Minėti dujotiekiai pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip manoma, atsakydama į Vakarų sankcijas, paskelbtas po Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.
Šiuo metu jie yra neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų. Visgi poveikis aplinkai, regis, kol kas yra ribotas.
Vienas iš nuotėkių dujotiekyje „Nord Stream 1“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje, o kitas – Švedijos ekonominėje zonoje.
Nuotėkis iš „Nord Stream 2“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje.
Pirmą kartą apie nuotėkį „Nord Stream 2“ buvo pranešta pirmadienį.
„Institucijos buvo informuotos, kad pastebėti dar du nuotėkiai, šį kartą iš „Nord Stream 1“, kuris taip pat sustabdytas, tačiau kuriame yra dujų“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.
„Dar per anksti ką nors pasakyti apie incidentų priežastis“, – sakoma Danijos klimato, energijos ir energetikos ministerijos pranešime.
Visgi Danijos energetikos agentūra paragino „padidinti“ šalies elektros ir dujų sektoriaus „parengties lygį“, pažymėjo D. Jorgensenas.
Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.
„Itin reti atvejai“
Danijos energetikos agentūra nurodė, kad nuotėkiai paveiks tik vietovę, kurioje susidarė dujų srovės, visgi į atmosferą patekęs metanas pasižymi „klimatui žalingu poveikiu“, rašo naujienų agentūra „Ritzau“.
„Nuotėkiai iš dujotiekių pasitaiko labai retai, todėl regime priežastį padidinti pasirengimo lygį po incidentų, kurių liudininkais tapome per pastarąsias 24 valandas“, – sakoma Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferio Bottzauw (Kristoferio Botzauvo) pranešime.
„Norime užtikrinti nuodugnią Danijos ypatingos svarbos infrastruktūros stebėseną, kad ateityje sustiprintume tiekimo saugumą“, – pridūrė jis.
Švedijos energetikos agentūros atstovas spaudai Ola Westbergas antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad sprendimas dar nebuvo priimtas ir kad Švedija „palaiko dialogą su Danija“.
Tuo tarpu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, jog „sunku įsivaizduoti“, kad trys Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkiai buvo „atsitiktiniai“.
„Neįprasta situacija, kai netoli vienas nuo kito įvyksta trys nuotėkiai. Štai kodėl sunku įsivaizduoti, kad tai atsitiktinumas", – vizito Lenkijoje metu Danijos žiniasklaidai terigė premjerė.
Lygiagrečiai su dujotiekiu „Nord Stream 1“ nutiestas „Nord Stream 2“ buvo skirtas dvigubai padidinti Rusijos dujų importo į Vokietiją pajėgumus.
Visgi Berlynas likus kelioms dienoms iki karo blokavo jau užbaigto „Nord Stream 2“ sertifikavimą.
Vokietija, kuri tenkindama savo energijos poreikius, buvo labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, nuo to laiko susidūrė su didele įtampa, kai Maskvai ėmė mažinti tiekimą.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ palaipsniui mažino per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų kiekį, kol rugpjūčio pabaigoje visiškai sustabdė dujotiekį, dėl būtino dujotiekio remonto vilkinimo kaltindama Vakarų sankcijas.
„Tikslinė ataka“
Vokietija atmetė „Gazprom“ dujų tiekimo sumažinimo paaiškinimą techninėmis priežastimis ir apkaltino Maskvą naudojant energiją kaip ginklą, kilus įtampai dėl karo Ukrainoje.
Tuo tarpu Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad „gali būti, jog „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti tikslinių atakų ir dėl to įvyko nuotėkiai“.
Pasak vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms artimo šaltinio, cituojamo laikraštyje, „viskas rodo, kad tai nėra atsitiktinumas“.
„Neįsivaizduojame scenarijaus, kad tai nebūtų tikslinė ataka“, – teigė šaltinis.
Švedijos jūrų administracijos (SMA) teigimu, nuotėkis iš „Nord Stream 1“ pirmą kartą buvo pastebėtas pirmadienio vakarą, praėjus valandai po to, kai buvo pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“.
„Apie 20 val. vietos (21.00 val. Lietuvos) laiku gavome pranešimą iš praplaukiančio laivo, kuriame rašoma, kad jie kažką pamatė savo radare šiek tiek toliau į šiaurę nuo Bornholmo salos“, – AFP teigė SMA atstovas Fredrikas Strombackas.
Dėl nuotėkių taip pat buvo paskelbti navigaciniai įspėjimai, galiojantys penkių jūrmylių atstumu ir 1 000 metrų skrydžių aukštyje.
„Incidentai dviejuose dujotiekiuose neturi įtakos tiekimui į Daniją“, – pridūrė D. Jorgensenas.
