Prancūzijos Vyriausybė trečiadienį patvirtino Konstitucijos pakeitimo planus, kuriuose bus atsisakyta įsipareigojimo po Kroatijos įstojimo į Europos Sąjungą sprendimą dėl kiekvienos kitos kandidatės narystės priimti tik visuotiniame referendume, skelbia „EU Observer“.
Reikalavimas spręsti dėl naujų narių priėmimo tik visuotiniame referendume buvo priimtas 2005 metais tuometinio prezidento Jacqueso Chiraco iniciatyva. Iš esmės tokie pokyčiai naudingi Turkijai ir greičiausiai padidins šios šalies galimybes prisijungti prie Sąjungos. Jie taip pat palies ir Vakarų Balkanų valstybes, išskyrus Kroatiją, siekiančias prisijungti prie ES.
Naujajame įstatyme numatoma galimybė, kad kandidatės narystę galės patvirtinti ir Prancūzijos Kongresas, kurį sudaro Nacionalinė Asamblėja bei Senatas. Tokiu atveju, norint pritarti kandidatės narystei, šiose institucijose reikėtų surinkti trijų penktadalių balsų daugumą. Ar balsuoti Kongrese, ar pasikliauti visuotiniu referendumu, kiekvienu atveju spręs Prancūzijos prezidentas.
Be to, naujuosiuose Konstitucijos pokyčiuose numatoma apriboti prezidento kadencijų skaičių iki dviejų, suteikti naujas teises piliečiams ir suteikti teisę prezidentui kalbėti parlamente. Kaip teigiama, tai bus pačios didžiausios institucinės bei politinės sistemos reformos modernioje Prancūzijos istorijoje. Manoma, kad galutinį pritarimą šiems pokyčiams Kongresas turėtų duoti liepos 7 dieną. Kad reformos įsigaliotų, reikia užsitikrinti trijų penktadalių balsų daugumą.
