Vyriausybė iki šiol nepaskelbė, kiek elektros kainos gyventojams kompensuos kitais metais. Taip pat iki galo nėra aišku, kokios pagalbos artimiausiu gali tikėtis verslas.
Panašu, kad jei elektros visuomeninio tiekimo kaina bus tokia, kokią prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, o kompensacijos nepadidės, tuomet gyventojai sumokės daugiau mokesčių už elektrą nei gaus paramos už ją.
Kaltina manipuliacijomis
Šią savaitę Vyriausybė pritarė įstatymo pataisų projektui, kuriuo centralizuotai tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui bus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Negana to, už suvartotą šilumą gyventojams veikiausiai nereikės tiesiogiai mokėti jiems apskaičiuoto PVM. Seimui pritarus įstatymo pataisoms, jis turėtų būti dengiamas iš valstybės biudžeto. Tokia tvarka galiojo ir ankstesnį šildymo sezoną.
Seime ir viešojoje erdvėje pasigirdo pasiūlymų PVM lengvatą ir mokesčio kompensavimą taikyti ne tik šildymui ar karštam vandeniui, bet ir elektros energijai.
Nes iš tiesų nelabai aišku, kodėl vienokia parama taikoma šildymui, o visiškai kitokia (fiksuoto dydžio) – elektrai. Kodėl jos negalėtų būti vienodos?
Žurnalistams komentuodama priimtą įstatymą, finansų ministrė Gintarė Skaistė apkaltino neįvardintus asmenis, kad jie manipuliuoja siūlydami elektrai tokią pačią lengvatą, kokia galios šildymui.
„Šiek tiek norėčiau paneigti vieną iš gandų, ne, ne gandų, bet tiesiog turbūt manipuliacijų, nes yra žmonių, kurie sako, kad, na, centralizuotai teikiamam šildymui jūs taikote PVM lengvatą, tuo tarpu dujoms ir elektrai tokių lengvatų nėra.
Tiesiog norėčiau pasakyti, kad ta kompensacija, kuri yra taikoma tiek už dujas, tiek už elektrą, ji yra didesnė už bet kokią galimą lengvatinio PVM tarifo taikomą naudą gyventojams ir, na, biudžeto netektys didesnės, ir gaunama žmogaus nauda yra didesnė negu PVM lengvata, kuri galėtų būti, jeigu būtų taikoma.“
Finansų ministrei antrino ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė:
„Čia turbūt elementari aritmetika sako, kad jeigu kilovatvalandės rinkos kaina yra virš 50 ct, o mokama kaina yra 24, tai 30 ct skirtumas... nėra tokio PVM mokesčio, nebent jis būtų 100 proc., nežinau, kiek ten proc., kurį sumažinus būtų galima panašų efektą pasiekti. Tai elektrai ir dujoms tiesiogiai kainos dalis subsidijuojama, o ne PVM.“
Tačiau, pavyzdžiui, visuomeninio elektros tiekimo kaina šiuo metu yra 33 ct už kilovatvalandę, o kompensacija – 9 ct. Taigi vartotojas sumoka 24 ct. Šioje kainoje yra ir PVM.
Vis dėlto rugsėjo pradžioje Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius pripažino, kad reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 ct už kWh.
„Pagal šiandien turimą informaciją, mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 ct už kWh. Čia įvertinus šiandien turimą informaciją, bet akivaizdu, kad šita kaina, priklausomai nuo to, kaip kaina keisis biržoje, gali būti į mažesnę arba į didesnę pusę“, – žiniasklaidai sakė R. Pocius.
Kodėl šildymui ir elektrai skirtingos lengvatos
Taigi, jei visuomeninio tiekimo kaina bus 65 ct, o kompensacija liktų tokia pati, ar nebus taip, kad PVM žmogus sumokės daugiau nei gaus kompensacijos? Finansų ministerija neatsakė į šį klausimą.
„Šiuo metu taikomi skirtingi kompensavimo modeliai, bandant pasiūlyti kiekvienai gyventojų ar vartotojų grupei sprendimą. Reguliuojamo tiekimo atveju PVM kompensacija duoda vertę, tuo tarpu nereguliuojamoje rinkoje, kaip rodo praktika, nėra visa apimtimi „nukaskaduojama“ iki vartotojo“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Pasak ministerijos specialistų, centralizuotai teikiamam šildymui neįmanoma pritaikyti kompensacinio mechanizmo, kuris vienodai pasiektų gyventojus, nes kiekviena savivaldybė naudoja skirtingas kuro rūšis: biokurą, dujas, mazutą ir pan.
Todėl besinaudojantys centralizuotai teikiama šiluma gyventojai gauna horizontalią priemonę – 9 proc. PVM lengvatą ir gali pasinaudoti dar viena priemone – kompensacija už šildymą.
Tuo metu ten, kur tiesiogiai galima paveikti kainas per kompensacijas dujų ir elektros tiekėjams, tai daroma kompensacija už suvartotą kiekį. Buitiniams vartotojams iki metų pabaigos nustatyta 0,54 Eur/m3 kompensacija už gamtines dujas.
„Kalbant apie elektros energiją, didžioji dalis, t. y. 83 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą moka pigiau nei visuomeninio tiekimo kaina be valstybės kompensacijos (33 ct).
Todėl ministrės teiginiai yra tikslūs – absoliučiai daugumai gyventojų taikoma kompensacija valstybei kainuoja daugiau, nei bet koks teisės aktais leidžiamas lengvatinis PVM tarifas, kadangi bendras kompensacinių sprendimų paketas yra gerokai didesnis, nei bet kokia PVM tarifo „nuolaida“ “ – nurodė ministerija.
Jos specialistų įsitikinimu, tiesmukas kainos augimo ir sumokamo PVM lyginimas yra nekorektiškas, kadangi VERT jau nuo naujų metų nustatys naujus energijos produktų įkainius, o Vyriausybė esą dar pasiūlys naujų sprendimų ateinantiems metams, nes dar balandį su 2,26 mlrd. eurų paketu pasiūlyti sprendimai galioja iki metų pabaigos.
Beje, kaip informavo „Ignitis“, šiuo metu, kai gyventojai su 9 ct kompensacija už elektrą moka 24 ct/kWh, jų mokamo PVM suma sudaro 4,16 ct.
Jeigu su tokia pačia 9 ct kompensacija jie mokės VERT vadovo įvardytą kainą 56 ct/kWh, tuomet jų sumokamo PVM suma bus 9,72 ct. Taigi tokiu atveju vartotojai sumokėtų daugiau PVM nei gautų kompensacijos.
Vyriausybė iki šiol nėra paskelbusi nei kitų metų biudžeto projekto, nei kokių priemonių bus imtasi mažinant aukštų elektros kainų naštą gyventojams ir verslui.
Šiuo svarbiu Civilinės sąjungos projekto svarstymu sprendžiasi mūsų Lietuvos visuomenės ateitis, kokią turėsime Lietuvą ateityje. Lietuva gali pasikeisti.
Kviečiu visus Lietuvos piliečius reikalauti iš Seimo Tautos referendumo dėl LGBT partnerystės įstatymo ir visų su LGBT susijusių klausimų, tegul būna Lietuvos visuomenės apklausa, kaip mūsų visuomenė pasirinks per referendumą- taip ir bus.
Mano žiniomis ir Lietuvos ir Ukrainos visuomenės didžioji dalis nepritaria LGBT partnerystei ir LGBT ideologijai, todėl kaltinti žmones, kurie gina tradicinės šeimos ir krikščionybės vertybes, kad jie atseit, tariamai prorusiški ar palaiko Rusijos valdžią yra melas ir bjauri manipuliacija. Gal pagal tokius melagius ir ukrainiečiai, kurie kovoja prieš Rusijos kariuomenę palaiko Rusijos valdžią ar yra prorusiški?
Arba pažiūrėkite kaip vyksta LGBT paradai Gruzijoje, kurioje prieš LGBT paradą protestuoja net dvasininkai.
Manau, Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai dėl šio Įstatymo projekto buvo neskaidrūs, nes prieš Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį pateikiau raginimą nusišalinti ar nušalinti šio Komiteto pirmininką T. V.Raskevičių, kadangi jis yra suinteresuotas šio Įstatymo priėmimu, kaip šio Įstatymo naudos gavėjas, o T V.Raskevičius šį klausimą visiškai nutylėjo ir nesvarstė savo Komitete, o 2022-09-12 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio netransliavo tiesiogine transliacija, dėl to tai buvo slaptas ir neskaidrus svarstymas nuo visuomenės, atkreiptinas dėmesys, kad prie visų kitų šio Komiteto posėdžių yra nurodyta transliacijos nuoroda, o 2022-09-12 tokios nuorodos ir tiesioginės transliacijos nebuvo.
Seimo narės Agnės Širinskienės ,,Facebook'' paskyroje yra informacija, kad nebuvo 2022-09-12 dienos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio tiesioginės transliacijos dėl Civilinės sąjungos projekto, nors paprastai būna Seimo Komiteto posėdžių tiesioginė transliacija. Kodėl taip pasielgė valdantieji, ypač Komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras?
Seimo narės Agnės Širinskienės ,,Facebook'' paskyroje 2022-09-12 rašoma, kad Komitete įstatymo projektą gynė ne konservatorė Sejonienė, o Laisvės partijos atstovas Raskevičius.
Manau, TS-LKD partijos konservatoriai neturi teisės vadintis save krikščionimis ir jie turėtų ,,išsibraukti'' iš savo partijos pavadinimo ,,krikščionys''. Kokie krikščionys būdami valdžioje ketina įteisinti homoseksualizmą valstybės mąstu, kai krikščionybė moko priešingai?
