elektros kaina

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse toliau mažėjo: Lietuvoje ji krito 15 proc. ir siekė 96,26 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina buvo 17 proc. mažesnė – 94,14 Eur/MWh.  „Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 7 proc., palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Suomijos buvo 4 proc. mažesnis, iš Rusijos – tik 2 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino mažesnes elektros skirstymo kainų viršutines ribas 2022-iems metams. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainos riba vidutinės įtampos tinkluose mažėja 23,56 proc. iki 0,892 cento už kilovatvalandę (šiemet – 1,167 cento), o žemos įtampos tinkluose – 9,77 proc.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Liberalizuojant elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, nepriklausomiems tiekėjams perduoti beveik 700 tūkst. gyventojų kontaktai ir elektros suvartojimo duomenys. Tiek vartotojų, suvartojančių daugiau kaip 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus,  patenka į antrąjį liberalizavimo etapą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Elektros energijos deficitas Baltijos valstybėse pirmąjį šių metų pusmetį siekė 6,48  teravatvalandės (TWh) ir sudarė 43 proc. vartojimo, rodo Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ duomenys. Deficitas buvo padengtas importu iš kaimyninių valstybių. Palyginti su tuo pačiu pradėjusių metų laikotarpiu, gamyba padidėjo beveik dešimtadaliu iki 8,31 TWh, vartojimas – 5 proc. iki 14,79 TWh. Elektros gamyba Šiaurės Europos valstybėse augo 4 proc. iki 216,64 TWh, vartojimas – 7 proc.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Balandžio 19-25 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 44,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje kainos mažėjo po 11 proc. iki 43,66 euro už MWh.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina vasarį, palyginti su sausiu, augo 11 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 59,31 euro už MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina augo po 10 proc. iki siekė 59,15 euro už MWh. Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 iki 249,98 euro už MWh.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 7 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Sausio 25-31 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje vidutinė elektros kaina buvo 55,7 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo Estijoje ir Latvijoje. Savaitės kaina šiose šalyse buvo 80 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai, o palyginti su 2019 metais – 14 proc. žemesnė.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikė ne tik galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atnešė ir keletą naujovių. Viena jų – klientų kodų pokytis, kurio privalo nepamiršti visi pirmojo etapo dalyviai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad palikus visuomeninį tiekimą kodai yra pakeičiami visiems elektros energijos vartotojams.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė nuo sausio 1 d. įsigaliojančias elektros energijos kainas gyventojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 5000 kWh elektros energijos.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę liko stabili net ir perpus kritus vietinei vėjo generacijai, o elektros trūkumą dengė pigus importas iš Švedijos, skelbia elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Gruodžio 14–20 dienomis vidutinė elektros kaina Lietuvoje augo 1 proc. iki 53,1 euro už megavatvalandę (MWh). Palyginti pernai, elektros kaina buvo 26 proc. didesnė. Baltijos šalyse mažiausia – 51,3 euro – kaina buvo Latvijoje, o Estijoje buvo aukščiausia ir siekė 54,1 euro.

Nors pareigą sudaryti sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos turi tik į pirmąjį energetikos reformos etapą patenkantys gyventojai, visgi sujudimas jaučiamas tarp visų buitinių elektros vartotojų. Lapkričio 12 dienos duomenimis, sutartis su nepriklausomais elektros tiekėjais jau pasirašė per 71 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau nei 29 tūkst. – pirmojo reformos etapo dalyviai. Nors į pirmąjį etapą yra įtraukta apie 98 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo 28 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Spalio 9-15 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 46,74 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra brango Latvijoje ir Estijoje, kur kainos šoktelėjo iki 46,71 euro už MWh. Tuo metu „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę pakilo 42,8 proc. iki 6,61 euro už MWh.

Trečiadienį buvo patvirtinti nauji tarifai už suvartojamą elektros energiją, kurie įsigalios nuo 2021 m. pradžios. Skelbiama, kad jie didės nedaug, bet priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio, per metus tai gali atsieiti nuo kelių iki keliolikos eurų. Norintiems sutaupyti ir deklaruoti daugiau suvartotos elektros dar šiemet, tarnybos turi žinių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems mažiau nei 5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Kaina vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, didės 4,5 proc. (0,492 cento) iki 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM), pranešė VERT.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 38,26 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Bendrovės teigimu, tokia pati situacija buvo ir kaimyninėje Latvijoje, tuo metu Estijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę kilo iki 37,84 euro už MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito 37,8 proc. iki 10,88 euro už MWh.

Praėjusią savaitę atšalus orams ir išaugus vartojimui, elektra „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose elektra brango daugiau nei dešimtadaliu.  Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, mažėjo 18 proc., elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos šalyse pirmą kartą užfiksuota ir neigiama kaina, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 31,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra pigo apie 18 proc. ir kainavo 31,8 euro už MWh.

Kaip jau skelbta, nuo liepos mėnesio pradžios atpigo elektros energija. Tačiau nepaisant sumažėjusių tarifų, kai kuriems gyventojams ji ne tik neatpigo, bet priešingai – pabrango kone dvigubai. Butų savininkai įtaria, kad kažkas elektrą pasijungęs nelegaliai. Specialistai sako, kad taip nutiko dėl mokesčio skaičiavimo specifikos. Vilniuje, Trinapolio gatvėje, yra 8-11 aukštų kelių dviejų daugiabučių kompleksas, statytas prieš kiek daugiau nei dešimt metų.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja naujos elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. Vidutinė elektros energijos kaina mažėja 7,8 proc., o gamtinės dujos vidutiniškai pinga 18,3 proc. Bendrovė „Ignitis“ praneša, kad privatiems klientams populiariausio vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina sieks 13,7 ct/kWh su PVM. „Standartinį“ dviejų laiko zonų tarifo planą pasirinkę klientai už dieninę elektros energiją mokės 15,5 ct/kWh, naktinę – 9,9 ct/kWh.

Praėjusią savaitę elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse išaugo trečdaliu (34 proc.) ir pasiekė vienodą lygį – 29,7 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros tiekimo bendrovių teigimu, pigi elektra Skandinavijoje vis dar palaiko palyginti žemas elektros kainas regione. „Elektrum Lietuvos“ teigimu, „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina smuko daugiau nei 29 proc. iki 3,1 euro.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kiek gyventojams už elektrą reikės mokėti nuo ateinančių metų sausio 1 d.  Vidutinės elektros energijos kainos augs 14,6 proc., tačiau kai kam brangimas dar didesnis. Vis dėlto yra būdų bent šiek tiek sutaupyti.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus naujas – vidutiniškai 14,6 proc. didesnes 2020 metų elektros kainas buitiniams vartotojams, tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tam įtakos turėjo elektros brangimas biržoje ir didėję infrastruktūros kaštai.

Elektra buitiniams vartotojams nuo kitų metų sausio gali brangti iki 15 proc., tačiau maždaug tiek pat, tikėtina, atpigs gamtinės dujos, prognozuoja energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, dėl augančių rinkos kainų elektra turėtų brangti panašiai, kaip ir šių metų pradžioje.  „Tikiuosi ir manau, kad mes neturėtume perlipti praeitų metų kainų didėjimo lygio – 15 proc.

Teismas laikinai sustabdė elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbtą maždaug 150 mln. eurų vertės išmaniųjų skaitiklių konkursą. Vilniaus apygardos teismas Italijos bendrovės „Terranova“ prašymu sprendimą priėmė praėjusį penktadienį, rodo „Liteko“ duomenys. Pasak ESO, bendrovė paraišką pateikė ne per centrinę viešųjų pirkimų sistemą bei pasibaigus terminui, bet siekia įrodyti, jog ji laikėsi teisės aktų bei konkurso reikalavimų.

Jau kitąmet „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vartotojams pradės diegti išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Kaip tai atsilieps galutinei elektros kainai? ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas tv3.lt informavo, kad skaitikliai laikomi elektros tinklo elementais ir priklauso bendrovei. Ji pati sprendžia, kada ir dėl kokių aplinkybių jie keičiami. Per visą skaitiklių keitimo laikotarpį, nuo 2020 m. iki 2023 m. ESO planuoja pakeisti daugiau kaip 1,6 mln.

Metų pradžioje išaugusi elektros kaina vasarį ėmė kristi ir pasiekė žemiausią lygį per 9 mėnesius. Ryškų kainų pokytį lėmė regione kilusi oro temperatūra, praneša elektros prekybos bei tiekimo bendrovė „Energijos tiekimas“. Vidutinė vasario kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su sausiu, krito 16,9 proc.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) klientus ragina pasitikrinti, kiek jie galėtų sutaupyti už elektros energiją, jeigu pasirinktų tinkamą tarifo planą. Įmonės atlikta analizė parodė, kad daugiau nei dešimtadalis elektros energijos vartotojų galėtų mokėti mažiau.

Nors jau mažiau nei už mėnesio, nuo sausio 1 d. Lietuvos vartotojams brangsta dujos ir elektra, bet apsukresni iš jų galės to išvengti. Bent jau kurį laiką. Paskutinė šių metų diena bus metas, kuomet už brangstančias paslaugas dar galima susimokėti senuoju tarifu. Deklaruoti apsimoka gruodį Atsiskaitymo už elektros energiją ir gamtines dujas principai pasikeitė šių metų vasarį. Nuo to laiko gyventojai atsiskaito ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ elektros ir dujų skirstymo bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketinant atsisakyti visuomeninio elektros tiekėjo veiklos, Energetikos ministerijos atstovai sako, kad buitiniams vartotojams dėl pertvarkos kiek sumažėtų elektros kaina, o ESO liktų garantinis tiekimas, įmonė galėtų susitelkti į infrastruktūros priežiūrą.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Lietuvoje elektros biržoje „Nord Pool“ pirmadienį šoktelėjus elektros kainai, įjungtas moderniausias Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Tai BNS patvirtino „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera. Pasak jo, elektros kaina pakilo dėl remontų dviejuose Rygos termofikacinėse elektrinės blokuose bei atominių jėgainių planinio remonto Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 bloke.

Elektros kaina vartotojams kitąmet mažės vidutiniškai 5 proc., penktadienį nusprendė Kainų komisija. Dujų ir elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skaičiavimais, vartotojai dėl to per metus sutaupys apie 10 eurų. Elektros kaina mažėja jau ketvirtus metus iš eilės - nuo 2013-ųjų ji sumažėjo jau 22 proc. Paskutinį kartą ji mažėjo šių metų liepą - taip pat vidutiniškai 5 proc.

Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su Vakarų Europa gali pabranginti elektrą galutiniams vartotojams, pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ vadovas. Pasak Ario Žiguro, priimtas politinis trijų Baltijos valstybių sprendimas iki 2025 metų atsijungti nuo BRELL elektros žiedo – sinchronizavimo su Rusijos bei Baltarusijos elektros sistemomis, ir sinchronizuotis su Vakarų Europa.

Elektros kaina kitąmet gali mažėti 4-5 proc., prognozuoja energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Manome, kad bet kuriuo scenarijumi bus elektros kainos mažėjimas. Mūsų skaičiavimais, jis gali būti 4-5 proc., bet gali atsirasti pakitimų VIAP biudžete, ir kaina keistis kitaip“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnes 2017 metų elektros kainos dedamąsias, dar neaišku, ar kitąmet elektra pigs ir vartotojams. Galutinė elektros kaina paaiškės po to, kai Vyriausybė priims sprendimą dėl paramos elektros rezervui - jei ji nedidės, elektros kaina, tikėtina, mažės, sako Kainų komisijos narys. Kainų komisija ketvirtadienį patvirtino 8-10 proc. mažesnę „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams vartotojams.

  Elektros kaina vartotojams kitąmet turėtų sumažėti, tačiau kiek konkrečiai dar neaišku, mat Kainų komisija neturi visų reikiamų duomenų. „Turbūt galima pasakyti, kad tikimybė yra, kad tarifas mažės“, - BNS teigė Kainų komisijos narys Darius Biekša. Tačiau jis teigė, kad kol kas negalima tiksliai atsakyti, kiek mažės elektros kaina, nes Vyriausybė dar nepateikė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, nors tai jau turėjo padaryti.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.