O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus. Tiesa, Lietuvos Vyriausybė šiuo metu beveik visa atostogauja ir žmonėms siūlo laukti rudens – tik tuomet žada svarstyti, kokią paramą skirti gyventojams.
Lietuviai kraupsta nuo dabartinių elektros kainų. Žmonės piktinasi, kad už elektrą turi mokėti vis brangiau, o siūlydami naujas sutartis energetikai perša ir dar didesnius tarifus. Žmonės pikti – sako, tokių kainų ir chaoso jie nesitikėjo:
„Neadekvatu. Brangiau dvigubai. Dabar kaina garantinio labai didelė, penkiasdešimt keli centai.“
„Į skolą, į minusą eisim. Reikia mokėti, pensininkų niekas nepaklausia, kokias pensijas gaunat.“
„Visur brangu, „Perlas“, „Ignitis“, visi skirtingi, visur reikia mokėti.“
Lietuviams išbrangusi elektra grasina numauti paskutines kelnes – bendros elektros biržos „NordPool“ žemėlapis rodo, kad vakar Lietuvoje elektra kainavo 440 eurų už megavatvalandę, kai tuo pat metu vos kitoje Baltijos jūros pusėje turtingi švedai mokėjo net 100 kartų pigiau.
„Švedijoje yra elektros energijos perteklius, daug gaminama iš seniai veikiančių pasiteisinusių hidroelektrinių ir atominės. Lietuva yra importuojanti šalis“, – teigia Energetikos agentūros atstovė Agnė Bagočiutė.
Tačiau tokie elektros kainos skirtumai Lietuvoje ir Švedijoje šiurpina tiek gyventojus, tiek ir kai kuriuos politikus:
„Netenkina, geriau buvo kaip seniau. Brangu, daug sunaudojam elektros.“
„Dabar žmonės neturi ką pasirinkti. Bėga ten ir ten, ir nežino, kur dingti.“
„Brangu, ypač senukams kaip aš, ką dabar daryt?“
„Jie pakliūna į kainų piką, neįsivaizduoju, kaip valstybė gali spausti įstatymu žmones į aukštų kainų spąstus“, – teigia Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Lietuviai už elektrą priversti mokėti tiek pat kiek latviai, tačiau beveik trigubai brangiau už lenkus ir dvigubai už estus. Energetikos ekspertai aiškina, kad tokios jau yra biržos taisyklės, kurias keisti turėtų siūlyti vyriausybės.
Pagal „NordPool“ taisykles, kainų lygį tam tikroje šalyje nulemia tuo metu brangiausiai joje pagaminta ir parduota elektra. Lietuva pasigamina tik apie trečdalį elektros, tad turi pirkti iš užsienio, o elektros linijų pralaidumai tarp šalių – riboti. Elektra dalyje šalių šiuo metu brangi dar ir dėl išbrangusių dujų, kurias turi deginti šiluminės elektrinės gamindamos šilumą ir elektrą.
„Labai gerai dabar gyvena dujų, elektros kompanijos, uždirba milžiniškus pinigus. Lenkijos premjeras Morawieckis pareiškė, kad Norvegija dabar uždirba milžiniškus pinigus iš dujų, naftos, galėtų labiau paremti Ukrainą, užpyko, ko į vidaus reikalus kišatės“, – kalba energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Rinka iš esmės neveikia, matome, jog principai, taisyklės, kurios taikomos elektros pardavimo biržoje yra ydingi“, – tvirtina G. Paluckas.
Tęsiantis Europos Sąjungos ir Rusijos konfliktui dėl Ukrainos, ekspertai nemato prošvaisčių, kad šiemet elektra pigtų ir viltis deda nebent į kitus metus.
„Elektros kaina rudenį ir žiemą tikėtina laikysis dabartiniame lygyje maždaug. Neatmetu ir juodesnio scenarijaus, kad tam tikromis savaitėmis, dienomis, gali būti ir aukštesnė nei matome šiuo metu. Krizinė rizika – geopolitika“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tuo metu didžioji dalis Lietuvos vyriausybės šiuo metu atostogauja ir ragina toliau laukti rudens, kai grįžę iš atostogų žada skaičiuoti kitų metų valstybės biudžetą ir galimas kompensacijas už išbrangusią energiją.
Finansų ministerijos komentaras: „Yra vertinamos energijos kainų tendencijos ir kiti veiksniai, darantys įtaką žmonių perkamajai galiai. Atsižvelgiant į šį analitinį procesą, tarptautinių institucijų rekomendacijas Lietuvai bei suinteresuotų grupių siūlymus, išgryninę sprendimus sugrįšime su atnaujinta galimų veiksmų strategija.“
Matydami augančias elektros kainas dar pusė milijono elektros vartotojų delsia pasirašyti sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais. Opozicijos atstovai toliau reikalauja vyriausybę liberalizavimą atidėti.
