elektros kaina

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

Bene sunkiausiai suprantamas burtažodis, kalbant apie elektros kainų augimą, yra elektros birža „Nord Pool“. Pasirodo, mes mokame už elektrą ne mažiausią, o didžiausią rinkos kainą. Tiesa, tokių biržos veikimo principų iki galo nesupranta ne tik politikai, bet ir kai kurie energetikai. Visi atsakymai apie sunkiai suvokiamą elektros biržą – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.

Jeigu šitaip išaugus elektros ir dujų kainoms Vyriausybė nepasiskolins ir neduos mokesčių mokėtojų pinigų verslui, tuomet jis stabdys veiklą ir atleis darbuotojus. Dėl to valstybės biudžetas turės dar daugiau problemų. Taip yra įsitikinęs SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius. Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis sakė nematantis kitos išeities, kaip tik paremti verslą dėl pabrangusių energetikos išteklių.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Kai kurie specialistai prognozuoja, kad laikantis itin didelėms dujų, elektros, biokuro kainoms, namų šildymas šį sezoną gali būti dar brangesnis nei ankstesniais metais. Dėl to dalis gyventojų gali susidurti su sunkumais. Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Anglė moteris papapasakojo esanti priversta sėdi tamsoje ir valgyti paruoštą maistą, užuot naudojusis virykle, nes jai sunku apmokėti sąskaitas už energiją. Marina Keohane iš Gainsbrougho, Ipsvičo miestelio, sako, kad vien pagalvojus apie kylančias kainas jai kyla ašaros ir dabar ji gyvena „iš nieko“. Jungtinės Karalystės energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ penktadienį ketina paskelbti naujausias energijos kainų viršutines ribas. Apie 24 mln.

Smarkiai išaugusios dujų kainos parklupdė tikrą titaną – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Vis neramiai jaučiasi ir kitos įmonės, kurių kišenes tuština ir rekordinės elektros kainos. Ekonomistas Marius Dubnikovas išlieka optimistiškas ir sako, kad vyksta sparčios permainos, kurios kitąmet jau leis atsikvėpti lengviau.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Rusija pasienyje su Suomija kasdien sudegina 10 mln. eurų vertės dujų kiekį (300 mln. per mėnesį). Tuo pačiu šalis atsisako tiekti dujas Vokietijai per Ukrainos teritoriją arba didinti savo pačios sumažintą kiekį per „Nord Stream“ dujotiekį. Vietoje to susiformavęs dujų perteklius yra tiesiog naikinamas. BBC rašoma, kad mokslininkai yra sunerimę dėl gamtinių dujų deginimo metu į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų.

Gyventojams kyla nemažai klausimų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų ir jų atsiųstų sąskaitų. Štai vilnietė apmokėjo sąskaitą, tačiau jos mokėjimas dingo ir ji turi vėl mokėti. Elektros tiekėjai aiškina, kad įsivėlė klaida ir tikina, kad situaciją išspręs, moteriai du kartus apmokėti sąskaitos nereikės. Anot jų, taip gali nutikti, jei už elektrą buvo mokėta dvi dienas iš eilės, nes elektros tiekėjas per tokį trumpą laiką gali nespėti atnaujinti duomenų sistemoje ir tinkamai jų deklaruoti.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Gyventojai skundžiasi išaugusiomis elektros kainomis. Anot jų, prieš pasirašant sutartis tiekėjai žadėjo mažas kainas, tačiau dabar jos siekia kone 200 eurų. Nepadeda net valstybės skiriama kompensacija. Tuo metu specialistai aiškina, kad už elektrą brangiau moka tie gyventojai, kurie pasirašydami nefiksavo kainų. Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.

Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3–4 metams. Ilgą laiką šį modelį peikęs ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad politikai nekritiškai ir „komjaunuoliškai“ priima viską, ką mums atneša Europos Sąjunga (ES), o tai ir sukėlė chaosą elektros rinkoje.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo 15 proc. ir siekė po 421 eurą už megavatvalandę (MWh), o Estijoje kaina didėjo 26 proc. iki 353,7 euro, antradienį pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė 3 proc. mažesnė elektros gamyba, palyginti su ankstesne savaite, taip pat 13 proc. mažesnis elektros srautas iš Suomijos ir 6 proc.

Šimtai tūkstančių emigrantų iš Lietuvos emigravo į Jungtinę Karalystę (JK). Šios šalies valdžia įspėja, kad artėjanti žiema gyventojams gali sukelti daug rūpesčių. Sveikatos sistema ir prekybininkai įspėjami ruoštis blogiausiems scenarijams. Smarkiai atšalus ir pritrūkus dujų, JK gali susidurti su rimtais iššūkiais – ėmus riboti elektros tiekimą, su problemomis susidurtų daugybė verslų ir namų ūkių visoje šalyje.

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Komentuodamas „Perlas Energija“ vienašališką sprendimą vartotojams pakeisti elektros kainas energetikos ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad rinkos reguliavimas yra per silpnas. Dėl išaugusių energijos kainų esą kalta ir karą pradėjusi Rusija, o mes turime rinktis, ar finansuoti karą, ar brangiau mokėti už elektrą. Ministras žadėjo, kad, reguliatoriui oficialiai patvirtinus kitų metų energijos kainas, bus sprendžiama dėl galimų pagalbos priemonių vartotojams.

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Visgi ji pastebi, kad liepos mėnesį atsinaujinantys energetikos ištekliai sugeneravo 56 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir taip švelnino elektros kainos augimą.

Elektros kainoms pasiekus aukštumas, „taupumo režimą“ įsijungia ir prekybos tinklai. Parduotuvėse ir prekybos centruose atsisakoma nereikalingo apšvietimo, naktimis išjungiamos reklamos, statomos saulės elektrinės. Parduotuvių atstovės pasidalina, kas yra daroma, siekiant sumažinti elektros išlaidas, o būdų yra įvairių: nuo integruotų pastatų valdymo sistemų iki šaldymą palaikančių roletų.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo vienodai: po 7 proc. ir abiejose šalyse pasiekė 341,71 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Estijoje elektra brango 13 proc. iki 252,05 Eur/MWh, rašoma „Elektrum Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė spartus kuro brangimas. Gamtinių dujų kaina, palyginti su praėjusia savaite, pakilo 24 proc.

Elektros kainų mažėjimo tendencijų biržoje artimiausiu metu nesimato, teigia Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai. Pasak jų, tokias prognozes leidžia daryti aukšta gamtinių dujų kaina. LEA patarėja Agnė Bagočiutė sako, kad nepaisant vis didėjančios atsinaujinančių energetinių išteklių plėtros, elektros  kainą lemia brangiausias resursas, šiuo atveju – dujos.

Elektros kaina didmeninėje rinkoje birželio mėnesį, palyginti su geguže, padidėjo 35 proc., skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day–ahead) buvo 223,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tam įtakos darė apribotas gamtinių dujų srautas per dujotiekį „Nord Stream 1“, dėl planinių remontų apriboti tarpsisteminiai pralaidumai ir dėl karštų orų išaugusi elektros paklausa.

Padidėjusi vėjo elektrinių gamyba regione ir sumažėjusi vietinė gamyba elektros kainas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažino 9 proc. – liepos 4–10 dienomis vidutinė jos kaina šalyje siekė 272,6 euro už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę vėjo gamyba regione augo 4 proc. ir sugeneravo 657 MWh daugiau elektros, o Lietuvoje gamyba sumažėjo 31 proc., ją pakeitė „Nordbalt“ jungtis, kuri buvo išnaudojama 100 proc.

Didelės apimties išmaniųjų elektros skaitiklių diegimą tikimasi pradėti liepos pabaigoje, ketvirtadienį pranešė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO). Už naujus skaitiklius teks susimokėti patiems gyventojams – suma už juos bus įtraukiama į galutinę elektros kainą.  Darbai turėtų būti pradėti įvertinus į Lietuvą jau atgabentų pirmųjų skaitiklių ir jų sistemų darbą realiomis sąlygomis, juos prisijungiant prie skirstomojo tinklo.

Ketvirtadienį, palyginti su antradieniu, augo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Perlas energijos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina, palyginti su antradieniu, didėjo 3,45 euro iki 48,6 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 3,01 euro iki 48,18 euro, „Igničio“ – 2,25 euro iki 47,55 euro, „Enefit“ – 2,25 euro iki 46,91 euro.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 9 proc. iki 201,7 euro už megavatvalandę (MWh).  Latvijoje kaina kilo 10 proc. iki 201,7 euro, o Estijoje – 17 proc. iki 175,5 euro, pirmadienį pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse lėmė sumažėjęs elektros gamybos lygis iš atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo ir hidroenergijos. Taip pat 18 proc. krito energijos srautas iš Suomijos ir 10 proc.

Kylant elektros energijos kainoms, Lietuvos gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų. Viena jų – tai saulės generuojama energija, kurią, energetikos įmonių teigimu, pasitelkia jau ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Pašnekovės atskleidžia, kad naudojant saulės energiją galima sutaupyti net 80 proc. elektros išlaidų.

Pirmadienį ministrų kabinetas nusprendė, kiek pinigų skirti rekordiškai išaugusių elektros ir dujų kainų kompensavimui buitiniams vartotojams. Pinigai bus skirti iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, už energijos išteklių kompensacijas susimokės patys mokesčių mokėtojai. Seimas 2022 m. gegužės pradžioje įstatymų pataisas, kurios Vyriausybei numatė galimybę kompensuoti buitiniams vartotojams dalį elektros ir dujų kainų.

Energetikos rinkos reguliuotojui dėl galimo piktnaudžiavimo padėtimi rinkoje ketinant aiškintis bendrovės „Ignitis“ siūlomą elektros kainodarą, bendrovė šią savaitę gerokai sumažino nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams siūlomas kainas. Penktadienį bendrovė paaiškino tokį savo žingsnį. „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius tikino, kad kainų sumažinimas nėra susijęs su tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo, kurį pradėjo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Iki birželio 18 dienos didžioji dalis Lietuvos gyventojų turės sudaryti nepriklausomo elektros tiekimo sutartį. Iki šiol daugelis pasirinko valstybei priklausančią bendrovę „Ignitis“, kuri už tą pačią elektrą reikalaus mokėti gerokai daugiau. Šiuo metu pasirinkę „Ignitis“ visuomeninio tiekimo „Standartinio plano“ vieną laiko zoną už elektrą moka po 0,167 Eur/kWh.

Iki birželio 18 d. tūkstančiai Lietuvos gyventojų privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. To nepadarę turės mokėti ketvirtadaliu daugiau. Vis dėlto net ir labai norėdami pasirinkti atsakingai, vartotojai to padaryti negali, nes būsimos energijos kainos iki šiol nėra žinomos.

Nepriklausomai nuo to, ar gyvena prašmatnioje sodyboje, ar bendrabučio kambaryje, uždirba milijoną ar 200 eurų pensijos, Lietuvos gyventojai kol kas už elektrą ir dujas mokės mažiau. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį priėmė Seimas. Už jas balsavo 105 parlamentarų, 2 bus prieš, o 10 susilaikė. Dėl priimto įstatymo gyventojai netrukus gaus mažesnes sąskaitas, nei gautų jo nepriėmus.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa saulės elektrinės. Teigiama, kad jos ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda vartotojams gerokai sumažinti už suvartotą elektrą gaunamas sąskaitas. Be to,  norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams skiriama nemenka parama. Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Lietuvoje smarkiai augant energijos, prekių ir paslaugų kainoms, infliacijai šalyje pasiekus 10,7 proc. ir Lietuvos bankui artimiausiu laiku neprognozuojant infliacijos šalyje mažėjimo, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą tiekiamai elektros energijai buitiniams vartotojams. Tai palengvintų finansinę naštą patiriantiems šalies gyventojams, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo apie 50 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.

Keičiantis elektros kainai, ypač jai didėjant, maždaug vienas iš penkių elektros vartotojų gudrauja. Iš anksto nurodo didesnį energijos suvartojimą, kad už vėlesnius mėnesius galėtų deklaruoti mažesnį kiekį už mažesnę kainą. Tačiau tokios gudrybės netrukus turėtų baigtis. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informuoja kaskart didėjant elektros energijos tarifams pastebinti besikeičiančius klientų duomenų perdeklaravimo įpročius.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo apie 1 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Lapkričio 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 130,47 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra brango 20 proc. iki 116,61 euro, o Latvijoje pigo 2 proc. iki 125,35 euro už MWh.