Aštrėjantis Graikijos ir Makedonijos konfliktas dėl pastarosios pavadinimo gali sutrukdyti buvusiai Jugoslavijos respublikai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO, rašo „EU Observer“.
Trečiadienį Graikija pranešė remianti Kroatijos ir Albanijos siekius tapti NATO narėmis, tačiau Makedonijos atžvilgiu ji žada laikytis priešingos pozicijos tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl pastarosios pavadinimo.
„Mūsų kaimynės pozicija santykiuose su Graikija, ypač bekompromisė laikysena , susijusi su šalies pavadinimu, neleidžia mums laikytis tokios pat nuomonės kaip dėl Kroatijos ar Albanijos“, - NATO susitikime Briuselyje sakė Graikijos užsienio reikalų ministrė Dora Bakoyanni.
Anot „EU Observer“, tokia Graikijos pozicija grasina ir Makedonijos norams jau šiemet pradėti derybas dėl narystės ES.
„Graikija nori, kad jos kaimynai būtų sąjungininkai NATO ir partneriai ES. Tačiau tam trukdo rimtos neišspręstos problemos“, - praėjusį mėnesį sakė Graikijos premjeras Kostas Karamanlis.
Abiejų šalių diskusijos dėl Makedonijos pavadinimo yra aklavietėje nuo pat 1991 m., kuomet Makedonija atsiskyrė nuo Jugoslavijos.
Graikija iki šiol atsisako pripažinti savo kaimynę oficialiu jos pavadinimu „Makedonijos Respublika“, nors tai jau padarė daugiau nei 100 valstybių, įskaitant Rusiją, JAV, Kiniją, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Bulgariją ir Turkiją.
Graikija, kurios šiaurinis regionas vadinasi taip pat kaip ir kaimyninė valstybė, bijo, kad tokio vardo naudojimas suteiks Makedonijai galimybę reikšti teritorines pretenzijas.
Nuo 1993 m. tarptautinė bendruomenė naudojo laikiną pavadinimą „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“, tačiau tiek Atėnai, tiek Skopjė nepritaria ilgalaikiam šio pavadinimo naudojimui.
Graikai pritaria tokiam geografiškai išskiriančiam teritoriją pavadinimui kaip „Aukštutinė Makedonija“, tačiau kategoriškai atmeta „Nepriklausomos Demokratinės Makedonijos Respublikos“ variantą.
Jungtinės Tautos iki šiol „prižiūri“ derybas dėl Makedonijos pavadinimo, tačiau pastarieji susitikimai jokių rezultatų neatnešė.
