Pagrindinis kandidatas į prezidentus Dmitrijus Medvedevas šiuo metu eina premjero pavaduotojo pareigas, jis taip pat vadovauja valstybinei dujų monopolijai „Gazprom“. Būtent D. Medvedevą, kaip ilgametį sąjungininką, parėmė dabartinis šalies prezidentas Vladimiras Putinas, rašo „EU Observer“.
„Kiekvieno iš jūsų balsas bus svarbus“, - penktadienį savo atsisveikinimo kalboje sakė Kremliaus šeimininkas, ragindamas apie 109 mln. rinkimų teisę turinčių piliečių dalyvauti rinkimuose.
D. Medvedevo galimybes užtvirtino ir parama, deklaruojama didžiausios V. Putinui artimos partijos „Vieningoji Rusija“. Šiuo metu ji Dūmoje turi apie du trečdalius vietų.
Kaip rodė nepriklausomo Levados analitinio centro atliktos visuomeninės apklausos rezultatai, 42 m. teisininko išsilavinimą turintis D. Medvedas turėtų surinkti iki 80% rinkėjų balsų ir didele persvara aplenkti tris savo konkurentus.
Opozicijos kandidatų neliko
Oficialiai su V. Putino bendražygiu varžėsi komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas, liberaldemokratas Vladimiras Žirinovskis ir Demokratų partijos vadovas Andrėjus Bogdanovas. Visgi niekas nesitikėjo, kad D. Medvedevo „varžovai“, dėmesio paprastai sulaukiantys tik dėl vartojamos retorikos ar keliamų skandalų, pajėgs gauti ženklesnę rinkėjų paramą.
Pagrindiniai Kremliaus oponentai jau seniai liko už rinkimų borto. Tokie opozicijos veikėjai kaip ekspremjeras Michailas Kasjanovas, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas ar buvęs premjero pavaduotojas Borisas Nemcovas negalėjo iškelti savo kandidatūrų dėl procedūrinių kli8čių arba pasitraukė iš kovos patys, susidūrę su politiniu spaudimu.
Kaip teigia „EU Observer“, vasario pradžioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, pagrindinė žemyno rinkimų stebėtoja, atsisakė siųsti savo stebėtojus į Rusijos rinkimus dėl Kremliaus nustatytų apribojimų.
Pats Rusijos rinkiminės komisijos vadovas Vladimiras Churovas apibūdino kandidatų galimybes agituoti žiniasklaidoje kaip „sąžiningas, bet nelygias“. „Aš sutinku, kad ne visi kandidatai susilaukia vienodo žiniasklaidos dėmesio, tačiau tai ne vien mūsų šalies problema“, - interviu britų televizijai BBC sakė V. Churovas.
Liks ta pati komanda?
Jei bus išrinktas, D. Medvedavas pakeis antrąją kadenciją bebaigiantį V. Putiną. Rusijos konstitucija draudžia V. Putinui trečiąkart tapti šalies vadovu, tačiau jau dabar jis yra linkęs tapti ministrų kabineto vadovu.
„Jei piliečiai parodys pasitikėjimą D. Medvedvu ir išrinks jį prezidentu, aš būsiu pasiruošęs vadovauti Vyriausybei nekeisdamas jos ir prezidento galių“, - dar gruodį sakė V. Putinas.
Anot „EU Observer“, užkulisinį D. Medvedevo ir V. Putino susitarimą analitikai regi kaip vienos komandos vykdomą valdžios pasidalijimą. Visgi išlieka klausimas, ar ministro pirmininko galios bus išplėstos prezidento sąskaita.
Santykiai su ES
Dabartinius Europos Sąjungos (ES)-Rusijos santykius sunkina kelios problemos: energetinių išteklių tiekimas, Kosovo paskelbta nepriklausomybė ir JAV planai Rytų Europoje įrengti priešraketinę gynybos sistemą.
Pastaruoju metu D. Medvedevas, regis, suvienijo jėgas su V. Putinu ir kritikuodamas Vakarų poziciją dėl Kosovo. „Viso regiono stabilumui ir saugumui kilo grėsmė. Beliko tik pridėti degantį degtuką ir viskas užsidegs“, - trečiadienį sakė potencialus Rusijos vadovas.
Anot Europos Užsienio reikalų tarybos atstovo Andrew Wilsono, ES lyderiai neturėtų varžytis tarpusavyje dėl draugystės su D. Medvedevu.
„Jis išties gali būti draugiškas verslui ir santykinai liberalus. Tačiau jis taip pat nori tarnauti sistemai, kur galia priklauso nuo šešėlinių susitarimų ir metodų, nepriimtinų bet kurioje tikroje demokratijoje“, - sakė A. Wilsonas.
Ekspertas taip pat pabrėžė, jog 27 narių blokas galėtų pasinaudoti šiais rinkimais kaip galimybe pakeisti santykius su Rusija savo naudai ir atsisakyti susiskaldymo, buvusio V. Putino atžvilgiu.
Daugiau: