Taip yra įsitikinęs Mantas Mikuckas, „Vinted“ bendraįkūrėjas, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas.
„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ jis pripažino, kad kai kurioms labiausiai nukentėjusioms įmonėms reikėtų padėti. Tačiau labiausiai reikėtų investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Esą tik taip Lietuva gali išeiti laimėtoja iš šio energetinio karo.
M. Mikucko nuomone, jeigu verslas nesitikės, kad bet kokioje bėdoje valstybė pagelbės, jis ilguoju laikotarpiu taps geresnis ir konkurencingesnis.
„Norisi susitarti dėl principo, kad pagal nutylėjimą mes visi verslininkai nesitikėkime, kad bus bėda ir valstybė pagelbės. Nes tada tu galvoji apie bėdas taip: na, bus bėda tai tada su valstybe kažką ir galvosime.
Tu turi galvoti taip: bus bėda, man bus blogai, kaip aš save apsaugau nuo tos bėdos, kaip aš valdau tam tikrus kaštus galvodamas į priekį ir pan.“ – aiškino verslininkas.
Jis pripažino, kad dalis Lietuvos verslų šiandien turi labai didelius energijos kaštus ir jie yra labai didelėje bėdoje.
„Tai valstybė tikrai gali atlikti tam tikrą balansuotojo, buferio funkciją ir jiems pagelbėti. Bet pagelbėti reikia labai protingai, labai racionaliai“, – kalbėjo M. Mikuckas.
Įspėja nešvaistyti pinigų
Anot M. Mikucko, yra du būdai, kaip spręsti verslui kylančias problemas dėl energetikos kainų ir valstybės paramos.
„Vienas yra toks: tai įmonei, kuriai yra labai blogai, duoti subsidiją energijos kaštams. Klausimas, ar tai nepaskatintų tos įmonės galvoti, kad problema kaip ir išsisprendė, nes valstybė man garantavo, kad energija man nebus pernelyg brangi.
Alternatyvus scenarijus. Gerai, turi problemų, tai turbūt reikia pagelbėti su apyvartinėmis lėšomis, kad neužlūžtų pinigų srautai, ir tada reikia tai įmonei pagelbėti. Bet kaip tu, kaip verslas, transformuojiesi į tą, kuris užsitikrina pigios elektros generaciją ir pigius kaštus? Ir čia valstybė tikrai galėtų tokiai įmonei pagelbėti transformuotis – ar įsirengti generaciją, ar kažkokius dalykus padaryti, susiefektyvinti“, – svarstė asociacijos vadovas.
Jo vertinimu, jeigu taip padarysime, mes visi, kaip valstybė, kaip piliečiai, laimėsime. Nes galiausiai turėsime verslą, kuris tapo konkurencingesniu. Esą to ir reikėtų siekti.
„Yra pavojus išdalinti tą paramą taip, kad mums visiems vėliau ji taptų dar didesnė problema ir našta, nes mes išleidome daug pinigų, verslai konkurencingesni nepasidarė, savo energetika neapsirūpinome ir po dviejų metų trimituojame daug graudesne nata tą pačią graudžią temą. Kad tai praeis kaip audra ir atpigs energija, prielaidų yra mažai. Nes vyksta labai sparti transformacija prie atsinaujinančių energetikos šaltinių. Dėl įvairiausių priežasčių. Ir kol ta transformacija vyks, kaštai bus labai dideli, nes poreikis yra didesnis nei generacijos kiekis“, – įspėjo M. Mikuckas.
Tačiau, pasak jo, tai yra galimybė Lietuvai, tad diskutuoti reikėtų, kaip ją išnaudoti:
„Nes biudžetas nėra begalinis, jį reikia išnaudoti labai protingai. Jei protingai išnaudosime, turėsime ekonomiką, kuri klestės ir kuri bus konkurencingesnė už kaimynų.“
Komentuodamas kai kurių verslininkų pasisakymus, kad Lietuva turėtų pirkti elektrą iš Baltarusijos, M. Mikuckas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvai priešiškos jėgos siekia visuomenės susipriešinimo ir neramumų. Taigi turėtume būti labai atsargūs.
„Šiame ekonominiame ir energetiniame kare priešas to ir siekia. Kad kiltų tokios pagundos ir tas pagundas tik stiprins: „tu pirk energiją iš manęs pigiai, viskas bus gerai“. Bet kokios to pasekmės bus – visi suprantame. Tai yra dar didesnė priklausomybė ir apskritai šioje situacijoje susitaikymas su tokiomis diktatūromis, kurios užsiima tokiais terorizmais.
Turime būti labai atsargūs, nes visuomenė bus kiršinama, atsiras veikėjų, kurie, turėdami tam tikrų interesų, tikrai bandys prakišti tokius siūlymus. Nežinau, jeigu visuomenei labai skaudės dėl energetikos kainų, o valstybė nepasirūpins, kad išsispręstume tą ilgalaike prasme ir apsirūpintume savo energija, mes tikrai galime prieiti iki rimtų neramumų, ko būtent ir siekia“, – kalbėjo verslininkas.
Išvadino verslo „verktiniais“
Neseniai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dalis žinomų šalies verslininkų viešai skundėsi, kad valstybė neremia su didelėmis energijos kainomis susiduriančių įmonių. Verslininkai įspėjo, kad jeigu paramos nesulauks, mažins gamybą, atleis darbuotojus ir pan.
Praėjusią savaitę Lietuvos startuoliai išplatiname pranešime sukritikavo tokią verslininkų poziciją.
„Unicorns Lithuania“ bendruomenės atstovai paragino pagalbos prašančius verslus prisiimti atsakomybę ir diskutuoti apie ilgalaikius sprendimus, valstybės resursus verčiau skiriant švietimui, pavyzdžiui, mokytojų algoms didinti.
„Pastarosiomis dienomis matome reiškinį, kurį norisi vadinti „verslo verktinių“ suvažiavimu. Labai žinomi žmonės, sėkmingi verslininkai, gerais laikais generavę didelius pelnus, staiga pradėjo spausti valstybę, kaip čia netikėtai atėjo sunkmetis. Startuoliai turi kitokį požiūrį į valstybės resursų valdymą ir paskirstymą. Man dėl kolegų tiesiog gėda“, – pranešime cituotas „Omnisend“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rytis Laurinavičius.
Situaciją šiandien Lietuvoje jis lygina su pasaka apie tris paršiukus – vieni stengėsi ir statė, o kiti, nors stambūs ir pelningi, staiga pakilus vėjui šaukiasi pagalbos.
„Tai jau ne svetima, o sava gėda, nes visuomenėje tu esi priskiriamas prie to paties, prie tų pačių verslininkų. Startuoliai negina Vyriausybės, nėra politiškai angažuoti, bet pikta, ką kalba kiti verslininkai, koks įvaizdis kuriamas. Verslas kartu su valstybe, visuomene turi susiimti, prisiimti atsakomybę, pasidalinti ir išgyventi krizes“, – tikina R. Laurinavičius.
Atkreipė dėmesį į mokytojų atlyginimus
„Kilo Health“ vadovo Tado Burgailos teigimu, toks verslininkų elgesys pykdo – iš pradžių giriamasi, kad grynasis grupės pelnas augo daugiau nei 4 kartus ir siekia 80 mln. Eur., o po savaitės prašoma valstybės paramos.
„Įsivaizduokite, sėdime penkiese prie pokerio stalo – strateginis žaidimas, bet reikia laimės. Kaip verslas. 10 metų žaidžiame, kortos geros, žetonų skaičius auga. Vieni pasirenka konservatyvią strategiją, kiti investuoja labai stipriai ir stato viską. Tačiau ateina akimirka, kai nebe taip „korta paėjo“. Žetonų pradeda mažėti ir tu sakai krupjė, kad kažkas ne taip, gal jis gali žetonų dar duoti? Man tai primena šiandienos situaciją šalyje“, – sako T. Burgaila.
Jis pabrėžia, kad pelningi stambieji Lietuvos verslininkai dažnam jauno startuolio lyderiui yra įkvėpimas, tačiau tokie pavyzdžiai atveria akis apie kartų ir požiūrio į verslą skirtumus.
„Kreipiuosi į visus, kam reikia subsidijų elektros kainoms – mes uždirbame, galiu paskolinti. Rimtai. Mes galime susitikti ir jei jūs pasakysite, kad tas milijonas, kurį galiu duoti, valstybei sukurs daug gerovės, gerai. Bet mes turėsime diskusiją. Nes aš tikrai matau daug kitų būdų, kaip tą valstybės milijardą galima panaudoti. Verslui kartais trūksta pastovėti už kažką, kas jam neteikia tiesioginės naudos. Pavyzdžiui, mokytojų atlyginimus“, – pastebėjo T. Burgaila.
Stabilus verslas turi ne prašyti, o duoti
IT įrankio „PVcase“ vykdomoji direktorė Toma Dilė sutinka, kad valstybės parama labai naudinga jaunam verslui, tik pradedančiam savo veiklą, tačiau, kai kompanijos tampa stabilios, jos turėtų pradėti duoti valstybei atgal.
„Stabilios kompanijos yra tos, kurios turi vertybes ir ieško ilgalaikių sprendimų. Kokia yra socialinė atsakomybė, jei ištikus ekstremaliai situacijai visas vertybes metame į šoną ir vienintelis dalykas, kuris išlieka svarbus, yra kaip kuo greičiau išnešti sveiką kailį. Nepaisoma nei darbuotojų, nei įmonės, nei valstybės ar viso pasaulio interesų.
Kryptis link atsinaujinančios energetikos, link socialiai atsakingo verslo yra vienintelis galimas ilgalaikis sprendimas. Verslas turi kartu su valstybe galvoti, kaip padėti svarbiausiems iš biudžeto atlyginimą gaunantiems specialistams – nuo gaisrininkų ar medikų iki mokytojų“, – aiškino ji.
Ragino prisiimti atsakomybę
„Mes nesakome, kad stambusis ar tradicinis verslas yra blogis. Bet svarbu prisiimti atsakomybę, parodyti savo inovatyvumą ir gebėjimus, ypač, kai sunku. Verslas yra rizika. Tu turi tą riziką valdyti, nes kartais blogiausi scenarijai išsipildo. Valstybės funkcija nėra gelbėti nekonkurencingus verslus ar tuos, kurie prisiėmė nepamatuotai didelę riziką ir dabar dėl to kenčia. Ar norime investuoti į infliacijos didinimą, ar į ilgalaikį problemų sprendimą?
Reikia pamiršti, kad, jei bus blogai, valstybė ateis gelbėti. Lietuva nebėra pigių išteklių ar pigios darbo jėgos kraštas – turime kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingi net prie aukštesnės kaštų bazės. Lietuvoje ta kaštų bazė tik didės, o ne mažės“, – pastebėjo asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas M. Mikuckas.
Verslininko ir investuotojo teigimu, gelbėdama stambius ir pelningus verslus, Lietuva padarys meškos paslaugą, nes taip jie atšimpa ir tampa nekonkurencingi, didinama ir šalies skola. Tačiau meškerę valstybė gali ištiesti – skatinti transformaciją į žaliąją energetiką.
„Kiekviena krizė yra galimybė. Ši krizė – proga skirti aukščiausią prioritetą perėjimui prie pigios energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Ir apsirūpinti ja tiek, kad užtektų ne tik mums, bet ir kaimyninėms šalims parduoti. Apie tai ir turėtų vykti dialogas su Vyriausybe – kaip tai padaryti greičiau nei kiti.
Šiuo klausimu verslas turi reikalauti valstybės atsakomybės, nes tam reikia infrastruktūros. Verslas gali pastatyti saulės arba vėjo jėgaines, bet jei elektros tinklas nepalaikys tokių apkrovų? Ir dabar turime uždėtą ribojimą, kas yra absurdas. Kodėl dar to nedarome? Kaip galime tapti konkurencingesni nei kaimynai? Energetikos krizės vien tik verslas išspręsti negali, tačiau su valstybe reikia dirbti išvien“, – sako M. Mikuckas.
