elektros kainos

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Elektros sąskaitos auga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Jų atstovai tikina, kad ieško būdų, kaip taupyti elektrą. Todėl mažina apšvietimą, nakčiai išjungia elektros prietaisus. Tačiau jei sąskaitos ir toliau augs bendrovės tikina, kad teks kelti savo paslaugų kainas vartotojams.

Energetiniam karui verdant, „Ignitis grupė“ įbrido į milijardą siekiančią skolą, pripažįsta įmonės vadovas Darius Maikštėnas. Nepaisant to, trauktis iš biržos šis elektros tiekėjas neketina. „Ignitis“ vadovas negailėjo kritikos ir politikams – faktą, kad Lietuva taip ilgai buvo priklausoma nuo energijos importo, jis vadina „nusikaltimu šaliai“. Apie elektros rinkos padėtį pirmadienį „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas D. Maikštėnas.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas nuo rugsėjo skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“ maždaug 500 jo valdomų patalpų ir tikisi, kad jose įsikūrusios institucijos sutaupys mažiausiai 10 proc. energijos, arba apie 1,5 mln. eurų per metus. „Kodėl „putinOut“? Todėl, kad žinome, kas kaltas dėl visoje Europoje vykstančio energetinio karo. Mes Lietuvoje matydami, kad energetiniai resursai (Rusijos – BNS) naudojami karui, turime galvoti, kaip prisidėti prie Ukrainos pergalės.

Dabar pasaulines elektros ir dujų rinkas krečia stiprus energetinis karas, todėl laukia sunki žiema ir net kitas sezonas, įspėja „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Šis energijos tiekėjas jau viršijo 1 mlrd. eurų skolą, o dujų kaina dabar yra daugiau nei 20 kartų didesnė nei 2021 m. pirmą pusmetį. Anot D. Maikštėno, Vakarams teks ieškoti naujų kelių, kaip užpildyti dujų saugyklas.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.

Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmių išprovokuota energijos resursų krizė Europoje lemia, kad ES šalims tenka priimti sunkius ekonominius sprendimus. Kartu su didele infliacija esant ir aukštoms elektros kainoms daugelis valstybių ėmėsi kompensuoti gyventojams patiriamus nuostolius. Apie gyventojų nerimą dėl kylančių kainų naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčukas. „Susideda keletas dalykų.

Europoje sparčiai brangstant energijai, Prancūzijos finansų ministras šeštadienį pažadėjo kontroliuoti elektros energijos kainas vartotojams. Siekdama paremti namų ūkius, vyriausybė nustatė energijos kainų apribojimą, kuris galios iki metų pabaigos, ir Bruno Le Maire‘as pareiškė, jog kitąmet numatomas elektros kainos didėjimas bus „valdomas“. „4 proc.

Drastiškai išaugus elektros kainoms, sostinės gatvėse, viešose erdvėse temdomas ar net išjungiamas apšvietimas. Savivaldybės įmonės „Vilniaus apšvietimas“ vadovas Andrius Deimantas sako, kad šiuo metu jau trumpinamas apšvietimo laikas, jo intensyvumas sumažintas 20 procentų. „Žmonių akis kol kas to nemato, nes skambučių negauname.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Gyventojai su nerimu laukia prognozuojamos „auksinės“ žiemos, nes sąskaitos už elektrą ir šildymą, tikėtina, augs kartais. Kad gyventojams nereiktų papildomai veržtis diržų, energetikos ministras Dainius Kreivys žada rugsėjį parengsiantis elektros taupymo planą. Tuo pat metu energetikos ekspertai tikinčius, kad elektros kainos gali grįžti prie įprastų kainų, patikina – valstybė neturi galimybių greitai jų sumažinti.

Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti. O kas laukia kitų Lietuvos įmonių? Ar Lietuvoje pasipils verslininkų bankrotai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

Elektros kainų kilimas daugiau ar mažiau palies visus. Jei iki šildymo sezono pradžios valdantieji neras sprendimo, kaip suvaldyti energetikos krizę šalyje, anot ekspertų, gali kilti ir masinio nepasitenkinimo banga – žmonės gali išeiti protestuoti į gatves.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aukštų elektros kainų kompensavimas gyventojams turi būti valdžios šių ir kitų metų prioritetas. Jis taip pat pabrėžia, kad vien tik baigus elektros rinkos liberalizavimą ar jį sustabdžius kainos nesumažės. „Formuojasi klaidinga nuomonė, kad liberalizavimas yra aukštos kainos, liberalizavimo pabaiga arba sustabdymas – mažos kainos.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Įmonė planuoja atleisti 5 proc. darbuotojų. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad šiuo metu sudaromi darbuotojų grafikai, dalis darbuotojų eis į prastovas ir jos bus apmokamos pagal darbo kodekso reikalavimus.

Karas Ukrainoje perėjo į naują etapą – Rusija dabar stengiasi jį vilkinti ir paversti tęstiniu, galimai kelerius metus ar net ilgiau truksiančiu procesu. Tai vargins ne tik pačią Ukrainą, bet ir Vakarus, kurių vienybei, bent jau artimiausią pusmetį, iškils tikrų išbandymų metas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Sukasi pasaulis“ vedėjai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčuk aptaria pirmojo karo Ukrainoje pusmečio rezultatus ir kokias galime daryti pirmines išvadas.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Praėjusį ketvirtadienį nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad stabdo savo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais.

Nenustebkite, jei artėjant rudeniui vakarais ir rytais akyse bus tamsiau. Ne tik dienos trumpėja – pritems ir Vilniaus gatvių žibintai. Taupydama elektrą sostinės valdžia mažins apšvietimo srautą, žibintus įjungs keliomis minutėmis vėliau, o išjungs – anksčiau. Dalis miestiečių baiminasi, kad gatvėse taps nesaugu. Savivaldybė aiškina, kad žmonės esą apšvietimo skirtumo nė nepajus.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“). Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos, kurios gąsdina gyventojus. Šį kainų šuolį lėmė kelios priežastys, teigė Renatas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VERT pirmininkas tiksliai įvardijo, kokios tai priežastys ir kodėl jos turėjo įtakos.  Pone Pociau, apie aukštas kainas kalbame jau kurį laiką, bet vakar turėjome rekordą – tarp 18 ir 19 val. „Nord Pool“ biržoje, iš kurios įsigyjame elektrą, kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę.

Rugpjūčio 18 d. bendrovė „Perlas Energija“ paskelbė, kad stabdo veiklą. Ji elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., naują tiekėją klientai turi pasirinkti iki rugpjūčio 28 d.  Bendrovė veiks tol, kol išparduos turtą, išmokės kompensacijas klientams, atsiskaitys su kreditoriais ir partneriais. Bendrovės akcininkai negaus jokio „Perlas Energija“ turto ir uždarbio įmonę uždarius.

Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės.

Elektros kainos vakar pasiekė naują rekordą. Ko Lietuva gali imtis ir kaip padėti žmonėms TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Ar mes galime kažką padaryti, ar kainos aukštos ir mes neturime kito pasirinkimo tik mokėti? Mes galima padidinti elektros generaciją Lietuvoje. Tai yra būtina, nes mes neturime kitų resursų gaminti. Mes didžiąją dalį importuojame, bet Lietuvoje mes galime padidinti saulės, vėjo jėgainių skaičių.

Elektros kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, ne vienas gyventojų svarsto, kaip namuose taupyti elektrą ir kiek eurų galima sutaupyti. O elektros suvartojimą sumažinti galima: išeinant iš namų galima išjungti buitinę techniką iš elektros lizdų, renkantis įrangą skaityti techninius pasus, tinkamai prižiūrėti visus elektros prietaisus, be reikalo jų nenaudoti. Kupiškio rajone gyvenanti Gražutė rodo paskutinę savo sąskaitą už elektrą: „Mokėjau 29 [eurus], dabar 38 atėjo sąskaita.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, Lietuvoje svarstoma, ar šalyje galėtų veikti mažos galios branduoliniai reaktoriai. Energetikos viceministrė Inga Žilienė pranešė apie svarstymus pasitikrinti, ar Lietuva galėtų turėti mažos galios branduolinius reaktorius ir tai numatyti naujojoje energetikos strategijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prašo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo seka, arba algoritmas, nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis. Ministras antradienį kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos  gamintojų pasiūlymai, kurių kaina yra kur kas mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.

Aukštoms elektros kainoms keliant siaubą Lietuvos gyventojams planuojama atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizacijos etapą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad su aukštomis kainomis liberalizacija niekaip nesusijusi – kalčiausias yra gamtinių dujų trūkumas. Tačiau, anot eksperto, vartotojai už brangiai perkamas dujas pilnos kainos nemokės dėl uždėtų lubų. Pokalbis su ekonomistu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Jau kurį laiką kunkuliuoja aistros dėl elektros kainų.

Aukštų elektros ir šildymo kainų posiutpolkė, regis, nė neketina sustoti. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas siūlo Vyriausybei sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir imtis radikalios priemonės – užšaldyti energetikos kainas. Tiesa, anot eksperto, tai gali paveikti valstybės finansus.

Dėl chaoso šalies rinkoje įaudrinti žmonės būriais traukia prie „Ignitis“ padalinių. Žmonės piktinasi gavę didžiules sąskaitas, „Perlas energijos“ apgavystės sukeltu chaosu ir vyriausybės abejingumu piliečiams. Energetikos agentūros duomenimis, rinkoje dominuojanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ toliau kelia elektros kainas, o jos jau ėmė viršyti garantinio tiekimo kainas.

Praėjusią savaitę 180 tūkstančių vartotojų turinti „Perlas energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Šis įvykis atkreipė dėmesį ir į kitas elektros tiekėjų rinkos naujokes. Anot energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, jiems taikyti reikalavimai buvo per maži, atsižvelgiant į dabartinę „nenormalią“ situaciją, todėl ministerija bus priversta juos peržiūrėti.

Bendrovei „Perlas energija“ nusprendus nutraukti sutartis dėl fiksuotos elektros kainos su 180 tūkst. vartotojų, premjerė Ingrida Šimonytė leido suprasti, kad dėl to kaltę turėtų prisiimti ir gyventojai. Esą sudarydami sutartis jie turėjo patys įvertinti visas aplinkybes. Tačiau gyventojai taip pat moka mokesčius ir išlaiko valdžią, kuri turi priimti tinkamus teisės aktus ir tinkamai juos įgyvendinti.

Praėjusią savaitę 180 tūkst. vartotojų turinti „Perlas Energija“ paskelbė apie fiksuotų kainų planų naikinimą. Tuo tarpu kiti nepriklausomi tiekėjai siūlo bendrovės klientams pasirašyti su jais sutartis.

Elektra, regis, tampa prabangos reikalu. O labiausiai – tiems, kurie vėluoja pasirinkti elektros tiekėją. Beveik 90 tūkstančių vartotojų kitą mėnesį mokės keliolika ar net keliasdešimt eurų daugiau, nes elektra biržoje viršijo visus rekordus – kaina Lietuvai didėjo daugiau kaip trečdaliu. Prastos žinios ir atsisveikinimas su pinigais laukia ir kintančius tarifus pasirinkusių žmonių.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Lietuva priklauso „NordPool“ elektros biržai, tačiau kainos tarp skirtingų Šiaurės Europos, Baltijos šalių ir Lenkijos zonų labai skiriasi. To priežastis – riboti elektros linijų pralaidumui tarp skirtingų zonų. Pastaruoju metu Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kainos yra paprastai aukščiausios visame regione, rašo Energetinių tyrimų institutas. Panašiai kaip vandentiekio vamzdžiais praleidžia ribotą kiekį vandens, taip ir elektros laidais gali tekėti tik ribotas kiekis elektros.

Gyventojai, norintys gauti finansavimą už saulės elektrinėms įsirengti, liepą pateikė daugiau nei 17 tūkst. paraiškų už 47,5 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Tuo metu kvietimui buvo skirta 29,9 mln. eurų, todėl dėl papildomo lėšų poreikio spręs Energetikos ministerija.    Paraiškos bus vertinamos pagal saulės elektrinės įrengimo būdą ir jos galią.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Tūkstančiai gyventojų pasirašė nepriklausomo elektros tiekimo sutartis ir nuo liepos 1 d. ją pirks kitomis kainomis. Baigiantis birželiui, gali kilti klausimų, kam pervesti pinigus už šį mėnesį. „Jeigu sutartis įsigalioja ir tiekimą tiekėjas pradeda nuo liepos 1 d., nuo to laikotarpio reikia atsiskaityti su nauju tiekėju, iki to laiko – su buvusiu.

Likus vos kelioms dienoms iki paskutinės dienos, kada gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, tūkstančiai žmonių suskumba ir puola skambinti, plūsti į elektros tiekėjų konsultacijų centrus norėdami išsiaiškinti, ką jiems dabar daryti. Kai kurie gyventojai abejoja, ar išvis reikia pasirašinėti naujas elektros tiekimo sutartis.

Gyventojams, kurie patenka į II-tąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, liko vos savaitė pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir sudaryti su juo sutartį. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, kol kas nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinko apie 290 tūkst. buitinių vartotojų, jiems tai padaryti reikia iki birželio 18 dienos imtinai. Nepasirinkusiems tiekėjo laiku, bus skaičiuojama 25 proc. didesnė kaina.