„Elektros kainos biržoje sumažėjo, kai pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis (...) Prognozė yra ta, kad elektros rinkos kainos turėtų mažėti dėl jungčių įsijungimo ir mes gegužės mėnesį turėtume peržiūrėti kainą (gyventojams - BNS), kuri turėtų įsigalioti nuo liepos pirmos dienos“, - sakė Inga Žilienė Europos humanitarinio universiteto Medijų centrui duotame interviu, kuris parengtas bendradarbiaujant su naujienų agentūra BNS.
Nuo šių metų pradžios elektros kaina gyventojams sumažėjo tik 1,5 proc. (apie 0,2 cento), nors kai kurie politikai anksčiau prognozavo, kad kainos gali sumažėti 3-7 procentais. Anot I.Žilienės, politikų prognozės būna netikslios, nes jie remiasi neišsamia informacija.
„Kainų komisija visada remiasi faktais, įmonių duomenimis, sąnaudomis. Viską suskaičiavus ir tas efektas gaunasi kitoks, nei žada politikai. Nes politikai realiais duomenimis nedisponuoja, tik komisija disponuoja visais duomenimis, kuriuos ji gali vertinti kainoje“, - tvirtino Kainų komisijos vadovė.
Tačiau ji pabrėžė, kad investicijos į energetikos infrastruktūrą neša naudą vartotojams ir tai akivaizdžiai matosi šilumos sektoriuje, kur investavus į biokuro katilus kai kuriose savivaldybėse galutinė šilumos kaina vartotojui sumažėjo net 25 procentais.
I.Žilienės teigimu, kai kurių politikų iniciatyvą Kainų komisijos veiklą finansuoti tik valstybės biudžeto lėšomis galima svarstyti, tačiau ji pabrėžė, kad tai gali kelti rizikos komisijos nepriklausomumui ir jos veiklos efektyvumui.
„Visai nėra svarbu, koks yra Kainų komisijos finansavimo šaltinis. Tačiau tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio lygmeniu yra pabrėžiama, nepriklausomas rinkos reguliuotojas turi turėti pakankamus išteklius funkcijoms vykdyti“, - sakė I.Žilienė.
Pasak jos, nuo 2012 metų, kai Kainų komisija buvo pradėta finansuoti jos prižiūrimų energetikos įmonių įnašais, pastebimai išaugo tiek komisijos darbuotojų skaičius, tiek komisijai pavestos funkcijos ir jos veiklos apimtys.
„Šiuo metu vis didesnį pagrindą įgauna ES tiesioginio taikymo reglamentai, kurie bus patvirtinti iki 2017 metų vidurio. Vis didesnės funkcijos yra suteikiamos nepriklausomai reguliavimo institucijai, tai yra papildomos funkcijos, kurios turės būti atliekamos. Bet to, yra tarptautinis bendradarbiavimas, mums reikės dalyvauti ES iniciatyvose (...) Netgi Europos Sąjungos audito rūmai yra pažymėję, kad vis dėlto tas finansavimas turėtų būti pakankamas tokių reguliavimo institucijų, įskaitant ir Kainų komisiją“, - teigė I.Žilienė.
Pasak jos, Kainų komisijos prižiūrimose rinkose veikia ir labai daug valstybės kontroliuojamų įmonių, todėl labai svarbu užtikrinti jos veiklos nepriklausomumą.