„Vertiname labai daug alternatyvų ir įvairiausių variantų, kaip galėtų atrodyti elektros ir dujų kainų augimo dalies subsidija“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė, atsakydama į „darbiečio“ Vytauto Gapšio klausimą.
„Kaip įsivaizduojate kitų metų elektros ir dujų kainas – ties kuria riba įsivaizduojate jas gyventojams užfiksuoti, ties kuria – verslui. Kad vartotojai žinotų, kaip ruoštis šildymo sezonui, elektros vartojimui“, – klausė V. Gapšys.
Ministrės teigimu, subsidijos priklausys nuo paskutinių dujų ir elektros kainų, kurios kasdien labai kinta.
„Lėšos, kurios yra reikalingos, yra labai ženklios ir jos daug priklauso nuo prielaidų, kurias darome dėl kitų metų dujų ir elektros kainų ir jos pakankamai ženkliai varijuoja nuo pirminių skaičiavimų. Bet kokie sprendimai, kurie bus pateikti, bus pateikti su biudžetu atsižvelgiant į paskutinės minutės duomenis“, – tvirtino G. Skaistė.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, gali paaiškėti vėliau, kai biudžetas antrą kartą grįš į Vyriausybę. Pasak jos, vis dar yra daug neapibrėžtumo, nes situacija rinkoje nestabili.
Prezidentūrai paskelbus apie preliminarius Vyriausybės skaičiavimus, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc., o skirtumą iki rinkos kainų – maždaug 1,3 mlrd. eurų – jiems kompensuotų valstybė, I. Šimonytė praėjusį antradienį pareiškė, kad Vyriausybė turi įvairių skaičiavimų, kiek lėšų reikėtų kompensacijoms esant skirtingoms rinkos kainoms.
Finansų ministerija BNS tuomet nurodė, kad Prezidentūros įvardyti skaičiai yra tik viena iš galimų alternatyvų, o ministrė G. Skaistė sakė, kad ši informacija jau yra pasenusi.
Vyriausybės atstovai nekomentuoja, kokios konkrečiai bus kompensacijos gyventojams nuo sausio. Tiek I. Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai nuolat kartojo, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad kompensacijoms reikės nuo 0,5 mlrd. iki daugiau nei 1 mlrd. eurų.
