarų, kuriuose buvo teigiama, kad Sofija klausys Maskvos instrukcijų dėl balsavimo Europos Sąjungoje, rašo „EU Observer“. Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas neseniai pareiškė, kad ES neįves sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Gruziją, nes tokį bandymą esą bet kokiu atveju vetuose Bulgarija.

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį paragino sušaukti tarptautinį susitikimą, kuriame būtų ieškoma priemonių, kaip kovoti su pasauline finansine krize bei jos padariniais. Be to, kaip rašo „EU Observer“, Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad būtina labiau reguliuoti kapitalistinės ekonomikos veikimą. N. Sarkozy paragino kurti sistemą, kurioje būtų daugiau kontrolės bei skaidrumo.

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį paragino sušaukti tarptautinį susitikimą, kuriame būtų ieškoma priemonių, kaip kovoti su pasauline finansine krize bei jos padariniais. Be to, kaip rašo „EU Observer“, Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad būtina labiau reguliuoti kapitalistinės ekonomikos veikimą. N. Sarkozy paragino kurti sistemą, kurioje būtų daugiau kontrolės bei skaidrumo.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį pareiškė, jog ES sukurtų bendrą ekonominę erdvę su Rusija, rašo „EU Observer“. „Europa teigia Rusijai, kad ji nori saitų su šia šalimi, nori kartu kurti bendrą ateitį su Rusija ir nori būti Rusijos partnere“ – visos ES vardu kalbėjo Sąjungai šį pusmetį pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas. Tiesa, N. Sarkozy pabrėžė, kad bendros ekonominės erdvės sukūrimas jokiu būdu nereikštų, kad bus sukurta bendra rinka.

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy trečiadienį paragino sušaukti tarptautinį susitikimą, kuriame būtų ieškoma priemonių, kaip kovoti su pasauline finansine krize bei jos padariniais. Be to, kaip rašo „EU Observer“, Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad būtina labiau reguliuoti kapitalistinės ekonomikos veikimą. N. Sarkozy paragino kurti sistemą, kurioje būtų daugiau kontrolės bei skaidrumo.

Pagrindinis naftos koncerno „Jukos“ akcininkas, Didžiojoje Britanijoje užregistruota kompanija GML, planuoja išsireikalauti iš Rusijos 23 mlrd. eurų už tai, kad šios šalies valdžia įvykdė planą tyčia privesti naftos koncerną prie bankroto, skelbia „Novaja Gazeta“. Pirmasis teismo procesas vyks lapkričio 17 dieną Hagoje.

Nauja apklausa atskleidė, kad net 54,5 proc. Norvegijos piliečių mano, kad šalis neturėtų tapti Europos Sąjungos nare. Narystę Sąjungoje palaiko vos 36,1 proc. norvegų. Kaip rašo „EU Observer“, prieš Europos Sąjungą pasisako ir valdančioji Darbo partija bei opozicinė Pažangos partija.

Nuo kitų metų sausio pirmininkavimą Europos Sąjungai perimsianti Čekija siekia, kad Europoje būtų sukurta nauja įstaiga, kuri veiktų kaip totalitarizmo tyrimų institutas ir kaip muziejus, skirtas totalitarizmo aukoms pagerbti, skelbia „EU Observer“. „Ši institucija galėtų analizuoti mūsų totalitarinę patirtį pradedant Portugalija bei Graikija ir baigiant Baltijos šalimis“ – teigia Prahoje įsikūrusio Instituto totalitarizmo studijoms atstovas Pavelas Začekas.

Danijos Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį nuteisė 6 žmones, kurie pardavinėjo marškinėlius tam, kad paremtų teroristinėmis laikomas Kolumbijos bei Palestinos grupuotes, skelbia „EU Observer“. 5 kaltinamieji susilaukė įkalinimo nuo 60 dienų iki 6 mėnesių, o paskutiniajam kaltinamajam skirta 60 dienų kalėjimo, nes jis savo kompanijos serveryje leido laikyti marškinėlius reklamuojančią internetinę svetainę.

Rusija ketvirtadienį sėkmingai atliko naujos kartos tarpkontinentinės raketos, kuri esą gali pramušti JAV priešraketinį gynybos skydą, bandymus, skelbia „EU Observer“. Raketa „Bulava“ vienu metu gali nešti iki 10 į atskirus taikinius nutaikytų branduolinių galvučių ir pasiekti taikinius už 6,7 tūkst. kilometrų.

Net 80 proc. Prancūzijos gyventojų JAV prezidentu po lapkričio mėnesį vyksiančių rinkimų norėtų matyti demokratą Baraką Obamą, skelbia nauja „TNS Sofres“ apklausa, kurios duomenis cituoja „EU Observer“. Tiesa, pačioje Amerikoje kol kas visuomenės nuomonės apklausose nežymiai pirmauja respublikonas Johnas McCainas, už kurį balsuotų 46,6 proc. amerikiečių. Tuo tarpu B. Obamą remia 45,1 proc. rinkėjų. Tiesa, pabrėžiama, kad pastaruoju metu J. McCaino persvara prieš savo konkurentą pamažu tirpsta.

Europos Sąjungos pareigūnai teigia nebesitikintys, jog ES Reformų sutartis įsigalios jau nuo kitų metų pradžios, kaip buvo planuota anksčiau. Vienas aukšto rango ES pareigūnas prasitarė nesitikintis, jog airiai, kurie referendume atmetė sutartį, gali surengti pakartotinį balsavimą jau kitų metų pirmajame pusmetyje. Jo nuomone, kurią cituoja „EU Observer“, Lisabonos sutartis bus ratifikuota ne anksčiau 2010 metų. Priminsime, kad Lisabonos sutartis numato institucinę ES reformą.

Azerbaidžano valdžia pareiškė, kad ir toliau, nepaisant karo Gruzijoje, remia Europos Sąjungos inicijuotą dujotiekio „Nabucco“ projektą, kuriuo Kaspijos jūroje išgaunamos dujos būtų per Pietų Kaukazą tiekiamos į Europą apeinant Rusiją. „Azerbaidžanas neatsisako „Nabucco“ projekto. Tai yra projektas, turintis ateitį“ – internetinė svetainė „EU Observer“ cituoja šalies energetikos ministrą Natiką Alijevą.

Bulgarija Belenėje, netoli Dunojaus upės, trečiadienį pradėjo naujos atominės elektrinės statybos darbus. Kaip rašo „EU Observer“ nauja elektrinė statoma siekiant kompensuoti energijos nuostolius, kurie bus patirti, kai Bulgarija bus priversta išjungti 2 Kozlodujo atominės elektrinės reaktorius.

Naujųjų Europos Sąjungos narių piliečiai  dirba vidutiniškai 4,5 proc. ilgiau nei Vakarų Europos gyventojai, skelbia „EU Observer“. Teigiama, kad ilgiausiai žmonės dirba Bulgarijoje, Rumunijoje bei Didžiojoje Britanijoje, o prancūzai, italai bei danai mėgaujasi trumpiausia darbo savaite. 2007 metais vidutinė darbo savaitė truko 38,6 valandos, skelbia „Eurofound“ atlikta analizė.

Slovėnijos opozicija ragina sušaukti neeilinę parlamento sesiją, kurioje būtų nagrinėjami šalies ministrui pirmininkui Janezui Jansai mesti kaltinimai, kad šis neva ėmė kyšius iš Suomijos ginklų gamintojos „Patria“. Kaip rašo „EU Observer“, premjeras tokius kaltinimus vadina absurdiškais. Priminsime, kad būtent Slovėnija šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.

Airijos ministras primininkas Briaunas Cowenas pareiškė, kad žemesnieji Airijos parlamento rūmai dalį Lisabonos sutarties gali ratifikuoti ir referendume neatsiklausdami savo piliečių valios, skelbia „EU Observer“. Priminsime, kad Lisabonos sutartį referendume airiai atmetė birželio mėnesį ir nuo to laiko šis institucinę ES reformą numatantis dokumentas atsidūrė aklavietėje.

Buvęs Vokietijos ministras pirmininkas Gerhardas Schroderis puolė ginti Maskvos karinius veiksmus Gruzijoje ir apkaltino Vakarus dėl siekio „apsupti“ Rusiją Vidurio Europoje dislokuojant JAV priešraketinės gynybos skydą bei pripažįstant Kosovo nepriklausomybę, rašo „EU Observer“. Priminsime, kad, baigęs premjero kadenciją, G. Schroderis pasuko dirbti ne kur kitur, o į Rusijos valstybinį dujų monopolininką „Gazprom“....

Vokietijos vyriausybė planuoja išleisti 2 mlrd. eurų nacionalinių dujų rezervuarų statyboms, skelbia „EU Observer“. Taip Vokietiją esą bandys spręsti energetinės priklausomybės problemą. Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas pareiškė, kad karinis konfliktas Gruzijoje rodo, kad Vokietija negali sau leisti tapti itin priklausoma nuo vieno tiekėjo.

Europos Komisija perspėjo, kad ES humanitarinė pagalba negali pasiekti Gruzijos regionų Pietų Osetijoje bei Abchazijoje, skelbia „EU Observer“. „Nepaisant visų mūsų pastangų, mūsų pagalbos darbuotojai nei jų pagalbininkai negali patekti į šiuos regionus“ – pareiškė Europos Komisijos atstovas.

Rusijai nusprendus pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos bei Abchazijos – nepriklausomybę, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris pareiškė, kad jo šalis baiminasi naujo karo galimybės, skelbia „EU Observer“. Po to B. Kouchneris parodė Pietų Osetijos žemėlapį ir bakstelėjo pirštu į Akhalgorio miestą. „Šįvakar Rusijos kariai šukuoja šį miestą ir iš jo veja gruzinus. Tai – etninis valymas“, – pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Vos 9 Europos Sąjungos valstybių lyderiai dalyvaus penktadienį vyksiančiojo olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, skelbia „EU Observer“. Į Pekiną nuvyko Prancūzijos, Slovakijos, Latvijos, Kipro, Rumunijos bei Bulgarijos prezidentai ir Liuksemburgo didysis kunigaikštis. Tuo tarpu likusių ES valstybių, tarp jų ir Lietuvos, vadovai nusprendė į atidarymo ceremoniją nevykti. „Kinija atgavo savo vietą didžių tautų tarpe.

Latvijos ministras pirmininkas Ivars Godmanis nepaiso Europos Sąjungos draudimo ir slapta susitikinėja su Baltarusijos diktatūrinio režimo politikais, skelbia „EU Observer“. Liepos 11 dieną premjeras slapta Latvijos pasienyje buvo susitikęs su Baltarusijos premjeru Sergejumi Sikorskiu, su kuriuo aptarė bendrus transporto bei energetikos projektus. ES draudžia valstybių narių vadovams susitikinėti su Baltarusijos valdančiuoju elitu.

Atostogautojams, kiekvieną vasarą užtvindantiems Europos Sąjungos (ES) kelius, turėtų pagelbėti naujausios technologijos. Tikimasi ne tik sumažinti nelaimių kelyje skaičių, bet ir efektyviai išspręsti transporto kamščių problemą. Europos Komisijos sprendimu, dalis radijo diapazono visoje Europoje bus skirta naujai komunikacinei sistemai, padėsiančiai automobiliams ir eismo kontrolės centrams efektyviau bendrauti tarpusavyje.

Beveik kas antras prancūziškai kalbantis Belgijos gyventojas šalies skilimo atveju norėtų prisijungti prie Prancūzijos. Tai atskleidė viešosios nuomonės apklausa, išryškinusi vis didėjančią perskyrą tarp dviejų didžiausių Belgijos etninių grupių - olandiškai kalbančių flamandų ir prancūzakalbių valonų. Nors didžiausiais skeptikais bendros valstybės ateities klausimu paprastai laikomi flamandai, panašu, kad daugiausia pietinėje Belgijos dalyje gyvenantys valonai ketina nuo jų neatsilikti.

Pekine esantys Vakarų diplomatai teigia, kad penktadienį vyksiančią vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją stebės 80 pasaulio valstybių lyderiai, skelbia „EU Observer“. Prancūzijai bei visai Europos Sąjungai atstovaus prezidentas Nicolas Sarkozy. Kaip tik Prancūzija antrajame šių metų pusmetyje pirmininkauja ES. Atidarymo ceremonijoje nedalyvaus Vokietijos bei Didžiosios Britanijos valstybių vadovai. Nevyks ten ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Europos Sąjunga skirs Haičiui 3 mln. eurų paramą, skelbia „EU Observer“. Haitis yra laikomas vargingiausia pasaulio valstybe ir ES parama šalyje bus naudojama maistui, higienos priemonėms bei švariam vandeniui pirkti. Pagalba turėtų pasiekti 1,5 mln. žmonių. Kiek anksčiau šiais metais Haitį nusiaubė dėl sparčiai augančių maisto kainų kilusios riaušės.

Estija paragino Europos Sąjungą įvesti į Gruziją savus taikdarius. Kaip skelbia „EU Observer“, tokią poziciją Talinas išreiškė po to, kai separatistinėje Pietų Osetijos Respublikoje ėmė kilti įtampa ir iš regiono po susišaudymų buvo imtasi evakuoti moteris bei vaikus. „Aš kalbėjau su savo kolegomis iš Švedijos bei Suomijos.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė norintis užmegzti gerus santykius su buvusia Šaltojo karo sąjungininke Kuba, skelbia „EU Observer“. „Mums reikia atkurti gerus santykius su Kuba bei kitomis valstybėmis“ – pareiškė Rusijos premjeras. Tokie jo žodžiai veikiausiai yra skirti JAV erzinti. Siekdama gerų santykių su komunistiniu diktatūriniu Kubos režimu Rusija keršija Vašingtonui, kuris Vidurio Europoje siekia dislokuoti priešraketinės gynybos skydą.

Rusija perspėja, kad konfliktas tarp Gruzijos bei separatistinės Pietų Osetijos Respublikos gali virsti atviru kariniu susirėmimu, skelbia „EU Observer“. „Didelio masto priešiškumų pavojus darosi vis labiau tikėtinas“ – skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Priminsime, kad iš separatistinės respublikos konflikto zonos ir toliau evakuojami vaikai bei moterys.

Europos parlamento prezidentas Hansas-Gertas Poetteringas paragino Pekino olimpiadoje dalyvausiančius atletus protestuoti prieš itin prastą žmogaus teisių padėtį Tibete, skelbia „EU Observer“. Vokietijos laikraščiui „Bild“ centro dešiniųjų politikas pareiškė, kad meilė sportui neturi būti priežastis, dėl kurios neturi būti kreipiamas dėmesys į žmogaus teisių padėtį. „Aš norėčiau paskatinti atletus, vyrus bei moteris, žvelgti į daiktus tokius, kokie jie yra, ir nenusigręžti.

Valensijos universiteto chemikai, atlikę Pirėnų pusiasalyje cirkuliuojančių įvairiausių banknotų tyrimą, aptiko, kad didžiausia kokaino koncentracija aptinkama ant ispaniškų euro banknotų, skelbia „EU Observer“. Ant ispaniškų euro banknotų vidutinė kokaino koncentracija siekė maždaug 155 mikrogramus. Ispanija yra pagrindinė į Europą įvežamo kokaino stotelė. Vien 2006 metais Ispanijoje buvo konfiskuota maždaug 50 tonų kokaino.

Kosovo piliečiai, gavę naujus pasus, galės keliauti į 20 Europos Sąjungos valstybių. Tuo tarpu, kaip skelbia „EU Observer“, Slovakija naujus pasus turinčių kosovarų į savo teritoriją neįsileis, o dar 6 ES valstybės Kosovo nepriklausomybės kol kas apskritai nepripažįsta. „Tai – istorinė diena mūsų šaliai ir visiems Kosovo piliečiams. Mes sukuriame tautą.

Europos verslininkai Europos Sąjungos prezidento poste, kuris būtų sukurtas visoms valstybėms ratifikavus Lisabonos sutartį, norėtų matyti buvusį Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blairą, skelbia „EU Observer“. Po T. Blairo priimtiniausių verslininkams kandidatų sąraše rikiuojasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junkeris. Apklausą atliko finansinis televizijos naujienų kanalas „CNBC Europe“. T. Blairo kandidatūrą parėmė 37 proc.

Jei Belgijos valstybei grėstų neišvengiamas padalijimas, tai kas antras šalyje gyvenantis prancūzakalbis norėtų, kad jų apgyvendinta Belgijos dalis prisijungtų prie Prancūzijos, naujausios apklausos duomenis cituoja „EU Observer“. 49 proc. prancūzakalbės Valonijos gyventojų teigia, kad sutiktų susijungti su Prancūzija, jei kitas Belgijos regionas, Flandrija, nuspręstų siekti nepriklausomybės. Prieš pusmetį susijungimo su Prancūzija šalininkų valonų gretose buvo vos 29 proc.

Per pirmadienį vykusį NATO bei Rusijos tarybos posėdį Maskva pristatė savo idėją apie naują Europos saugumo sutartį. Tačiau, kaip skelbia „EU Observer“, NATO valstybės tokius Kremliaus siūlymus sutiko su didele skepticizmo doze, nes baiminamasi, jog nauji susitarimai susilpnins jau dabar egzistuojančius aljansus. Teigiama, kad Rusija prie savo pasiūlymo dar grįš rugsėjo mėnesį, tačiau vargu ar jis susilauks didesnio palaikymo.

Beveik trys ketvirtadaliai Airijos gyventojų tvirtina kategoriškai nepritariantys idėjai rengti pakartotinį referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo, skelbia „EU Observer“. Apklausą Londone įsikūręs ir euroskepticizmu garsėjantis „Open Europe“ institutas atliko iš karto po to, kai Airijoje su vienos dienos vizitu apsilankė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Būtent jis siūlė airiams apsvarstyti galimybę surengti pakartotinį balsavimą dėl Lisabonos sutarties.

Rusijos diplomatai per pirmadienį vyksiantį ambasadorių prie NATO susitikimą pasiūlys Europos valstybėms pasirašyti teisiškai įpareigojantį saugumo paktą, skelbia „EU Observer“. Paktas būtų pasirašomas už Europos Sąjungos bei NATO institucinių rėmų ir dėl jo būtų deramasi per specialią konferenciją, kuri būtų surengta Rusijoje. Rusai teigia, kad prie saugumo pakto galėtų prisijungti ir tokios kylančios galios kaip Brazilija, Indija ar Centrinės Azijos valstybės.

Serbijos vyriausybė priėmė sprendimą grąžinti ambasadorius į Europos Sąjungos šalis, iš kurių jie buvo atšaukti po to, kai tos šalys pripažino vienašališką Kosovo nepriklausomybės deklaraciją, skelbia „EU Observer“. Grąžindama diplomatus, Serbija teigia siekianti normalizuoti santykius su ES. „Aš manau, kad sprendimas grąžinti ambasadorius į Kosovo nepriklausomybę pripažinusias ES valstybes sustiprins mūsų diplomatinę poziciją“ – pareiškė Serbijos aplinkosaugos ministras Oliveris Duličius.

Liepos 22 dieną, antradienį, posėdžiavę ES užsienio reikalų ministrai paragino ir toliau diplomatinėmis pastangomis mėginti išspręsti Irano branduolinę krizę. Ministrai pareiškė, kad karinis smūgis Iranui problemos neišspręstų, skelbia „EU Observer“. „Mes esame 100 procentų susikoncentravęs ties pastangomis rasti diplomatinį Irano krizės sprendimą“ – pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas.

Pirmadienį Airijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė, kad airiai pakartotinį referendumą dėl birželį atmestos Lisabonos sutarties rengtų kitų metų vasarą, kai vyks ir rinkimai į Europos Parlamentą, skelbia „EU Observer“. Tokį pasiūlymą N. Sarkozy per 6 valandas trukusį savo vizitą išsakė Airijos premjerui Brianui Cowenui. Tiesa, Prancūzijos prezidentas neigia darąs spaudimą airiams ir teigia tikrai neverčiąs jų būtinai rengti dar vieno referendumo.

Vokietija iki 2011 metų nesiruošia naikinti apribojimų darbo šalyje ieškantiems atvykėliams iš rytinių ES narių, skelbia „EU Observer“. Vokietija argumentuoja, kad apribojimai yra būtini, nes priešingu atveju baiminamasi, kad atvykėliai, sutinkantys dirbti už mažesnį atlyginimą, paskatins nedarbo lygio augimą vokiečių tarpe. Tiesa, nedarbo lygis Vokietijoje pastaruoju metu tik mažėja ir praėjusį mėnesį siekė 7,5 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad referendume Lisabonos sutartį atmetę airiai turės pakartoti balsavimą, skelbia „EU Observer“. Oficialusis Dublinas kol kas nepateikė jokių scenarijų, kaip reaguoti į po referendumo susiklosčiusią situaciją. Tačiau Dublinui vis dar svarstant, kokių veiksmų griebtis, kad nebūtų paralyžiuotas visos ES gyvenimas, N. Sarkozy tvirtai teigia, kad referendumas turės būti pakartotas.

Viešėdamas Berlyne, naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė pasirašyti trišalę Rusijos, JAV bei Europos Sąjungos saugumo sutartį, skelbia „EU Observer“. D. Medvedevo siūlymu turi būti pasirašyta teisiškai įpareigojanti Europos saugumo sutartis, kurioje būtų reglamentuojama ginklų kontrolė, nelegali imigracija, kova su skurdu. Sutarties modeliu esą turėtų tapti 1928 metais pasirašytas Kellogo-Briando paktas, kuris uždraudė karą kaip užsienio politikos priemonę.

Dauguma turkų norėtų prisijungti prie Europos Sąjungos nepaisant blogėjančių Turkijos ir Prancūzijos santykių bei dalinai įšaldyto stojimo proceso, skelbia „EU Observer“. Jei būtų rengiamas referendumas, 62 proc. turkų balsuotų už stojimą į ES, o tik 27 proc. pareikštų neigiamą nuomonę. 2004 metais narystę palaikė kone du trečdaliai turkų, tačiau, 2005 metais pradėjus derybas dėl prisijungimo, parama narystei smuko iki 30 proc. 2007 metų pabaigoje įsiliejimą į ES rėmė 50 proc. turkų.

Europos Sąjungos valstybės dėl Lenkijos veto nesugebėjo susitarti, kur turėtų būti steigiamas Europos inovacijų bei technologijų institutas. Tačiau, kaip rašo „EU Observer“, Vengrijos sotinė Budapeštas tikisi, kad sprendimas įkurti šį institutą būtent šiame mieste bus priimtas, kai ES grįš prie šio klausimo svarstymo birželio mėnesį. ES valstybių narių ministrai, atsakingi už konkurencingumą, instituto steigimo klausimus aptarė per ketvirtadienio vakare surengtą vakarienę.

Prancūzija, kuri kitą pusmetį perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, sieks sugriežtinti imigracijos į ES procedūras, skelbia „EU Observer“. Anot „Financial Times“, Prancūzija siūlys priimti taip vadinamą „imigracijos paktą“, kuriuo remiantis būtų koordinuojama visų ES valstybių kova su nelegalia imigracija. Prancūzijos pasiūlyme yra išdėstyti nauji punktai dėl nelegalių imigrantų grąžinimo į jų šalis bei raginama priimti griežtesnes readmisijos normas, reguliuojančias šiuos grąžinimus.

Europos Sąjungos vadovai atrodo suglumę ir nežino, kaip atsakyti į per visą Europą vilnijančią protestų dėl augančių degalų kainų. Kaip skelbia „EU Observer“, protestai jau buvo surengti Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje bei Bulgarijoje. Gegužės 29, ketvirtadienį, eismą blokuoti pažadėjo Olandijos bei Prancūzijos sunkvežimių vairuotojai. Tuo tarpu Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Belgijos bei Graikijos žvejai penktadienį rengs protesto akcijas uostuose bei prie vyriausybinių pastatų.