Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi. Elektra ten kainuoja 10-13 centų už kilovatvalandę. Lenkiškos elektros abonentas Gintas Šuščevičius džiaugiasi mažomis elektros sąskaitomis ir užjaučia brolius lietuvius.
„Tai kilovatvalandė apie 13 euro centų gaunasi. Bet čia yra senom sąlygom, sena sutartis. Naujai bus mažiausiai dvigubai“, – sakė Punske gyvenenatis Gintas.
Tiesa, elektros kainos kyla ir ten. Nuo šių metų lapkričio Lenkijoje elektros kainos pakils beveik 10 grošų – vos vienu euro centu, ir kainuos pusę zloto, arba 11 euro centų. Vadinamasis dviejų zonų planas Lenkijoje irgi ženkliai pigesnis nei Lietuvoje. Už naktinį tarifą lenkai moka po 7 euro centus, o nuo lapkričio mokės po 8. Dieninis nuo dabar esančių 10 centų pabrangs iki 13, kai pas mus jau dabar daugelis moka po 30-40 euro centų, o naujausiomis žiniomis nuo Naujųjų gali driokstelėti ir 65 centų už elektros kilovatvalandę kaina.
Be to, Lenkijos valdžia elektrai taiko sumažinta 5 procentų PVM. Verslininkai irgi kol kas gali džiaugtis pigesniais elektros tarifais, nes lenkai savo elektrą gaminasi kūrendami anglis, o dalį elektros mūsų kaimynams pagamina ir vėjo jėgainių parkai.
„Paskutinę sąskaitą pakėliau, tai konkrečiai 16 euro centų už vieną kilovatvalandę. Mes esame pasirašę sutartį dviem metam, tai kol kas tiekėjas laikosi tos sutarties ir tokią kainą gaunam“, – sakė Punsko verslininkas Valdas Krakauskas.
„Nėra tokių kainų. Pažiūrėkime, kokios yra Lenkijos biržoje elektros kainos. Kaina formuojasi tarp 25-30 centų – tik biržos. O pridėkime visus perdavimo, skirstymo ir kitus tarifus – gausime aiškią kainą“, – prieštaravo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Planuoja iškelti gamybą į Lenkiją
Ministras šioje vietoje šiek tiek teisus ir šiek tiek ne. Nes, taip, Lenkijoje verslui skirta elektra yra palyginus brangi, nes ji parduodama be jokių nuolaidų. Kainos pačios įvairiausios – nuo 29 iki 73 euro centų, priklausomai nuo to, su kokiu tiekėju esi sukirtęs rankomis. Bet vis tiek pigiau nei pas mus. Todėl, kai kurie Lietuvos verslininkai visai rimtai galvoja savo ateitį susieti su lenkiška elektra.
„Yra įmonių, kurios apskritai nusiteikusios iškelti gamybą iš Lietuvos. Ieško ir patalpų, ir žemės sklypų Lenkijoje, nes ten sąlygos yra kur kas geresnės. Lietuvoje darosi sudėtinga“, – kalbėjo įmonės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas.
Panevėžio įmonės vadovas pasipiktinęs vis kylančia elektros kaina ir nieko dėl verslo neva nedarančia valdžia. Jei taip tęsis toliau, pasipils bedarbiai ir įmonių bankrotai.
„Jie turėtų ieškoti sprendimų, bet dabar kol kas nesigirdi, kad būtų imamasi kažkokių priemonių, kad būtent verslui kompensuoti. Apie fizinius asmenis – turbūt rinkėjus – yra kalbama ir rūpinamasi, bet tie patys rinkėjai dirba įmonėse“, – piktinosi S. Gailiūnas.
„Vyriausybė ir visuomenė turi būti solidari. Daugybė žmonių gyvena sunkiai. Pažiūrėkime į pensinio amžiaus žmones, į daugiavaikes šeimas, į jaunas šeimas, auginančias 2-3 vaikus. Energetinės sąskaitos veržia kilpą visiems, todėl Vyriausybė solidarizuojasi ir stengiasi kiek įmanoma padėti tokioms šeimoms“, – atsakė D. Kreivys.
Energetikos ministras ramina, kad viskas bus gerai. Europa duos pinigų paskoloms, o Lietuvoje bus pradėta masinė įmonių saulės ir vėjo elektrifikacija. Tai kol kas viskas ką gali padaryti valdžia.
„Paremsime verslą plačiai, kad verslas galėtų tiek ant savo gamyklų, ant savo sandėlių pasistatyti jėgaines, tiek įsigyti elektrines, kurios bus statomos nutolusios“, – tikino ministras.
„Mes gelbstime fizinius asmenis, kuriems kompensuojame elektros energijos ir dujų kainų pakilimą, o juridiniai asmenys iš esmės paliekami nuošalyje ir apie juos nekalbama“, – nesutiko „Lietkabelio“ vadovas.
Vienintelis kelias – mažinti vartojimą
Pasirodo, atsukti pagalbos kranelius tik eiliniams piliečiams – ne pati geriausia išeitis, nes pinigus, skirtus elektrai, sudeginsime, o kainos, deja, bet nepamažinsime. Elektra – tai prekė, kurios šiuo metu trūksta ir kurios pigiai negausi. O kadangi pigios pasiūlos nėra, reikia įjungti taupymo režimą.
„Vienintelis tvarus kelias yra susimažinti vartojimą, nes mes kaip baronas Miunchauzenas savęs iš pelkės už plaukų neištempsime. Jokios subsidijos nepadidins dujų kiekio, nes jų tiesiog nėra. Tai ką gali tos subsidijos padaryti? Dar labiau sukelti infliaciją. Tai mes puikiai matėme per pandemiją“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Šitas modelis, kuomet gal ir per plačiai duodamas, tačiau jei mes duosime paramą pagal vartojimą, tai daugiavaikės šeimos, jaunos šeimos – jos vartoja daug elektros – tai kaip jas išrinksi? Kaip jas atseksi?“, – savo poziciją gynė D. Kreivys.
Ž. Mauricas ragina ministrą apsidairyti aplink ir pagalbą elektros kainų kamuojamiems abonentams skirti tikslingai – tik tiems kam reikia, o ne visiems iš eilės.
„Didinti pensijas, vaiko pinigus, didinti minimalų darbo užmokestį tam, kad gyventojai turėtų daugiau pajamų ir galėtų patys susimokėti išaugusias sąskaitas. Nes kitu atveju, kaip minėjau, mes galime užsisukti į užburtą ratą. Ypač tas ratas pavojingas Lietuvai, nes Lietuva du trečdalius elektros – grubiai sakau – importuoja iš kitų šalių“, – sakė ekonomistas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
