Energetikos ministerija tikina, kad po derybų jame atsižvelgta į Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo. Dėl to esą numatytas atskiras straipsnis, pagal kurį elektrą importuojančios valstybės, tokios kaip Lietuva, galėtų gauti dalį viršpelnių iš elektros gamintojų, patiriančių mažesnes gamybos sąnaudas.
Viršpelniai būtų pasidalinami pagal dvišales sutartis su eksportuojančiomis valstybėmis, o procese tarpininkautų EK. Bene daugiausiai elektros Lietuva šiuo metu importuoja iš Švedijos ir kitų kaimyninių šalių.
Įsigaliojus reglamentui, dvišalių sutarčių sudarymas bus privalomas. ES valstybės narės, daugiau nei 100 proc. priklausomos nuo elektros importo (Lietuva pasigamina tik trečdalį reikalingos elektros), ir pagrindinės elektrą eksportuojančios šalys privalės tokius dvišalius susitarimus sudaryti dar iki gruodžio 1 d.
Energetikos ministras Dainius Kreivys posėdyje sakė, kad priimtas paketas yra žingsnis teisinga linkme, tačiau ragino EK nedelsiant imtis iniciatyvos, nustatant viršutines kainos ribas gamtinėms dujoms, kaip vienai elektros kainos sudedamųjų dalių.
Kalbėdamas po posėdžio su žurnalistais, D. Kreivys neatsakė, kiek Lietuva gali tikėtis pinigų iš Švedijos ir apskritai, kas nutiktų, jeigu pinigų iš viso negautų.
„Dujų kainos apribojimas yra vienintelė priemonė, galinti išspręsti aukštų energijos kainų problemą visoje Europoje. To galime pasiekti dviejų žingsnių strategija. Pirma, negalime praleisti galimybės pasinaudoti žemai kabančiais vaisiais. Siūlome veikti nedelsiant ir nustatyti viršutinę kainos ribą gamtinėms dujoms, naudojamoms elektros generacijai. Antras žingsnis, kurio turėtume imtis, yra nustatyti viršutinę kainų ribą gamtinėms dujoms didmeninėje rinkoje.
EK siūlomas viršutinės kainų ribos nustatytas vien tik dujotiekiais importuojamoms gamtinėms dujos, nesprendžia kainų problemos ir nemažina finansinės naštos buitiniams energijos vartotojams ir verslui. Privalome žiūrėti plačiau ir ieškoti mechanizmų, kaip įgyvendinti viršutinės kainų ribos gamtinėms dujoms didmeninėje rinkoje nustatymo priemonę, nekeliant žalos ES rinkos veikimui ir sudarant vienodas konkurencines sąlygas mūsų verslui“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar atsistatydintų, jeigu Lietuva per kitus metus negautų nė cento iš Švedijos ir dujų kainos nebūtų ribojamos, jis sakė nespėlios, kas būtų, jeigu būtų.
Pasak Energetikos ministerijos, Lietuva nuo pat diskusijų ES pradžios aktyviai pasisako už viršutinės kainos ribos nustatymą gamtinėms dujoms, nes tai greitas ir efektyvus būdas spręsti aukštų elektros kainų klausimą iš esmės.
Šią savaitę daugiau nei pusė – 15 ES narių, įskaitant Lietuvą – pasirašė bendrą kreipimąsi, ragindami EK imtis šios iniciatyvos.
Tarybos metu didžioji dauguma ES valstybių narių išsakė tvirtą paramą viršutinės kainos ribos nustatymui gamtinėms dujoms. Šalys kvietė imtis skubių veiksmų ir išsakė tvirtą pasiryžimą negailėti savo laiko ir pastangų tam, kad būtų kaip įmanoma greičiau rastas bendras ES lygio mechanizmas viršutinės gamtinių dujų kainos ribos nustatymui. Klausimas dėl viršutinės kainų ribos gamtinėms dujoms nustatymo bus toliau svarstomas ES energetikos ministrų susitikimo metu spalio 11–12 d. Prahoje.
Posėdyje ministrai pritarė EK pasiūlytoms skubioms intervencinėms priemonėms – elektros energijos paklausos mažinimui, laikinam solidarumo įnašui iš iškastinio kuro įmonių bei laikinai viršutinei pajamų ribai mažesnes gamybos sąnaudas patiriantiems elektros energijos gamintojams, kurias planuojama patvirtinti skubos tvarka rašytine procedūra dar iki neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo spalio 7 d. Prahoje.
Ministras pabrėžė, kad, nors derybose ir buvo atsižvelgta į išskirtinę Lietuvos padėtį dėl priklausomybės nuo elektros energijos importo, reglamento įgyvendinimui reikės aktyvaus EK vaidmens ir tinkamos priežiūros, šalims susitariant dėl sąžiningo perteklinių pajamų pasidalijimo.
Mažinant elektros paklausą, ES šalims nustatytas įpareigojimas piko valandomis sumažinti elektros energijos suvartojimą bent 5 proc., o iki kitų metų kovo 31 d. bendrą elektros paklausą bent 10 proc. Tikimasi, kad sumažinus paklausą piko metu, dujų suvartojimas per žiemą sumažėtų 1,2 mlrd. kubinių metrų.
Ministrai taip pat pritarė, jog iškastinio kuro įmonės mokėtų laikiną solidarumo įnašą iš viršpelnio, kuris būtų skiriamas nukreipti energijos vartotojams, visų pirma, pažeidžiamiems namų ūkiams, labai paveiktoms įmonėms ir energijai imliems pramonės sektoriams. Jį valstybės narės surinktų iš pelno, gauto šiais metais, kuris daugiau nei 20 proc. viršytų pastarųjų trejų metų pelno vidurkį.
