LEA duomenimis, liepos 8–14 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. nuo 99 Eur/MWh iki 101 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Elektros suvartojimas pastaruoju metu auga dėl karštų orų, jie lemia didesnį poreikį vėsintis: per savaitę Lietuvoje suvartota daugiausiai elektros energijos nuo balandžio vidurio – 221 GWh. Taip pat augo vietinių saulės elektrinių gamyba ir daugiau generavo šiluminės jėgainės Estijoje. Nors dėl aukštos temperatūros kelias dienas „NordBalt“ jungtis buvo ribojama iki 600 MW, tačiau tai mažesni ribojimai nei birželio gale, kai maksimalus importas siekė 400 MW. Tiesa, Europoje karščiai elektros rinką paveikė daug stipriau“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Ypač aukštos kainos fiksuotos Vengrijoje, kur dėl karščių fiksuojami elektros suvartojimo rekordai ir ribojami pralaidumai su kaimyninėmis šalimis. Liepos 11 dienos vakare Vengrijos prekybos zonoje elektros kaina buvo pasiekusi net 940 Eur / MWh“, – pridūrė ji.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 216 GWh iki 221 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 65 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 144 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 147 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 16 proc. nuo 46 GWh iki 54 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 16 proc. nuo 44 GWh iki 37 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 16 proc. nuo 17 GWh iki 20 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 23 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 26 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 37 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 26 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 43 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 4 proc. nuo 162 GWh iki 155 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3 proc. – iš Latvijos, o likę 25 proc. importuoti iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 32 proc. nuo 71 GWh iki 48 GWh. 75 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 25 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 20 proc. Lenkijos kryptimi ir 47 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
