„Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje. O kiek ilgai laikysis ir kaip kaina dar pašokinės, labai sunku vertinti“, - BNS sakė „Lietuvos energijos“ grupės elektros prekybos bendrovės „Energijos tiekimas“ vadovas Vidmantas Salietis.
Iki „NordBalt“ veiklos pradžios, nesant gedimų elektros sistemoje, Lietuvoje vienos megavatvalandės kaina siekdavo apie 40 eurų.
„40 eurų, objektyviai žiūrint, nėra labai didelė kaina. Didžiojoje Britanijoje net ir 40 eurų yra pakankamai žema“, - teigė V.Salietis.
Pasak jo, kainų pokyčiai apsunkina prekybos darbą, tačiau rizikos yra valdomos: „Dirbame šitoje srityje, tai žinome, kad taip gali atsitikti ir esame pasirengę“.
Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ kontroliuojamos nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga BNS teigė, kad didesnį elektros kainų augimą dėl „NordBalt“ gedimų kompensuoja didesnė gamyba Latvijos hidroelektrinėse.
„Kaip tos kainos tiksliai susidėlios, dabar sunku pasakyti. Tikėtina, kad jos didės, bet kiek tiksliai didės, mes nesame linkę tiksliai prognozuoti. Pats kainų augimo efektas bus sumažintas dėl to, kad hidrogamyba Latvijoje dabar yra didesnė nei ilgametis vidurkis, tai susiję su orais, anksčiau atėjusiu pavasariu ir potvyniais. Jeigu to nebūtų, tas kainos augimas būtų didesnis“, - BNS sakė M.Giga.
Anot jo, elektros importas „NordBalt“ jungtimi Lietuvoje ir Latvijoje iš rinkos išstūmė vietos gamybą bei leido atlaisvinti Baltijos šalių elektros jungčių apkrovimą.
„Kol kas „NordBalt“ buvo nuėmęs spaudimą nuo Latvijos ir Estijos, laidai nebuvo apkrauti, kaip anksčiau. Tikėtina, kad dabar apkrovimas padidės, lygiai taip pat importą iš „NordBalt“ gali pakeisti vietinė gamyba ar importas iš Rusijos“, - kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas.
Praėjusį penktadienį sugedus jungčiai su Švedija, kur elektros kaina paprastai būna žemesnė, pakilo kaina Lietuvoje bei Latvijoje. „Nord Pool“ Lietuvos elektros zonoje pirmadienį, palyginti su penktadieniu, ji išaugo 40,6 proc. iki 40,98 EURO už megavatvalandę. Latvijoje - 27,3 proc. iki 37,11 EURO.
Gedimas paveikė ir savaitgalio elektros kainas. Paprastai savaitgaliais jos būna žemesnės dėl mažesnio vartojimo ir, pavyzdžiui, sekmadieniais Lietuvoje siekia apie 20-25 eurus už megavatvalandę, tačiau praėjusį sekmadienį šoktelėjo iki 30,11 euro.
Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas Ainas Kosteris BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat patyrė techninių problemų. Anot jo, pradėjus veikti jūrinei „Estlink 2“ jungčiai su Suomija, po kurio laiko teko veiklą stabdyti ir perdaryti kabelio jungtis.
„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas pasakoja, kad sugedus Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai „NordBalt“, elektros trūkumą kompensavo Latvijos ir Lietuvos gamintojai. Anot jo, pakilusi elektros kaina rinkoje nėra vien „NordBalt“ įtaka - Estijoje ir Suomijoje ji taip pat pakilo 25 proc.
Pasak „Litgrid“ vadovo, Lietuvoje įjungta ir elektrą gamina Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, trūkstamą energiją tiekia kaimyninės šalys - gamybą padidino Latvijos ir Estijos jėgainės.
„Lietuva energetikos sistemoje aktyvavome avarinius rezervus, aktyvavome Kruonio agregatus - viso 400 megavatų rezervų, skirtingomis valandomis gavome pagalbą iš Estijos, Latvijos. (...) Lietuvos gamintojai praktiškai visiškai niekaip nesureagavo, išskyrus tai, kad sumažėjo vėjo elektrinių gamyba. Latvijoje startavo abi Rygos termofikacinės, padidėjo 380 MW gamyba, Estijoje skalūnus deginančios elektrinės 350 MW padidino ir tokiu būdu kompensavo „NordBalt“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė D.Virbickas.
Anot jo, Lietuvos gamintojai nepadidino gamybos, nes jų greičiausiai netenkino kaina.
Pasak D.Virbicko, kol kas gedimas nėra rastas, tačiau aišku, jog jis yra ne Lietuvoje ir ne jūroje, o kažkur Švedijos pusėje. D.Virbickas tikino, jog iki penktadienio jungtis gali būti pataisyta, tačiau neatmestina, jog ji dar neveiks: „Turime griežtą nurodymą iš Švedijos operatoriaus, kada jie žinos, kada ištirs, tada ir paskelbs“.
Švedijos operatorės „Svenska Kraftnat“ atstovas Olofas Klingvallas teigė, kad bendrovė kol kas neturi informacijos apie gedimą.
„Buvo jungties gedimas, ir dabar mes atliekame tyrimą, ieškodami priežasties. Mes neturime naujos informacijos, tačiau kai tik sužinosime priežastį, mes, žinoma, apie ją pranešime“, - BNS sakė O.Klingvallas.
Paklaustas, kodėl kabelis genda Švedijos pusėje, „Litgrid“ vadovas tikino, jog nežinia, kurioje pusėje bus kitas gedimas: „Vieną dieną ten, kitą dieną nežinai, kur atsitiks“.
Anot D.Virbicko, nors pirmadienį biržoje elektros kaina pakilo 40 proc., tai nėra vien „NordBalt“ įtaka: „Vien tik „NordBalt“ visa garbė netenka, nes jeigu pasidairome aplinkinėse rinkose, kaip Estija, Suomija, tai ten 25 proc. kilo kaina“, - sakė D.Virbickas.
Anot jo, kitų šalių patirtis rodo, jog per metus tokios jungtys atsijungia apie 10 kartų - „NordBalt“ atveju bus siekiama neviršyti šios statistikos.
„Ar bus dažnai, tai parodys gyvenimas, bet jeigu pasižiūrėtume į jau veikiančias jungtis, tai jos atsijungia 10 kartų per metus“, - tikino D.Virbickas.
Didžiausią elektrinę Lietuvoje turinčios „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera BNS sakė, kad naujausio 9-ojo bloko kol kas neplanuojama įjungti. Jis dėl nepakankamai aukštų kainų elektros biržoje neveikė ir pirmadienį bei savaitgalį.
Pastarąjį kartą blokas elektrą gamino sausį, kai elektros kaina svyravo nuo 60 iki 90 eurų už megavatvalandę.
Antradienį elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zonoje megavatvalandė kainuos 44 eurus. Pirmadienį, palyginti su penktadieniu, ji išaugo 40,6 proc. iki 40,98 EURO už megavatvalandę.
Antradienį planiniam remontui ketinama atjungti „LitPol Link“ elektros jungtį su Lenkija.
„Litgrid“ pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.