Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros. Užtat rugpjūčio karščiai atvertė naują lapą pajūrio verslininkams: teigiama, Palangos smulkusis verslas daugelį metų nematė tokio turistų antplūdžio vasarai einant į pabaigą.
Palangiškiai stebisi: to nematė per 20 metų
Vėstant orams, Palangos verslininkai atsigręžia į prabėgusią vasarą. Jų vertinimu, šis sezonas buvo prastesnis nei pernai ir tai lėmė keletas veiksnių, ne tik šalį skalavęs lietus.
Palangos smulkaus verslo asociacijos direktorius Mindaugas Nesteckis pripažįsta, kad labiausiai kurorte stigo užsieniečių. Jo teigimu, apyvarta šį sezoną sumenko trečdaliu.
„Kadangi praeita vasara buvo tikrai labai gera verslininkams, lyginant su ja, ši vasara yra prastesnė. Kalbant apie smulkų verslą, baruose ir restoranuose, apie 30 proc. apyvarta mažesnė negu pernai. Ir apgyvendinimo sektoriuje privačiam irgi tokios tendencijos – apyvarta mažėjo trečdaliu.
Po praeito sezono visi buvo optimistiškai nusiteikę, bet šita vasara, aišku, truputį liūdina visus. Bet jeigu lyginant bendrai su prieš tai buvusiomis vasaromis, ši pati vasara kaip ir visos, daugmaž nebloga“, – įvertino jis.
Kalbėdamas apie pelningiausią vasaros metą, M. Nesteckis išskyrė vieną vasaros mėnesį. Jo teigimu, šiuo laikotarpiu į Palangą sugužėjo ypač daug žmonių.
„Rugpjūtis buvo pats geriausias, ir orai pasitaisė. Niekada nėra buvę rugpjūčio 27 d. tiek žmonių, kiek buvo šį savaitgalį, per kokius 20 metų. <...> Liepos mėnesį pakišo koją mums meteorologai su savo prognozėmis, kur nuolat rašė, kad lietus, lietus. Visą savaitę rodė programėlėse telefonų, o praktiškai nė vienos dienos nelijo. Lietuviai pasižiūri, kad visą savaitę lis, ir nevažiuoja. O pas mus gražiausias oras buvo...“, – nurodė pašnekovas.
Labiausiai pasigedo užsienio turistų: jie ne „vienadieniai“
Paklaustas, dėl kokių priežasčių apyvarta galėjo smukti, verslininkas neabejojo – vienu metu turistų srautai mažėjo, ypač trūko užsieniečių. M. Nesteckis pridūrė, kad lietuviai prieš važiuodami į Palangą stebėjo orų prognozes, o kita dalis tautiečių atostogavo užsienyje.
„Atsidarė skrydžiai į užsienį. Visi išsiilgę skristi ir išskrido – keliauja kitur, į užsienį. Šiaip žmonių daug Palangoje, atrodo, masė. Šį savaitgalį buvo tikrai tiršta, bet trūksta užsieniečių“, – minėjo jis.
Negana to, poilsiautojų iš užsienio įpročiai gerokai skiriasi nuo lietuvių, pažymėjo pašnekovas. Jo teigimu, karas Ukrainoje gerokai pakeitė kitų šalių turistų planus. Apskritai šią vasarą poilsiautojai labiau linkę taupyti, apibūdino jis.
„Žmonių išlaidas pakoregavo nežinomybė: mažiau leidžia, daugiau pataupo, dar ir krizėm visi gąsdina. Užsieniečių mažiau, o lietuviai, žinote, kokie jie – „vienadieniai“. Viena, dvi, trys dienos ir viskas – namo. O užsieniečiai atvažiuoja ilgesniam laikui, jie pasiruošę daugiau pinigų išleisti.
Jų yra mažiau – ukrainiečių nėra, baltarusių. <...> Ir rusai, aišku, atvykdavo, o dabar gal vienas kitas tik. Atvykdavo ir iš Latvijos daugiau, iš Estijos, Lenkijos. Lietuviai atvažiuoja taupiai, ekonomiškai viską susidėlioję, o užsieniečiai atvažiuoja ilsėtis savaitę, dvi. Jie pasirengę daugiau pinigų išleisti“, – komentavo M. Nesteckis.
Plėtė verslus Neringoje, bet teko nusivilti
Tuo tarpu Neringos verslininkų lūkesčiai per vasarą neišsipildė. Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis teigia girdintis nemažai verslininkų atodūsių.
„Šią vasarą turėjome truputį kuklesnius lūkesčius, nes 2 pandeminiai karantininiai metai, kai visa Lietuva buvo uždaryta ir žmonės savo poilsiui rinkosi pajūrį, tikėtina buvo, kad nepasikartos. <...> Maitinimo sektoriaus verslininkai tikėjosi didesnio srauto, tačiau vasara šiais metais vėlavo, turėjome vėsų birželį, todėl ir Kuršių nerijos lankytojų sulaukėme mažiau palyginti su praeitais ir užpraeitais metais. <...> Šiemet daug naujų taškų atsidarė Neringoje. Tad natūralu, kad verslininkai, kurie investavo, kūrė darbo vietas, jie tikrai tikėjosi geresnio rezultato“, – komentavo jis.
Vienu metu nakvynės paslaugas teikiantys verslininkai drastiškai mažino kainas, prisiminė N. Lendraitis.
„Kalbant apie apgyvendinimo sektorių – viešbučius ir privatų – situacija buvo dinamiška. Jeigu birželį apgyvendinimo paslaugų teikėjai dėl sumažėjusio lankytojų srauto ryždavosi mažinti kainas net iki 50 proc., iškart atšilus orams kainos vėl pasiekdavo mums įprastą lygį. Vienareikšmiškai sakyti, kad vasara buvo labai bloga, ko gero, negalėtumėm“, – teigė jis.
Kaip ir Palangoje, Neringoje lankėsi mažiau užsienio poilsiautojų. Pasak N. Lendraičio, kortas sumaišė karas Ukrainoje, Kaliningrado kaimynystė ir užsieniečių noras būti saugiems.
„Sumažėjo ženkliai lankytojų iš Baltarusijos, Rusijos. <...> Vokiečių ir kitų šalių turistai, kurie vertina saugumą, ne visuomet ryždavosi apsilankyti Kuršių nerijoje, žinodami, kad visai pašonėje yra Kaliningrado sritis. <...>
Pokalbiuose su verslininkais buvo galima jausti pasakymus, kad mūsų lūkesčiai buvo kitokie, kad tikėjomės didesnio turistų srauto, kad apyvartos sumenko, kiti bando skaičius įvardinti 20 proc. maitinimo sektoriuje“, – situaciją apibūdino jis.
Užsiminė apie naujus mokesčius Neringoje
Portalas tv3.lt domėjosi, kiek pinigų reikia atsidėti žmogui, norinčiam pailsėti Kuršių nerijoje ir vykstančiam nuosavu automobiliu.
Kelto bilietas lengvojo automobilio vairuotojui atsieina 18,3 euro, o papildomai – po 1,3 euro nuo kiekvieno žmogaus mašinoje. Taip pat iki rugsėjo 15 d. vietinės rinkliavos mokestis siekia 30 eurų.
„Vien tik atvažiavimas jau sudaro nemenką kaštų dalį, o kur dar viešbučio nuoma ar apsigyvenimas privačiame sektoriuje. Rugsėjis būna dar pakankamai aktyvus, žmonės dažnai renkasi poilsį. Kainos būna kur kas mažesnės. Tikėkimės, kad už 50 eurų žmogui būtų galima išsinuomoti“, – skaičiavo N. Lendraitis.
O štai elektromobilių vairuotojai naudojasi lengvata ir nemoka vietinės rinkliavos mokesčio – į Neringą persikelia nemokamai. Pastebima, kad elektra varomų transporto priemonių Neringoje kasmet gausėja.
„Matome tendencijas, lyginant su pernai metais, EV padidėjo 1 tūkst. Ganėtinai įspūdingas skaičius susidaro“, – sakė Neringos mero pavaduotojas.
Pasak N. Lendraičio, savivaldybėje kurį laiką netyla diskusijos, kad reikėtų įvesti naują mokestį atvažiuojantiems į Neringą nuosavu transportu.
„Diskusijos dėl lengvatos elektromobiliams peržiūrėjimo vyksta. Tiesa, dar nėra priimtų jokių konkrečių sprendimų. <...> Sveikas protas diktuotų, kad turėtų būti tam tikri mokesčio skirtumai. Paprastas kuru varomas automobilis teršia gamtą, elektromobilis ne, tai galime ieškoti mokesčio diferenciacijos galimybių“, – teigė jis.
Pasak N. Lendraičio, gali kiek užtrukti, kol savivaldybėje bus numatyta apmokestinti elektromobilius, įvažiuojančius į Neringą.
„Čia negali būti greitų sprendimų, reikia viską labai gerai pasverti, pamatuoti ir tik tada apsispręsti“, – teigė jis.
Elektros kainos kerta į paširdžius, bet verslas turi vilčių
Palangos verslininkai patyrė savo kailiu, kad ženkliai pabrango elektra ir dujos. M. Nesteckis atskleidė, kokių neregėtų sąskaitų sulaukė pajūrio ledų pardavėjai ir kiti smulkaus verslo atstovai.
„Jeigu kepa spurgytes, vafliukus ir ledus pardavinėja, stovi šerbeto aparatas, tai žmogus už prekybos vietą sumoka 8 tūkst. eurų, o už elektrą per vasarą gavo 6 tūkst. eurų sąskaitą. Tiek pat, kiek prekybos vieta praktiškai. <...> Kalbėjau su kitu verslininku, jis sakė, kad vien tik už liepą sumokėjo už elektrą 10 tūkst. eurų. Niekada tokio dalyko nebuvo“, – stebėjosi jis.
O didinti kainų prekybininkai, pasak M. Nesteckio, šią vasarą neskubėjo.
„Nepakelsi kainų labai, vis tiek konkurencija visur aplink. Sakyčiau, kad daugelis neprasiruošę buvo tokiam dalykui (energetikos išteklių brangimui – aut. past.) ir dabar spręs, ką daryti“, – minėjo jis.
Primenama, kad liepą metinė infliacija Lietuvoje pasiekė piką – 21,6 proc. M. Nesteckio teigimu, Palangos verslininkus neramina ateinantis šaltasis sezonas, bet esama ir nemažai vilties.
„Recesija visur žmones gąsdina, bet Palanga išgyvena visas krizes. Išgyvens ir dar, jeigu reikės, – didžiausias kurortas yra. Buvo ir 2008 metų krizė – išgyvenom, tai išgyvensim ir dar. <...> Rudenį prasideda mūsų aksominis sezonas, kai suvažiuoja vyresnio amžiaus žmonės. Rugsėjis dar visą laiką gyvas Palangoje“, – sakė Palangos smulkiųjų verslininkų atstovas.
O Neringos verslininkai, nors ir baiminasi artėjančio šaltojo sezono, sulaukia pagyrimų, esą čia poilsiauti patogu. Visgi Neringos mero pavaduotojas pastebi, kad ateityje verslininkams teks susijuosti diržus ir taupyti.
„Pasigirsta pasvarstymų, kad viskas tvarkoje, kad grįžome į priešpandeminį lygį. Į situaciją, kai Neringos kurorte, konkrečiose gyvenvietėse galima jaustis komfortabiliai, nėra daug poilsiautojų, galima patirti kokybišką poilsį. <...>
Manau, kad verslininkai žvelgia į perspektyvą, kaip ir kiekvienas normalus gyventojas su nerimu laukia rudens, galbūt žiemos, galvoja apie taupymus, galbūt kainų kėlimus. Tai planuoja daryti labai pamatuotai. Ir žmonės, ir verslai bus priversti taupyti“, – teigė N. Lendraitis.
