elektros kaina

Vidutinė elektros energijos kaina spalio mėnesį buvo 91 eurai už megavatvalandę (MWh) ir lyginant su rugsėju didėjo 9 proc., pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ši kaina pateikiama Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead): skaičiuojama kaip šioje zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį. 2024 m. spalį fiksuota beveik 5 proc.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje spalį siekė 0,095 Eur/kWh be PVM. Tai 13 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pabrėžiama, kad spalio vidutinė kaina biržoje yra artima birželio ir liepos mėnesių kainoms, kurios atitinkamai siekė 0,092 Eur/kWh ir 0,098 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša LEA, spalio 22–29 d. 12 ir 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai nekeitė, o vienas tiekėjas juos padidino 0,5-1,4 proc.

Vykstant elektros rinkos liberalizavimui, pasikeitusi elektros tiekimo tvarka sukėlė daug klausimų vartotojams – nuo kainų fiksavimo iki naudingiausio plano pasirinkimo. „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad su elektros tiekimu susiję sprendimai reikalauja atidaus savo elektros suvartojimo įpročių įvertinimo ir aktyvaus domėjimosi elektros tiekėjų siūlomomis paslaugomis.

Šį penktadienį didmeninė dienos elektros kaina Lietuvoje yra viena mažiausių šiemet – dienos vidurkis siekia 19,53 Eur/MWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad mažesnė vidutinė dienos kaina šiais metais buvo tik aštuonias dienas: penkias balandžio, dvi rugsėjo ir viena spalio dieną. LEA duomenimis, pagal šių metų devynių mėnesių duomenis, didmeninės elektros kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir 10-ta pagal dydį tarp Europos Sąjungos (ES) šalių.

Įpusėjus spaliui, elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje, lyginant su rugsėjo mėnesio duomenimis, išaugo 18 proc. ir šiuo metu siekia 0,099 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra, kainos padidėjimą nulėmė spalio pirmąją savaitę Suomijoje ir Baltijos šalyse dėl pasiūlos deficito išaugusios kainos.

​​​​​​Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) visuomeniniam elektros energijos tiekėjui UAB „Ignitis“ nustatė 0,913 ct/kWh (be PVM) elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2025-iems metams buitiniams vartotojams. 2025 m. (palyginti su 2024 m.) planuojamas patiekti didesnis elektros energijos kiekis, dėl ko tiekimo kainos riba mažėja 5,29 proc.

Per pirmąsias 8 spalio dienas elektros energijos vidutinė kaina Nord Pool biržoje išaugo iki 0,128 Eur/kWh be PVM. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), šį vidutinės kainos padidėjimą nulėmė spalio 2-3 d. staiga išaugusios kainos Suomijoje ir Baltijos šalyse: jos pasiekė 0,183-0,241 Eur/kWh be PVM. LEA duomenimis, elektra brango, regione sumažėjus vėjo ir saulės elektrinių gamybai ir nustojus veikti dviem Suomijos atominių elektrinių blokams.

Artėjant žiemos sezonui ir siekiant stabilizuoti gaunamas sąskaita už elektros energiją, ekspertai pataria rinktis fiksuotų tarifų elektros tiekimo planus. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemaras Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad šaltuoju sezonu elektros kainos biržoje ne tik pasižymi nemažais svyravimais, bet ir pastebimai pakyla.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2025 metais sieks 8,228 centus už kilovatvalandę (kWh) – bus 13 proc. mažesnė nei prognozuota 2024 metams, nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skaičiuojama, kad ateinančių metų elektros kaina mažėja 13,1 proc. – iki minėtų kiek daugiau nei 8,8 centų, kai 2024 m. prognozuota kaina siekė 9,472 centų už kWh arba 94,72 eurų už megavatvalandę (MWh). Ši rinkos kaina galios nuo 2025 m. sausio 1 iki gruodžio 31 d. dienos.

Artėjant žiemai ir mažėjant saulės elektros gamybai Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius mano, kad vartotojams, ypatingai pasirinkusiems kintamą kainą, vertėtų peržvelgti tiekimo planus ir galimai juos pasikeisti. Jis pabrėžia – toks pasikeitimas vartotojams yra nemokamas, nepriklausomi energijos tiekėjai neturi teisės taikyti netesybų mokesčio. „Apie plano pakeitimą turėtų rimtai galvoti vartotojai, kurie yra biržoje pasirinkę kintamą kainą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, jog kitais metais elektros kaina laikysis panašiame lygyje kaip šiemet, sako rinkos reguliuotojo vadovas. VERT pirmininko Renato Pociaus teigimu, biržoje elektra turėtų kainuoti apie 80 eurų už megavatvalandę (MWh). „Elektros kainų prognozė, kurią matome, yra stabili, esame paprognozavę, pagal tai ką matome šiandien, apie 80 eurų už MWh kainą didmeninėse rinkose.

Daugelis gyventojų dar prisimena, kai prieš dvejus metus elektros kainos Lietuvoje ir kaimyninėse  valstybėse mušė visų laikų rekordus. Dabar jos kur kas mažesnės, tačiau ar gali būti, kad vis tiek už energiją mokame daug daugiau nei kiti europiečiai. Ir kodėl būtent dabar į viešumą vėl iškilo diskusija apie elektros kainas? Pasirodo, Kremliaus propaganda taikosi sujaukti ne tik ukrainiečių, bet ir lietuvių protus.

Pastarąją savaitę didmeninė elektros kaina traukėsi 20,2 proc., iki 92,4 eurų už megavatvalandę (MWh) ir buvo mažiausia nuo šių metų birželio vidurio. Per savaitę leidosi ir kitų energijos išteklių kainos – Brent nafta pigo 7,7 proc., degalai – po 1,3 proc., o gamtinės dujos – 0,3 proc.

Elektros rinkos liberalizacija įgalino vartotojus laisvai pasirinkti ne tik elektros tiekėją, bet ir tiekimo planą. Elektros vartotojai tai padaryti gali bet kuriuo metu, o plano keitimas nieko nekainuoja. „Pagal dabar galiojančius teisės aktus, elektros vartotojas yra laisvas pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina mažėjo Baltijos ir kitose Europos šalyse. Baltijos regione kaina krito 2 proc. ir vidutiniškai siekė 103,35 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. „Daugiausiai įtakos kainų kritimui turėjo išaugusi gamyba vėjo elektrinėse. Baltijos šalyse vėjo elektrinėse pagaminta 45 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę. Kitose „Nord Pool“ regiono šalyse vėjo elektrinės pagamino 56 proc. daugiau.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,37 Eur/MWh. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, elektros kainos kitose Europos šalyse taip pat mažėjo: Lenkijoje iki 87,37 Eur/MWh, o Vokietijoje iki 75,83 Eur/MWh atitinkamai. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite mažėjo 29 proc. iki 17,22 Eur/MWh. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta 26 proc.

Karšta šiųmetinė vasara išaugino elektros energijos poreikį ir nulėmė žymius kainų svyravimus biržoje. Ekspertai prognozuoja, kad stabilumo elektros rinkoje nebus ir artimiausiais mėnesiais.  Tad vartotojams esą dabar gali būti palankiausias metas fiksuoti elektros kainą ir taip apsidrausti nuo jos šuolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 100,97 Eur/MWh Lietuvoje ir Latvijoje bei 100,77 Eur/MWh Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“.  „Baltijos šalyse nedidelį kainų pokytį lėmė 23 proc. mažesnė vėjo gamyba ir 5 proc. sumenkę energijos srautai į Baltijos šalis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Birželio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 21 proc. aukštesnė nei gegužę ir siekė 91,64 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Valandinės elektros kainos birželį Baltijos šalyse svyravo nuo –6,55 eurų/MWh iki 372,81 eurų/MWh. Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, gegužę taip pat šiek tiek kilo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 24,024 ct/kWh, fiksuojant ją 13 mėnesių.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) praneša, kad antrąją liepos savaitę atkeliavę karšti orai darė įtaką elektros rinkoms. Europoje. Anot agentūros, Lietuvoje ir Baltijos šalyse augusį elektros suvartojimą patenkino didesnė saulės ir šiluminių elektrinių generacija, visgi Vengrijoje ir Balkanų šalyse fiksuota karščio banga lėmė itin aukštą elektros kainą.

Vidutinė elektros rinkos kaina liepos 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 4 proc. nuo 96 eurų iki 99 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje vidutinė kaina buvo tokia pati, kaip ir „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, pirmadienį pranešė  „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, jog praėjusią savaitę didesnių pokyčių elektros rinkoje nebuvo – nežymiai sumažėjusią saulės gamybą pakeitė vėjo elektrinės, o elektros kainos iš...

Dėl karštų orų birželį, Baltijos šalyse į viršų stiebėsi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį jos, lyginant su geguže, augo 20,8 proc. iki 9,16 ct/kWh. Didžiausią įtaką kainoms turėjo išaugęs elektros poreikis vėsinimui, kurio nesugebėjo kompensuoti gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bei sudėtinga situacija su elektros perdavimo tinklais iš kitų šalių.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 1 proc. ir vidutiniškai siekė 95,29 Eur/MWh, praneša energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Kai kuriose kitose Europos šalyse elektros kainų kryptis išsiskyrė: Lenkijoje savaitės vidutinė kaina augo ir pasiekė 116,57 Eur/MWh, tuo tarpu Vokietijoje ji mažėjo iki 77,12 Eur/MWh. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 20 proc. iki 27,08 Eur/MWh.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prognozuojant, kad termometrų stulpeliai dalyje šalies pasieks 34 laipsnių žymą, įspėjama, kad karščio banga gali lemti didelius elektros kainos šuolius „Nord Pool“ biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ekspertai pastebi, kad šiuo metu didžiausi kainų šuoliai pastebimi vakarais, tad gyventojai, pasirinkę su birža susietus elektros tiekimo planus, turėtų likti budrūs ir vakarais mažinti nebūtiną elektros vartojimą.

Dėl jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ pralaidumo ribojimo bei rytinių ir vakarinių kainų pikų vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 17–23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc.

Seimas nusprendė leisti garantiniame elektros tiekime esantiems buitiniams vartotojams skolas už sunaudotą elektrą nepriklausomiems tiekėjams grąžinti dalimis laikotarpiu iki pusės metų. Šias socialdemokrato Gintauto Palucko parengtas Elektros energetikos įstatymo pataisas priėmimo stadijoje ketvirtadienį palaikė 87 parlamentarai, susilaikė 2 ir balsavusių prieš nebuvo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį antrajam metų pusmečiui patvirtino maždaug 8–12 proc. arba iki 1,8 centų už kilovatvalandę (kWh) mažesnę nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ visuomeninę elektros kainą buitiniams vartotojams. Elektros kainos sumažėjimas ir kainos galutinė viršutinė riba priklauso nuo to, kokios įtampos tinklus gyventojai yra įsirengę.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Nepaisant balandį trumpam sugrįžusios žiemos, praėjusį mėnesį elektra „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių kainų zonose vidutiniškai kainavo 60,25 Eur/MWh. Palyginti su kovu, kaina mažėjo 11,67 proc. Įtakos šiems pokyčiams regione turėjo nepastovūs orai, diktavę tiek elektros paklausą, tiek jos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuvos gyventojams tiekiamos gamtinės dujos yra brangiausios, o elektros energija – viena iš brangiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Tokius praėjusių metų antrojo pusmečio oficialius duomenis pateikė ES statistikos agentūra „Eurostat“, palyginusi energetikos produktų kainas pagal gyventojų perkamąją galią. Buitiniams vartotojams Lietuvoje 2023 m. pabaigoje gamtinės dujos kainavo 19,2 euro už 1000 kWh, Latvijoje – 11,25 euro, Estijoje – 8,81 euro, o Lenkijoje – 11,31 euro.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina „Nord Pool“ biržoje balandžio pirmąją dekadą siekė 0,048 Eur/kWh be PVM, o tai 29 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Balandžio 7 dieną fiksuota mažiausia šiais metais dienos kaina biržoje – 0,005 Eur/kWh be PVM, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak LEA, tokia vidutinė dienos kaina pernai buvo liepos 2 dieną.

Daugelis žino, kad elektra taupoma tiesiog be reikalo nedeginant šviesos ar ištraukiant prietaisų kištukus iš rozečių. Tačiau specialistai pastebi, kad yra ir kitų efektyvių būdų energijai taupyti. Be kita ko, tai padeda ne tik sumažinti elektros sąskaitas, bet ir kasdienė buitį padaryti patogesne. Vienas iš mažiau žinomų elektros taupymo būtų – išmaniųjų įrenginių ir technikos naudojimas. „Išmaniųjų įrenginių efektyvumą užtikrina tai, kad jie veikia be vartotojo įsikišimo.

Vidutinė elektros energijos kaina kovo 1–12 d. siekia 0,069 Eur/kWh be PVM, o tai 8 proc. mažiau už šių metų vasario mėnesio vidutinę kainą ir artėja prie 2023-ųjų mažiausios mėnesio vidutinės kainos, kuri buvo pernai balandį – 0,067 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA), duomenimis, šių metų kovo 12-ąją, palyginti su kovo 5-ąja, 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus du nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,3–2,8 proc., o vienas tiekėjas tarifų nekeitė.

Šiltesni orai ir didesnė vėjo elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė ketvirtadaliu mažesnę elektros kainą, jos suvartojimas sumažėjo 7 proc., o šiluminių elektrinių gamyba krito daugiau nei dukart, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.   Vasario 12-18 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 21 proc.

Nuo šių metų sausio vidutiniškai 2,2 cento už kilovatvalandę (kWh) padidinus valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį ir dėl to visiems vartotojams padidėjus sąskaitoms už elektrą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ši kainos dalis nuo balandžio turėtų mažėti 0,4 cento  (be PVM). Tai padaryti leis anksčiau priimtas sprendimas grąžinti beveik 158 mln. eurų bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) permoką vartotojams.

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje šoktelėjo 49,8 proc. ir siekė iki 96,4 euro už megavatvalandę (MWh). Augo ir degalų kainos – benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc. Tuo metu gamtinių dujų kaina sumažėjo 2,9 proc., o biokuras atpigo 1,12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per savaitę, vasario 5–11 dienomis, didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo nuo 64,4 Eur/MWh iki 96,4 Eur/MWh.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2023 metų elektros sistemos rodiklius. Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės pagamino rekordiškai daug elektros energijos – ji sudarė 70 proc. visos šalies gamybos. Elektros energijos suvartojimas per metus sumažėjo 1,2 proc. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje.

Bendrovė „Ignitis“ primena nepriklausomo tiekimo klientams, kurių dalis esą nustebo gavę sąskaitą už sausio mėnesį suvartotą elektros energiją – nuo sausio 1 d. keitėsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) reguliuojama elektros kainos dalis – ji didėjo. Kaip rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai, reguliuojama kainos dalis didėjo visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie jau pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ar jiems užtikrinama garantinio tiekimo paslauga.

Politikai ir elektros tiekėjai tikino, kad vadinamasis elektros rinkos liberalizavimas, kai galima rinktis nepriklausomą tiekėją, gyventojams bus naudingas. Esą dėl konkurencijos jiems bus siūloma pigesnė elektra. Tačiau susigundę tokiais pažadais ir investavę į naują namų įrangą, dabar gyventojai susiduria su kitokia realybe. Kai kurie tiekėjai vienašališkai keičia neterminuotas sutartis, dėl ko gyventojai turės mokėti gerokai daugiau, nei planavo.

Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“. Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh.

Pirmadienį Rusija paskelbė skyrusi daugiau nei 200 ukrainiečių karo belaisvių ilgas bausmes, kai kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Kremlius jau beveik dvejus metus tęsia puolimą Ukrainoje ir laiko nelaisvėje nežinomą skaičių – manoma, tūkstančius – Ukrainos karių, daugelis jų buvo paimti per Mariupolio uostamiesčio apgultį 2022 metais. Kyjivas ir tarptautinės žmogaus teisių grupės smerkia Maskvos karo belaisvių teismus kaip neteisėtus.

Dėl šalčių, išaugusio elektros vartojimo, elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje bei padidėjusios brangios elektros gamybos šiluminėse jėgainėse, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei keturis kartus – nuo 45 iki 201 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje, tuo metu Estijoje ji siekė 242 eurus už MWh, pirmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.&nbs...

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ informuoja apie penktadienį, sausio 5 d., numatomą elektros energijos kainų šuolį „Nord Pool“ biržoje, kuris ypač aktualus „Išmanus – Valandinis“ planą pasirinkusiems klientams. Privačių klientų padalinio vadovė Dalia Bražiūnaitė atkreipia dėmesį, kad brangiausią valandą kilovatvalandės kaina sieks 1,78 eur su PVM, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo kitų metų pradžios elektra brangs daugeliui gyventojų. Kai kurie dėl to bando pagudrauti – iš anksto deklaruoja didesnį energijos suvartojimą ir taip mažesne kaina už elektrą sumoka į priekį. Tačiau vienas didžiausių elektros tiekėjų „Ignitis“ įspėja, kad taip gudraujantys ir norintys sutaupyti gali sulaukti nemalonumų. Gali patikrinti elektros skaitiklius Nuo sausio 1 d. daugeliui vartotojų elektros kaina didės.

Artėjanti gruodžio 31 d. daugiau kaip 1 mln. „Ignitis“ klientų, kurie dar neturi išmaniojo skaitiklio, primena apie pareigą deklaruoti skaitiklių rodmenis, rašoma bendrovės pranešime. Dalis klientų deklaruoti rodmenis skuba į klientų aptarnavimo centrus arba skambina telefonu. Tačiau „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė pataria negaišti laiko eilėse ar laukiant kol darbuotojas atsilieps.

Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) beveik 158 mln. eurų permoką nuo kitų metų liepos vartotojams grąžinant per trumpesnį laiką nei anksčiau numatytą 15 metų terminą, skirstymo tarifas visiems vartotojams per metus mažėtų vidutiniškai 0,08 cento už kilovatvalandę (kWh), o vien buitiniams – 0,6 cento.   Skirstymo tarifas yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis.

Daugiau nei trečdaliu išaugus vėjo energijos gamybai bei nežymiai sumažėjus elektros vartojimui, praėjusią savaitę didmeninė jos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 16 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 109,9 euro už megavatvalandę (MWh). „Nord Pool“ elektros biržos savaitės vidutinė kaina sumažėjo 24 proc. ir siekė 80,9 euro, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Orai buvo pagrindinis kainas nulėmęs veiksnys praėjusią savaitę.

Tiksliau prognozuojant bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, ateityje turėtų būti išvengta šimtus milijonų eurų vertės reguliavimo skirtumų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, dabar jos prognozuojamos pagal faktinius, o ne teorinius skaičiavimus.    „Šiandien (...) esame daugiau nusileidę ant žemės ir žiūrime, ką bendrovė (ESO – BNS) realiai planuoja investuoti per artimiausius metus.

Fiksuotas elektros kainas pastarąją savaitę apie 0,4 proc. padidino tik „Ignitis“, tuo metu „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ jas mažino atitinkamai 0,6 ir apie 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Anot jos, šiuo metu visų tiekėjų siūlomos tiek 12, tik 24 mėnesių vienos laiko zonos kainos svyruoja nuo 26 iki 28 centų. „Igničio“ 12 mėnesių 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 28,1 cento, „Elektrum Lietuvos“ – 26 centai, „Enefit“ – 27,8 cento.