„Impuls LTU“ valdančios sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ tinklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovė Greta Radzevičienė sakė, kad augančios elektros kainos sporto klubams turi tokios pačios įtakos, kaip ir kitiems verslams.
„Skaičiuojame, kad šią liepą mūsų sporto klubų išlaidos elektrai išaugo daugiau negu tris kartus palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu – 2019-ųjų liepos mėnesiu. Šiuo metų išlaidos elektrai sudaro ketvirtadalį klubų išlaidų, kai, palyginti, dar prieš metus išlaidų elektrai dalis sudarė 10 – 15 proc.
Dėl to pirmiausia ėmėmės taupymo priemonių – sporto klubuose diegiami judesio davikliai, kad apšvietimas veiktų tik ten, kur vyksta veikla. Įdiegtos išmanios vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos, kurios energiją naudoja efektyviai atsižvelgiant į tai, kiek klientų yra klube. Kai klientų srautas pats mažiausias, išjungiama dalis pirčių. Svarstome ir kitus taupymo būdus, jei energijos kainų tendencijos nesikeis. Mažindami savo energijos sąnaudas atsižvelgiame, kad klientai neprarastų komforto“, – komentavo įmonės vadovė.
Anot jos, dėl nepalankių energijos kainų tendencijų peržiūrima kainodara.
„Kita vertus, įtakos kainoms turi ir klientų lūkesčiai bei stipri konkurencija šioje rinkoje“, – sakė E. Radzevičienė.
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas irgi skaičiavo, kad elektros sąskaitos išaugo.
„Elektros kainos išaugo 3 kartus, juolab, kad elektra telekomunikacijų sektoriuje tarsi aviacinis kuras oro linijų bendrovėms. Kol kas neturime planų kelti kainas vartotojams, tačiau jeigu ši situacija tęsis ilgiau, natūralu, kad augantys kaštai paveiks paslaugų savikainą.
Šiuo metu stengiamės taupyti elektrą įmonės viduje. Raginame savo darbuotojus taupyti elektrą. Pavyzdžiui, darbuotojai darbo pabaigoje gauna pranešimą, kad nepamirštų išjungti kompiuterio. Darėme analizę ir pamatėme, kad baigę darbą darbuotojai neišjungia didžiosios dalies elektroninių prietaisų, kurie naudoja elektrą. Todėl skatiname darbuotojus baigus darbą išjungti nakčiai visus elektrinius prietaisus“, – komentavo bendrovės atstovas.
Ieško taupymo būdų
„Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius sakė, kad išlaidos elektrai sudaro vieną didžiausių įmonės tiesioginių sąnaudų dalį, todėl dešimtimis kartų per metus pabrangusi energijos kaina daro didžiulę įtaką visam informacinių ir ryšio technologijų (IRT) verslui.
„Ir jei šakočių kepėjai gali pereiti prie malkų, tai internetas, duomenų centrai ir mobilusis ryšys privalo veikti besąlygiškai. Ir mūsų atveju, tik išankstinės didelės investicijos į efektyvias tinklo technologijas padėjo iš dalies kompensuoti neprognozuotai aukštas elektros kainas.
Didžiausią įtaką elektros energijos suvartojimui dabar daro prieš keletą metų pradėta diegti išmanioji bazinių stočių „migdymo“ programa. Tai reiškia, kad esant mažai duomenų apkrovai, pavyzdžiui, naktį, tinkle automatiškai sumažinamas aktyviai naudojamų radijo dažnių skaičius. Vos tik atsiranda mobiliųjų duomenų poreikis, „prisnūdusi“ stotis pabunda ir įjungia pilną darbinį režimą. Ši pažangi technologija leidžia ne tik sutaupyti iki 10 proc. elektros energijos, bet ir „švarina“ radijo eterį – tai reiškia, kad „prisnūdusi“ stotis be reikalo savo dažniais netrukdo kitoms radijo stotims“, – pasakojo įmonės atstovas.
Anot jo, praėjusių metų pabaigoje, jau pradėjus brangti elektros energijai, prie dalies bazinių stočių buvo papildomai įrengti saulės moduliai.
„Tokia įranga vidutiniškai 15 proc. sumažina vienos bazinės stoties elektros energijos suvartojimą iš elektros tinklų.
Elektros išteklius padės taupyti ir diegiamas 5G ryšys, kuris dėl suvartojamos elektros efektyvumo yra „žaliausia“ iš visų mobiliojo ryšio technologijų. Čia kiekvienas GB perduodamas su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Tad tam pačiam duomenų kiekiui perduoti, reikėtų vienos 5G vietoje keturių 4G bazinių stočių“, – komentavo A. Šemeškevičius.
Jo teigimu, elektrą taupyti padeda ir naujos technologijos.
„Savo duomenų centruose vėsinimui naudojame „Kyoto Cooling“ technologiją, o techninėse patalpose taikome aušinimo lauko oru sprendimus (angl. free-cooling). Tai leidžia sutaupyti iki 45 proc. kompresorių suvartojamos elektros energijos. Tai ypač jaučiama ne vasarą, kai aplinkos temperatūra nukrinta.
Tokią karštą vasarą kaip ši, duomenų centrų (DC) vėsinimas energijos sąnaudas gerokai padidina, tačiau ir čia radome kaip sutapyti – baltai nudažyti DC stogai leido sumažinti vidaus temperatūrą bent dviem laipsniais. Tuo metu biuruose automatinę kondicionierių temperatūrą pakėlėme keliais laipsniais, vėsiau dirbti mėgstantys kolegos gali rinkti mažesnes erdves, kuriose temperatūrą galima reguliuoti individualiai“, – vardijo specialistas.
Anot jo, kol kas paslaugos vartotojams nebrangs.
„Esame labai konkurencingos, griežtai reguliuojamos ir dinamiškos rinkos dalis, kuri didelės infliacijos ir energijos kainų spaudimą sprendžia atsižvelgdama į labai kompleksiškų dalių sumą. Ji priklauso nuo konkretaus operatoriaus verslo efektyvumo, turimų sutarčių, paslaugų spektro ir kompetencijų.
Todėl prognozuoti apie ateities kainos pokyčius, o ypač dabartinio globalaus neužtikrintumo laiku, būtų tikrai sunku. Kol kas didelę dalį stipriai išaugusių sąnaudų kompensavome didindami savo efektyvumą iki maksimumo. Klientų skolų portfelis nedidėjo ir kol kas jokių pavojingų tendencijų nepastebime. Duomenų vartojimas kasmet tik didėja, todėl klientai kol kas renkasi tik didesnius planus“, – komentavo A. Šemeškevičius.
Įmonės bus priverstos kelti kainas?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad elektros kainų augimas verslą veiks skirtingai.
„Daugiausiai žalos gali patirti pramonės sektorius. Energetikos kainos biržose kyla panašiu tempu visose Europos valstybėse. Tačiau vienos valstybės turi agresyvesnius antiinfliacinius planus, kitos – mažiau agresyvius. Mūsų antiinfliacinis planas yra geras, tačiau jis orientuotas tik į gyventojus, bet ne į verslą.
Tuo metu kitose Europos valstybėse verslas iš dalies yra apsaugotas nuo elektros kainų augimo. Todėl Lietuvos verslui kyla rizika prarasti konkurencingumą. Tai labai svarbu pramonės įmonėms, nes jų veikloje energetikos kainos užima svarbią sąnaudų dalį“, – komentavo ekonomistas.
Jis prognozavo, kad iki metų pabaigos įmonės turės finansinių išteklių, todėl energetikos kainų augimą bandys padengti iš savo vidaus finansų rezervo ir stengsis nekelti kainų tiek vidaus rinkoje, tiek eksporto, kad išlaikytų konkurencingumą.
„Tačiau jeigu situacija energetikos sektoriuje išliks sudėtinga ir kitų metų pirmąjį pusmetį, iki šildymo sezono pabaigos, tada įmonėms grės finansiniai sunkumai. Tad šiemet dar nematysime didesnio bankrotų šuolio“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, dar vienas sektorius, kuris patirs sunkumų, yra paslaugas teikiančios įmonės.
„Šis sektorius dirba vidaus rinkoje, matome, kad paslaugų vartojimas Lietuvoje mažėja. Todėl įmonėms ateityje bus sunku kelti kainas.
Valdžia turėtų padėti įmonėms kompensuodama dalį energetikos išlaidų. Tai apsaugotų ir įmones, ir vartotojus nuo aukštesnių kainų. Trumpuoju laikotarpiu įmonės elektros kainų augimą pajus per apyvartinį kapitalą. Jos daugiau pinigų leis energetikos sąskaitoms, atlyginimams. Tačiau vartojimas ima mažėti, todėl įmonių biudžetai nedidėja, o kaštai auga. Todėl kai kurios įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu ir jos turės skolintis“, – komentavo A. Izgorodinas.
