Parduotuvių atstovės pasidalina, kas yra daroma, siekiant sumažinti elektros išlaidas, o būdų yra įvairių: nuo integruotų pastatų valdymo sistemų iki šaldymą palaikančių roletų.
Prekybos tinklai teigia kasmet investuojantys šimtus tūkstančių eurų, siekdami perpus sumažinti elektros išlaidas, ir pasidalino, kiek pavyksta sutaupyti.
Apšvietimui – 30 proc. mažiau elektros
„BH Europa“ generalinė direktorė Iveta Ardava įsitikinusi, kad bet kuris nekilnojamojo turto objektas yra tarsi gyvas organizmas, ne išimtis – ir Vilniuje esantis prekybos centras „Europa“.
Jos teigimu, lankytojų piko metu turi veikti visos sistemos nuo apšvietimo iki eskalatorių ar liftų, o nakties metu, pastatui ištuštėjus, dalis įrangos gali tinkamai veikti minimaliu režimu ar būti visiškai atjungta.
„Mūsų pastatų priežiūros specialistai nuolat stebi prekybos centro veiklą realiu laiku ir atlieka būtinas įrangos veiklos korekcijas“, – tvirtino I. Ardava.
Pašnekovė nurodė, kad centre šiuo metu yra vykdomi atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbai, investuojama į elektros ir šilumos efektyvaus naudojimo technologijas.
„Jau dabar galime konstatuoti, kad elektros sunaudojimas apšvietimui sumažėjo 30 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai.
Įdiegus papildomus pastato energetinės priežiūros procesus, šilumos sąnaudos sumažėjo 15 proc.“, – skaičiavo prekybos centro atstovė.
Ji neslėpė, kad šiuo metu itin reikalingas ir atsakingų institucijų dėmesys į įmonių veiklą reguliuojančias normas: „Pagal galiojančias higienos taisykles, kiekviename pastate pagal veiklos kategorijas turi būti laikomasi griežtų temperatūrinių, apšvietimo ir kitų normų, kurių daugelis buvo nustatytos dar praeitame amžiuje. Esant galimybei, būtų racionalu peržiūrėti šias normas.“
I. Ardava įsitikinusi, kad tai suteiktų galimybę visų viešųjų pastatų valdytojams imtis papildomų priemonių mažinant energijos sunaudojimą, o tai lemtų ne tik mažesnes išlaidas, tačiau ir reikšmingą poveikį aplinkai.
Atjungiamos šviesos ir šaldytuvai
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė tikina, kad bendrovėje yra nuolat ieškomi inovatyvūs, aplinkai draugiški sprendimai, kurie padeda sutaupyti: peržiūrima įranga, automatizuojami procesai, plečiamas nuo įrangos atgaunamos šilumos panaudojimas patalpų šildymui.
„Galime sakyti, kad visose 79 parduotuvėse jau esame optimizavę elektros resursų panaudojimą ir kažkokių ypatingai reikšmingų naujų pokyčių neplanuojame, nebent to pareikalautų nuolat besikeičiančios aplinkybės“, – komentavo G. Šerėnienė.
Ji pasakojo, kad elektros įkainių kilimui buvo ruoštasi jau seniai, todėl prie pakitusios situacijos buvo prisitaikyta gana lengvai.
„Kalbant apie konkrečius elektros energijos sprendimus, reikėtų paminėti, kad jie keičiasi priklausomai nuo sezono ir tuo metu esančių poreikių.
Pavyzdžiui, žiemos metu buvo atjungta dalis gėrimus šaldančių šaldytuvų, nes šio produkto pardavimai šio sezono metu yra mažesni, tačiau vasaros metu šis sprendimas yra neaktualus – šaldymas buvo sugrąžintas.
Jau kurį laiką nebūtinos šviesos prekybos salėse ar kitose prekybos centrų erdvėse yra atjungtos, nakties metu paliekamas minimalus apšvietimas – pirkėjai šių pokyčių net nepastebi“, – pasakojo „Rimi“ atstovė.
Sutaupys 30 tūkst. kWh per metus
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė neslėpė, kad išsikeltą tikslą iki 2022 m. savo veikloje sumažinti elektros 9,3 proc. bendrovė pasiekė jau 2019 m., o 2021 m. pabaigoje elektros energijos sutaupymas siekė 21 proc.
Jos teigimu, prekybos tinklas taip pat nuosekliai diegia technologines naujoves, LED apšvietimą ir kitus sprendimus, kurie padeda tvariau naudoti energijos išteklius.
„Šiuo metu naujausia investicija – naujos saulės elektrinės ant parduotuvės „Iki Kuršėnai Vilnius“ įrengimas. Pagaminama energija bus naudojama visoms parduotuvės reikmėms: apšvietimui, šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemoms ir kitiems procesams užtikrinti.
Ant parduotuvės stogo įrengus saulės elektrinę planuojama sutaupyti apie 30 tūkst. kWh energijos per metus“, – pasakojo V. Budrienė.
Ji atskleidė, kad ši saulės elektrinė – pirmoji, bet tikrai nepaskutinė. Anot „Iki“ atstovės, netrukus planuojama įrengti ganėtinai didesnę elektrinę Panevėžio logistikos centre, o kitais metais – pastatyti iki 2 MW galios saulės jėgainių.
„Taip pat per šiuos ir 2023 m. kai kuriose parduotuvėse ketiname dujinį šildymą keisti šilumos siurbliais, įdiegti naują vėdinimo kondicionierių valdymą, būvio daviklius pagalbinėse patalpose.
2023 m. pabaigoje esame nusimatę įgyvendinti ir pilno pastato energetinio valdymo projektą pasirinktose pilotinėse parduotuvėse“, – teigė pašnekovė.
Nuo paprasčiausių iki naujausių inovacijų
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pasakojo, kad 2017 m. buvo įdiegtas energijos naudojimo vadybos standartas, kurio taikymas padeda mažinti energijos sąnaudas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
„Norint tausoti energiją, taip pat didiname ant „Lidl“ parduotuvių stogų esančių saulės elektrinių kiekį. Šiuo metu tokias elektrines turi jau 14 parduotuvių“, – atskleidė L. Skersytė.
Jos teigimu, labai svarbios ir integruotos pastatų valdymo sistemos, kurios suteikia informaciją apie įrangos veikimą ir leidžia nuotoliniu būdu stebėti parduotuvėse esančios įrangos veikimo laikus, keisti nustatymus.
Anot pašnekovės, kai kuriose parduotuvėse yra įrengti skaitikliai, matuojantys konkrečios įrangos elektros sąnaudas realiu laiku ir leidžiantys akimirksniu pastebėti atsiradusius nuokrypius.
„Nors savo padaliniuose naudojame ir taip taupią LED apšvietimo sistemą, apšvietimui reikalingos elektros poreikį mažiname ir toliau. Pavyzdžiui, tuo metu, kai parduotuvė ruošiama atidarymui, veikia tik dalis apšvietimo, o uždarius parduotuvę ir pabaigus darbus, apšvietimas automatiškai išsijungia.
Taip visiškai eliminuojame žmogiškąjį faktorių – kad darbuotojai netyčia pamirš išjungti šviesą. Taip pat efektyviai išnaudojame dienos šviesą ir išvengiame nereikalingų automobilių aikštelės apšvietimo sąnaudų.
Šaldymo įrangos energiją taupome naktį specialiais roletais uždarydami atvėsintų prekių lentynas ir optimizavę tam tikrus šaldiklius. Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat atlikome ekspertinį oro užuolaidų naudojimo vertinimą ir jas atjungėme nustatę, kad taip bus tvariau“, – komentavo „Lidl“ atstovė.
Anot L. Skersytės, praėjusiais metais „Lidl Lietuva“ įrengė lietaus latakų šildymo kabelį, kuris apsaugo latakus nuo apledėjimo, užtikrina jų pralaidumą įvairiomis oro sąlygomis, užkerta kelią pastatų fasadų ir stogų konstrukcijos žalai, neleidžia formuotis pavojingiems varvekliams.
Pašnekovės teigimu, kadangi kabelių veikimas buvo priklausomas nuo metų laiko, buvo įrengtas nuotolinis šildymo kabelio valdymas ir nustatytas lauko temperatūros intervalas, kai kabelio veikimas yra prasmingas ir efektyvus.
„Tokiu būdu yra taupoma elektra visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje“, – pasakojo L. Skersytė.
LED apšvietimas – 46 proc. mažesnės išlaidos
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad šiuo metu kas antroje „Maxima“ parduotuvėje ir beveik visuose sandėliuose yra įrengtas LED apšvietimas.
Pasak jos, 2020 m. į apšvietimą buvo investuota daugiau nei pusė mln. eurų, apšvietimo sistemų atnaujinimui pernai skirta apie 858 tūkst. eurų, o šįmet numatyta 776 tūkst. eurų, kad dar 64 objektuose būtų įdiegtas tvarus ir pažangus LED apšvietimas.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad įdiegta LED technologija vienos „Maxima“ parduotuvės apšvietimui leidžia sumažinti išlaidas maždaug 46 proc.“, – skaičiavo E. Dapkienė.
Jos teigimu, apšvietimas „Maxima“ parduotuvėse veikia apie 16 val. per parą, tačiau šiuo metu apšvietą planuojama sumažinti apie 30 proc.: „Tamsiuoju paros metu jau pradedame išjungti lauke esančias reklamas.“
Ji nurodė, kad kas penkta parduotuvė diegia energiją vartojančias šildymo ir vėdinimo sistemas, energiją taupančius kondensacinius dujinius katilus ir aeroterminius šilumos siurblius.
O naujose ir renovuotose parduotuvėse, anot pašnekovės, įrengiamos modernios vėsinimo sistemos, per kurias šiluma atgaunama ir naudojama parduotuvėms šildyti.
„Žaliajai energijai išgauti panaudojame ir savo pastatų stogus. Ant dviejų mūsų parduotuvių stogų įrengti saulės baterijų moduliai“, – sakė E. Dapkienė.
