elektros kainos

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 625 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 28,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) gamyba sumenko 2,5 procento. Vien tik vėjo jėgainės praėjusį mėnesį pagamino 36 GWh, mažosios hidroelektrinės – 0,4 GWh elektros. Prieš metus šie skaičiai buvo atitinkamai 60,4 GWh ir 0,5 GWh. Eektros importas per mėnesį padidėjo 9,3 proc., per metus sumažėjo 17,7 proc.

Valstybinė energetikos reguliuotojų taryba (VERT) prognozuoja, jog nuo naujųjų elektra gali kainuoti net apie 63,5 centus už kilovatvalandę. Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, kad ateinanti žiema bus sunki, bet į situaciją žvelgia optimistiškai, nes esą jau išgyvenome blogiausių dujų kainų piką. Pokalbis su V. Jankauskas – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jūs energetikos srityje jau ne vieną dešimtį metų ir puikiai matote situaciją.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Seimo kanceliarija taupant išteklius siūlo žiemą mažinti temperatūrą patalpose iki 19 laipsnių, vasarą mažiau naudoti kondicionierius, stabdyti dalį liftų. Seimo valdybai trečiadienį pristatytame išteklių taupymo plane šiomis ir kitomis priemonėmis numatyta sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus, informavo Seimo kanceliarija.

Apskaičiuoti sumą, kiek lėšų reikės gyventojų elektros ir dujų kainų subsidijoms, Finansų ministerijai yra sudėtinga dėl nuolat kintančių jų kainų, sako ministrė Gintarė Skaistė. Ji pripažįsta, kad biudžete tam reikės numatyti „ženklias“ sumas.   „Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Smarkiai augančios energijos kainos smogė ir geriamojo vandens tiekėjams, kurių elektros sąskaitos padidėjo 3-4 kartus. Augant įmonių nuostoliams, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius sako, kad būtina kuo greičiau peržvelgti kainodarą. Tiesa, dėl to gyventojams tektų dar labiau patuštinti kišenes.

Elektros kainos Lietuvoje kelia vis daugiau galvos skausmo tiek gyventojams, tiek verslui. Kai kuriomis rugsėjo dienomis mūsų šalyje fiksuota didmeninė elektros energijos kaina buvo didžiausia visoje ES. Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.

Sparčiai kylant elektros ir dujų kainoms, brangsta ir maistas. Produktų kainos auga dešimtimis procentų ir verčia visus sekti akcijas, kurias prekybininkai žada naikinti, jei valstybė jiems nepagelbės. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Dainininkas ir prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano gyveno niekada pernelyg nežiūrėdamas į elektros kainas, tačiau sąskaita už rugpjūtį vyrą paliko be amo ir be 580 eurų.

Kol Lietuvos Vyriausybė dar kuria pagalbos planą ir svarsto, ar reikia skirti milijardus eurų verslams ir gyventojams, lenkai elektros kainoms net neleidžia kilti. Kilovatvalandė žmonėms kainuoja vos 10-13 euro centų. Situaciją stebintys Lietuvos verslininkai net svarsto persikelti dirbti į Lenkiją ir tikina, kad pagalbos reikia ne kitais metais, o nedelsiant. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi.

Dujų kainų lubos būtų ilgalaikis sprendimas Europai siekiant atpiginti elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Tai jis teigė premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, jog pagrindinė problema – kaip atsieti elektros kainas nuo dujų.

Išaugus elektros kainoms, įmonė turės arba kelti kainas, arba bankrutuoti, sako „Norfa“ prekybos tinklo savininkas ir vadovas Dainius Dundulis. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo TV3 „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Elektros kainoms Lietuvoje pasiekus nematytas aukštumas, šalies verslininkai susiduria su didžiausia energetikos krize per kelis dešimtmečius. Vienos po kitų įmonės arba mažina gamybą, arba stabdo kai kuriuos savo padalinius.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Prognozėms vis nesikeičiant, o kainoms kylant, apie tai pasisako vis daugiau žmonių. Šiuo metu Lietuva elektros energiją importuoja iš Švedijos, Lenkijos ir Latvijos. Mūsų šalis pasigamina vos 35 proc. suvartojamos elektros energijos. Apie itin dideles elektros kainas prabilo ir muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano. „Aš manau, kad mūsų laukia labai sudėtinga žiema.

Rugpjūtį rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilusios elektros kainos artimiausiu metu neturėtų pasikartoti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.  „Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Už tai balsavo 114 Seimo narių, o vienas buvo prieš. Visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad yra pasiruošęs interpeliacijai, kurią jam inicijuoja Seimo opozicija. Jo teigimu, Vyriausybė mato žmonių rūpesčius ir juos atlieps, tačiau kokios priemonės atkeliaus kartu su biudžetu, kol kas nedetalizuoja. „Kaip politikas, visada turi būti pasiruošęs“, – apie jam keliamą interpeliaciją Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo D. Kreivys. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti žmonėms, kaip gali. „Tą daro ir darys.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh), o Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Opozicinė Socialdemokratų partija Seime inicijuoja nepasitikėjimo procedūrą energetikos ministru konservatoriumi Dainiumi Kreiviu, rašoma pranešime spaudai. Kaip praneša patys socialdemokratai, jų parengtame interpeliacijos projekte – klausimai ministrui dėl elektros rinkos liberalizavimo, požiūrio į nepriklausomus elektros tiekėjus, „Perlas Energija“ veiklos.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 29 proc., o tai lėmė sumažęs jos suvartojimas, didesnė atsinaujinančios energijos gamyba ir greitesnis dujų saugyklų pildymas Europoje, teigia „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, jog svarbiausia kainų mažėjimo priežatis – nukritusi dujų kaina.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

Seime pirmadienį vyks diskusija, kurioje Seimo Ekonomikos komiteto ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos vystymo komiteto nariai aptars Lietuvos pagalbą atstatant Ukrainą ir galimus sprendimus išaugus energijos kainoms. „Aktualijos verčia nelaukti ir sprendimus priimti neatidėliojant, todėl siekdami užtikrinti konstruktyvų tarpparlamentinių komitetų bendradarbiavimą rengiame (...) diskusiją.

Augančios elektros kainos kanda ir elektromobilių vairuotojams. Ekspertai pastebi, kad nors kuro kainos šiek tiek stabilizavosi, elektros tarifai šokinėja neprognozuojamai. Pašnekovai atskleidė, kas galėtų atstoti išsigelbėjimo ratą elektromobilių vairuotojams, kai brangstanti elektra vis labiau tuština piniginę. Primenama, kad ateinančiais metais Lietuvoje nebeliks taškų, kur galima nemokamai įsikrauti elektromobilį.

„Perlo energijos“ sprendimas sustabdyti savo veiklą, kai elektros kaino tapo kosminėmis, visiškai sukompromitavo elektros rinkos liberalizaciją. Žmonės ne tik nebepasitiki šiuo procesu, bet ir skaičiuoja didžiulius nuostolius, o ypač tie, kurie užuot užfiksavę kainas pasitikėjo birža. Tačiau nors didelė dalis žmonių dėl kainų augimo kaltina liberalizaciją, dalis ekspertų sako, kad tai nėra pagrindinė šio chaoso priežastis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį dalyvauja Europos Sąjungos ministrų posėdyje, kuriame bus svarstoma, kaip suvaldyti aukštas elektros kainas. Čia savo pasiūlymą įvesti lubas dujų kainoms pateiks Čekija. Anot ministro, šis siūlymas priimtinas ir Lietuvos interesams. Pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, jums vienas po kito du įdomūs posėdžiai.

Rusijos veiksmų sukelta energetinė krizė skatina Lietuvą greičiau vykdyti energetikos sektoriaus transformaciją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Anksčiau nepadarę namų darbų, dabar siekdami sumažinti kainas vartotojams [esame] priversti remtis dotacijomis ir subsidijomis. Tai yra neišvengiamas, bet ne itin tvarus kelias. Kita vertus, Seimo neseniai priimtas vadinamasis proveržio paketas žada spartesnę vietinės generacijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepripažįsta, kad Lietuva laiku nereagavo į kylančias dujų kainas ir neparengė plano, kaip pasiruošti elektros kainų kilimui. Jo teigimu, dujų kainų kilimui Lietuva negalėjo niekaip pasiruošti. Apie tai ministras kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Anot D. Kreivio, Lietuva buvo pirmoji šalis, sureagavusi į karą Ukrainoje ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos.

Prezidentūra turi pasiūlymų Vyriausybei, kaip kovoti su augančiomis energetikos kainomis ir palengvinti mokesčių naštą gyventojams. Po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte šalies vadovas Gitanas Nausėda susidarė nuomonę, kad verta judinti ledus – stumti pirmyn mokesčių reformą. Apie prezidento siūlymą įvesti mokesčių reformą antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) antradienį paskelbė plataus masto išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą visoje Lietuvoje. Bendrovės specialistų teigimu, vieno skaitiklio pakeitimas užtruks nuo pusvalandžio iki valandos. Žadama, kad tuo metu gyventojas be elektros bus tik 10 ar 15 minučių. Per dieną planuojama pakeista vidutiniškai apie 1000 skaitiklių.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Elektros sąskaitos auga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Jų atstovai tikina, kad ieško būdų, kaip taupyti elektrą. Todėl mažina apšvietimą, nakčiai išjungia elektros prietaisus. Tačiau jei sąskaitos ir toliau augs bendrovės tikina, kad teks kelti savo paslaugų kainas vartotojams.

Energetiniam karui verdant, „Ignitis grupė“ įbrido į milijardą siekiančią skolą, pripažįsta įmonės vadovas Darius Maikštėnas. Nepaisant to, trauktis iš biržos šis elektros tiekėjas neketina. „Ignitis“ vadovas negailėjo kritikos ir politikams – faktą, kad Lietuva taip ilgai buvo priklausoma nuo energijos importo, jis vadina „nusikaltimu šaliai“. Apie elektros rinkos padėtį pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas nuo rugsėjo skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“ maždaug 500 jo valdomų patalpų ir tikisi, kad jose įsikūrusios institucijos sutaupys mažiausiai 10 proc. energijos, arba apie 1,5 mln. eurų per metus. „Kodėl „putinOut“? Todėl, kad žinome, kas kaltas dėl visoje Europoje vykstančio energetinio karo. Mes Lietuvoje matydami, kad energetiniai resursai (Rusijos – BNS) naudojami karui, turime galvoti, kaip prisidėti prie Ukrainos pergalės.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.

Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmių išprovokuota energijos resursų krizė Europoje lemia, kad ES šalims tenka priimti sunkius ekonominius sprendimus. Kartu su didele infliacija esant ir aukštoms elektros kainoms daugelis valstybių ėmėsi kompensuoti gyventojams patiriamus nuostolius. Apie gyventojų nerimą dėl kylančių kainų naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčukas. „Susideda keletas dalykų.

Europoje sparčiai brangstant energijai, Prancūzijos finansų ministras šeštadienį pažadėjo kontroliuoti elektros energijos kainas vartotojams. Siekdama paremti namų ūkius, vyriausybė nustatė energijos kainų apribojimą, kuris galios iki metų pabaigos, ir Bruno Le Maire‘as pareiškė, jog kitąmet numatomas elektros kainos didėjimas bus „valdomas“. „4 proc.

Drastiškai išaugus elektros kainoms, sostinės gatvėse, viešose erdvėse temdomas ar net išjungiamas apšvietimas. Savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas sako, kad šiuo metu jau trumpinamas apšvietimo laikas, jo intensyvumas sumažintas 20 procentų. „Žmonių akis kol kas to nemato, nes skambučių negauname.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. O kas laukia kitų Lietuvos įmonių? Ar Lietuvoje pasipils verslininkų bankrotai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.