elektros kaina

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja naujos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. Vidutinė elektros energijos kaina mažėja 7,8 proc., o gamtinės dujos vidutiniškai pinga 18,3 proc. Bendrovė „Ignitis“ praneša, kad privatiems klientams populiariausio vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina sieks 13,7 ct/kWh su PVM. „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 15,5 ct/kWh, naktinę – 9,9 ct/kWh.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kiek gyventojams už elektrą reikės mokėti nuo ateinančių metų sausio 1 d.  Vidutinės elektros energijos kainos augs 14,6 proc., tačiau kai kam brangimas dar didesnis. Vis dėlto yra būdų bent šiek tiek sutaupyti.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus naujas – vidutiniškai 14,6 proc. didesnes 2020 metų elektros kainas buitiniams vartotojams, tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tam įtakos turėjo elektros brangimas biržoje ir didėję infrastruktūros kaštai.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.

Teismas laikinai sustabdė elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbtą maždaug 150 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių konkursą. Vilniaus apygardos teismas Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu sprendimą priėmė praėjusį penktadienį, rodo „Liteko“ duomenys. Pasak ESO, bendrovė paraišką pateikė ne per centrinę viešųjų pirkimų sistemą bei pasibaigus terminui, bet siekia įrodyti, jog ji laikėsi teisės aktų bei konkurso reikalavimų.

Jau kitąmet „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams pradės diegti išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Kaip tai atsilieps galutinei elektros kainai? ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas tv3.lt informavo, kad skaitikliai laikomi elektros tinklo elementais ir priklauso bendrovei. Ji pati sprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių jie keičiami. Per visą skaitiklių keitimo laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. ESO planuoja pakeisti daugiau kaip 1,6 mln.

Metų pradžioje išaugusi elektros kaina vasarį ėmė kristi ir pasiekė žemiausią lygį per 9 mėnesius. Ryškų kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, praneša elektros prekybos bei tiekimo bendrovė „Energijos tiekimas“. Vidutinė vasario kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) klientus ragina pasitikrinti, kiek jie galėtų sutaupyti už elektros energiją, jeigu pasirinktų tinkamą tarifo planą. Įmonės atlikta analizė parodė, kad daugiau nei dešimtadalis elektros energijos vartotojų galėtų mokėti mažiau.

Nors jau mažiau nei už mėnesio, nuo sausio 1 d. Lietuvos vartotojams brangsta dujos ir elektra, bet apsukresni iš jų galės to išvengti. Bent jau kurį laiką. Paskutinė šių metų diena bus metas, kuomet už brangstančias paslaugas dar galima susimokėti senuoju tarifu. Deklaruoti apsimoka gruodį Atsiskaitymo už elektros energiją ir gamtines dujas principai pasikeitė šių metų vasarį. Nuo to laiko gyventojai atsiskaito ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ elektros ir dujų skirstymo bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinant atsisakyti visuomeninio elektros tiekėjo veiklos, Energetikos ministerijos atstovai sako, kad buitiniams vartotojams dėl pertvarkos kiek sumažėtų elektros kaina, o ESO liktų garantinis tiekimas, įmonė galėtų susitelkti į infrastruktūros priežiūrą.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Lietuvoje elektros biržoje „Nord Pool“ pirmadienį šoktelėjus elektros kainai, įjungtas moderniausias Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Tai BNS patvirtino „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera. Pasak jo, elektros kaina pakilo dėl remontų dviejuose Rygos termofikacinėse elektrinės blokuose bei atominių jėgainių planinio remonto Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 bloke.

Elektros kaina vartotojams kitąmet mažės vidutiniškai 5 proc., penktadienį nusprendė Kainų komisija. Dujų ir elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiavimais, vartotojai dėl to per metus sutaupys apie 10 eurų. Elektros kaina mažėja jau ketvirtus metus iš eilės - nuo 2013-ųjų ji sumažėjo jau 22 proc. Paskutinį kartą ji mažėjo šių metų liepą - taip pat vidutiniškai 5 proc.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Elektros kaina kitąmet gali mažėti 4-5 proc., prognozuoja energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Manome, kad bet kuriuo scenarijumi bus elektros kainos mažėjimas. Mūsų skaičiavimais, jis gali būti 4-5 proc., bet gali atsirasti pakitimų VIAP biudžete, ir kaina keistis kitaip“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnes 2017 metų elektros kainos dedamąsias, dar neaišku, ar kitąmet elektra pigs ir vartotojams. Galutinė elektros kaina paaiškės po to, kai Vyriausybė priims sprendimą dėl paramos elektros rezervui - jei ji nedidės, elektros kaina, tikėtina, mažės, sako Kainų komisijos narys. Kainų komisija ketvirtadienį patvirtino 8-10 proc. mažesnę „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams vartotojams.

  Elektros kaina vartotojams kitąmet turėtų sumažėti, tačiau kiek konkrečiai dar neaišku, mat Kainų komisija neturi visų reikiamų duomenų. „Turbūt galima pasakyti, kad tikimybė yra, kad tarifas mažės“, - BNS teigė Kainų komisijos narys Darius Biekša. Tačiau jis teigė, kad kol kas negalima tiksliai atsakyti, kiek mažės elektros kaina, nes Vyriausybė dar nepateikė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, nors tai jau turėjo padaryti.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Praėjusią savaitę, sumenkus vietinės gamybos apimtims ir dėl gedimo neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros energijos kaina Lietuvoje ūgtelėjo daugiau nei ketvirtadaliu ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę, palyginti su savaite, trukusia nuo kovo 14 iki 20 dienos, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 28 proc. ir pasiekė 36,46 EUR/MWh. Kainos augimą lėmė anksčiau šį mėnesį įvykęs „NordBalt“ jungties gedimas – dėl jo praėjusią savaitę 41 proc.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

Antrąjį metų mėnesį, palyginti su pirmuoju, elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 41 proc. ir pasiekė žemiausią fiksuotą ribą nuo 2013 metų. Tokiam kainų pokyčiui įtakos turėjo ir pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis. „Vasario mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje bei Latvijoje, nukrito iki 29,65 EUR/MWh. Tai – žemiausia riba nuo įstojimo į „Nord Pool“ biržą 2013 metais.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Nuo tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ darbo pradžios, Baltijos šalyse elektros kaina rinkoje akivaizdžiai smuko. Vasario 18 - kovo 10 d. „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina mažėjo iki 15 proc., o Estijos prekybos zonoje – 3 proc. Anksčiau, 2015 m. gruodį, panašų poveikį rinkai turėjo ir elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“ – pradėjusi veikti ji kainas mažino iki 16 procentų.

Nuo metų pradžios tik simboliškai gyventojams sumažėjusi elektros energijos kaina gali būti perskaičiuota liepos mėnesį, pilnai įvertinus naujų elektros jungčių su Lenkija ir Švedija poveikį, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė.

  Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ trečiadienį po pietų buvo atsijungusi daugiau nei keturias valandas. Tai lėmė gedimas Švedijos pusėje, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.   „12.30 val. atsijungė elektros jungties „NordBalt“ keitiklis Nybru pastotėje. Preliminari atsijungimo priežastis - dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikė keitiklio automatinės apsaugos. Nuo 17 val.

Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ iki rekordinių žemumų numušė elektros kainas Lietuvoje. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 27,7 euro už megavatvalandę (MWh) - 14 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir 33 proc.

Nuo šiandien elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ pradeda funkcionuoti visu pajėgumu, o per ją atitekėjusi elektra pirmą kartą bus pateikta prekybai biržoje. Pagal išankstinę sandorių informaciją matyti, kad per pirmą dieną iš pietinio Švedijos regiono į Lietuvą bus perduota apie 11 000 MWh elektros energijos. Tuo metu iš Lietuvos į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį bus perduota apie 7 000 MWh elektros energijos.

Praėjusią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo užfiksuotas nežymus elektros energijos kainų augimas. Antrąją vasario savaitę, palyginti su pirmąja, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje padidėjo 1 proc. ir pasiekė 32,10 EUR/MWh. Per savaitę elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje sumenko 20 proc. iki 53 GWh. Tačiau šį sumažėjimą kompensavo iki 117 GWh išaugusios gamybos apimtys Latvijoje.

Elektros kaina daugeliui gyventojų nuo sausio mažės 1,5 proc. arba apie 0,2 cento. Elektrines virykles turintiems vartotojams kaina mažės 1 proc. Tai kiek mažiau nei skelbta anksčiau. „Lesto“ paskaičiuotas galutines kainas vartotojams Kainų komisija žada patvirtinti ir paskelbti trečiadienį. Kainos buvo pakoreguotos, atsižvelgus į Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pataisas. „Nuo kitų metų elektros energijos kaina gyventojams vidutiniškai mažės apie 0,2 cento už kilovatvalandę.

Elektros kaina gyventojams nuo sausio turėtų mažėti apie 4 proc. - kainų komisija penktadienį ketina patvirtinti mažesnius bendrovės „Lesto“ įkainius. Verslui elektros persiuntimo paslauga Tačiau komisija nurodo, kad tarifai dar kartą gali būti perskaičiuoti gruodį. „Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimus, todėl gruodžio mėnesį galimi komisijos sprendimai dėl gamtinių dujų perdavimo kainos koregavimo“, - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Kitąmet, kai pradės veikti Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos jungtys, elektros energija Lietuvoje gali atpigti 10–13 proc., rašo „Verslo žinios“. Šiemet elektra Švedijoje yra vidutiniškai perpus pigesnė nei Lietuvoje. Elektros energetikos sektoriuje – įtemptas laikas: rudenį didieji šalies energijos vartotojai ir tiekėjai derasi dėl 2016 metų elektros tiekimo sutarčių.

 Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažėja beveik 0,9 euro cento (beveik 3 lietuviškais centais). Namų ūkis per mėnesį sutaupys vidutiniškai apie 1,2 euro (4,1 lito). „Lesto“ atstovas Martynas Burba BNS teigė, kad gyventojai už elektrą, sunaudotą 2014 metais, turi atsiskaityti iki gruodžio 31-osios galiojusiais tarifais, o už elektrą, suvartotą po sausio 1-osios - naujais.

Barometro naujienas parengė Karolis Bagdonas, „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo net 11 proc., o Estijoje – 5 proc., lyginant su ankstesne savaite. Elektros atpigimą lėmė mažesnis jos suvartojimas ir atšilęs oras. Pigo visose Baltijos šalyse Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina siekė 49,52 EUR/MWh ir svyravo nuo 29,05 EUR/MWh iki 70,98 EUR/MWh. Kainos kritimui įtakos turėjo 4 proc.

Elektros kaina gyventojams nuo sausio neturėtų didėti, o verslui ji galbūt sumažės, jei bus racionaliau paskirstytos elektros gamybos kvotos, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Investavom į naują bloką Elektrėnuose, už kurį sumokėjome 1,3 mlrd. litų, kurio elektros energijos gamybos savikaina yra mažesnė, nei kitose termofikacinėse elektrinėse, bet kvota kažkodėl nebuvo didinama labiau Elektrėnams, mažinant ten, kur savikaina yra aukštesnė.

Mažesnė elektros gamyba, vykdomi elektros perdavimo linijų remontai ir dėl to sumažėję tarpsisteminiai pralaidumai riboja pigesnės elektros pasiūlą biržoje. Šią savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje siekia 22,6 centų už kilovatvalandę (ct/kWh). Vidutinė praėjusių metų liepos mėn. pabaigos elektros kaina biržoje buvo 16,7 ct/kWh. Pagrindinė didmeninės rinkos elektros kainos augimo Lietuvoje priežastis – sumažėjusi elektros gamyba Latvijoje ir Kaliningrado regione.

Naujoji valdžia apkarpė elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, todėl sąskaitos už elektrą šiemet išaugs šiek tiek mažiau. Kam nuo to geriau? Duoklė elektrinei Naujajai Vyriausybei paskutinėmis 2012 metų dienomis operatyviai sumažinus remiamos elektros energijos gamybos kvotą Lietuvos elektrinei, šiek tiek sumažėjo ir VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga – red. past.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, patikrinusi, ar LESTO numatyti elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams neviršija nustatytos viršutinės kainų ribos, nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, nusprendė jas šiek tiek sumažinti. Visi LESTO numatyti tarifai sumažinti nuo 1,2 iki 2 ct/kWh. Anksčiau buvo numatyta, kad standartinis vienos laiko zonos tarifas didės nuo 46 ct/kWh iki 51,9 ct/kWh. Po pakeitimų tarifas sumažėjo iki 50,1 ct/kWh.

Buvęs premjeras, Seimo narys Andrius Kubilius, apgailestauja, kad naujoji vyriausybė vienu iš pirmųjų sprendimų praėjusį penktadienį priėmė nutarimą, pagal kurį naikinamas ankstesnės vyriausybės sprendimas dėl remtinos elektros energijos gamybos apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Iki pirmadienio kelios dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, įstaigų ir organizacijų turi pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, jei nuo sausio nori pirkti pigesnę elektrą. Tačiau nemaža dalis jų net nežino, kad nuo 2013-ųjų smulkieji juridiniai asmenys gali rinktis elektros tiekėją rinkoje iš daugybės nepriklausomų elektros tiekėjų, siūlančių rinkos kainą.

Nuo ki­tų me­tų brangs­ta elekt­ra. Var­to­to­jai mo­kės už elekt­ros jung­tis, du­jų ter­mi­na­lą.

Beveik pusę gyventojams reikalingos elektros valstybė kitąmet ketina pirkti iš importuotojų. Be jokių konkursų ir už didesnę kainą nei šiemet. 160 milijonų litų. Tokios vertės kąsnis kitąmet bus siūlomas elektros importuotojams,rašo "Lietuvos rytas". Esą tik taip įmanoma užtikrinti stabilų energijos tiekimą, geras kainas. Be to, taip neva kuriama laisvoji rinka.

Nuo sau­sio 1-osios dau­gu­mai var­to­to­jų elekt­ra brangs­ta 6 cen­tais už ki­lo­vat­va­lan­dę. Eks­per­tai at­vi­rai kal­ba, jog prie­žas­čių elekt­rai brang­ti ne­bu­vo.

Gvatemalos pietvakariuose per demonstrantų susirėmimus su policija mažiausiai septyni žmonės žuvo ir daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tai penktadienį pranešė CNN. Vietos gyventojus protestuoti paskatino elektros brangimas ir švietimo reforma, dėl kurios „mokytojo laipsnis“ įgyjamas ne po trejų, o po penkerių mokymosi metų. Demonstrantai iš 48 Gvatemalos miestų ir apygardų surengė piketą ir užtvėrė magistralės ruožą Totonikapano departamente.

Save rinkimuose į Seimą išsikėlęs Žaliosios politikos instituto direktorius Linas Balsys ir Seimo narys, kandidatas į Seimą nuo Darbo partijos Kęstutis Daukšys portalo Balsas.lt vaizdo konferencijoje sukirto lažybų dėl energetinių projektų ir būsimų elektros kainų. Atominė energetika yra brangi ir nesaugi technologija, mano L. Balsys. Jis siūlo Lietuvai verčiau pasistatyti 14 kogeneracinių jėgainių, kurios gamintų ir šilumą, ir elektrą.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.