eksportas

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Rusija įveda kelių mokestį nedideliems Lietuvos, Latvijos ir kitų Europos šalių vežėjams, tačiau jau galiojantis mokestis didelėms puspriekabėms nesikeičia. Sprendimas nėra naudingas mažesniems vežėjams, kurių verslas Rusijoje gali būti sužlugdytas. „Esminis aspektas, kad tas mokestis atsiranda, bet jis taikomas nuo 3,5 tonų iki 12 tonų keliamosios masės. Tokių sunkvežimių, dirbančių Rusijoje yra nedaug, todėl reikšmingo pokyčio nebus.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Prieškrizines aukštumas beveik pasiekę pelnai, augantys atlyginimai ir vidaus vartojimas bei pozityvus situacijos pagrindinėse eksporto rinkose vertinimas skatina Lietuvos įmones optimistiškai vertinti ekonominės plėtros perspektyvas. Tai nulemia mažėjančias taupymo ir didėjančias investicijų apimtis, leidžiančias prognozuoti ir augsiantį mūsų šalies įmonių konkurencingumą.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Tuo tarpu ECB išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu. Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Pirmąjį šių metų mėnesį ES teko 65 proc. viso Lietuvos eksporto ir 67 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 75 proc. ir 76 proc., Estijos - 79 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 6 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

„Lietuva yra inovatyvių ir unikalių produktų gamintoja. Sujungę pajėgas kartu galime sukurti daug įdomių dalykų“, - įsitikinęs Izraelio maisto pramonės įmonės „Green Field Foods“ verslo plėtros vadovas Chen Blizowsky. Prieš pusantrų metų jis pradėjo domėtis Lietuvos rinka, atrado kelias įmones, su kuriomis bendradarbiauja iki šiol.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

  Europos Komisija jau artimiausiu metu tikisi atnaujinti diskusijas su Rusija dėl kai kurių maisto produktų, įskaitant ir pieną, eksporto į Rusiją atnaujinimo, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Andriukaitis.   „Akivaizdu, dėl Rusijos ir Europos Sąjungos santykių mes turime pakankamai gerų, naujų pozicijų, kad įtakotume dalinį rinkos atvėrimą, kalbant apie Rusiją.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

  Po kelerius metus trukusių derybų Kinija pagaliau įsileis lietuviškus pieno produktus, tikina premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, sertifikatai jau netrukus pasieks Lietuvą.   „Paskutinę vizito dieną Kinijos veterinarijos tarnybos vadovas informavo mane, jog sprendimas dėl pieno produktų sertifikatų jau priimtas, dokumentai bus baigti rengti jau kitą savaitę. Kinija mums atveria vartus į savo milžinišką rinką.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Jau praeitais metais stebėjome krentantį Lietuvos eksportą į Rusiją, tačiau ši šalis vis dar laikėsi pirmojoje vietoje mūsų partnerių sąraše. Vis dėlto, šių metų sausį įvyko didžiulės permainos. Pirmą kartą nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio Rusija apleido didžiausios Lietuvos eksporto partnerės pozicijas. „Eksporto sumažėjimas į Rusiją buvo išprovokuotas išorinių aplinkybių. Bet kuriuo atveju, nemanau, kad dėl to, jog Rusija prarado pirmą vietą reiktų šokinėti iki lubų ir ploti katučių.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Rusijos koncernas „Gazprom“ paskelbė kovo 15-17 dienomis planuojamo gamtinių dujų eksporto į Baltijos šalis aukciono sąlygas. Tai bus antrasis rusiškų dujų tiekimo Europos klientams aukcionas. Visi didieji Lietuvos dujų importuotojai, užsitikrinę Norvegijos „Statoil“ dujų iki šių metų spalio, kol kas nekomentuoja, ar dalyvaus aukcione, nes teigia esantys nesusipažinę su jo sąlygomis. „Gazprom“ pranešė, jog aukcionas vyks trimis etapais kovo 15, 16 ir 17 dienomis. 20 dalių po 57,7 tūkst.

Lietuviai sukuria daug inovatyvių, patrauklių, tačiau nišinių produktų, kurie dažnai „numiršta“, nes Lietuvos rinka yra tiesiog per maža. Eksportas, pardavimai užsienyje – tai raktas, kuris išgelbėjo ne vieną verslininką.

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

Nepaisant besitraukiančios darbo jėgos ir sparčiai mažėjusio eksporto į rytų rinkas, pernai užimtumas augo gana sparčiai. Verslui vis sunkiau randant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimų augimas ir šiemet viršys produktyvumo didėjimą. Visgi žvelgiant į ateitį, nepamatuotas minimalaus atlyginimo kėlimas, besitraukianti darbo jėga ir delsimas įgyvendinti struktūrines reformas gali kelti grėsmę tvariam ekonomikos augimui ir stabdyti atlyginimų artėjimą prie Europos Sąjungos šalių lygio.

Lietuvos inžinerinės pramonės sektoriuje dirba apie 31 tūkst. darbuotojų, o įmonių pardavimai kasmet viršija 3 mlrd. Eur. Net 70 proc. sukurtos produkcijos yra eksportuojama. Prognozuojama, kad 2016 metais šalies inžinerinės pramonės įmonių apyvarta augs daugiau nei 10 proc.

Lietuva netrukus gali gauti pieno sertifikatus, kurie leistų vežti produkciją į Kiniją. Be to, kinai domisi šienainio importu, sako Veterinarijos tarnybos vadovas. Pasak Jono Miliaus, kovo pradžioje taip pat bus žinoma dėl galimybės eksportuoti jautieną į Japoniją. „Sertifikatai iš Kinijos dėl pieno - dabar viskas suderinta, tik laukiame atsakymo iš ten, tačiau Kinijoje švenčiami Naujieji metai.

Nepaisant stojusio eksporto į Rusiją, lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus naftos produktus, praėjusiais metais iš viso augo 2,6 proc. Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pagrindinės rinkos keitusios Rusiją buvo Europos Sąjungos, Skandinavijos šalys bei JAV. Lietuviškos kilmės eksportas praėjusiais metais į Rusiją traukėsi daugiau nei per pusę.

Lietuvos eksportas pernai siekė 22,984 mlrd. eurų, importas - 25,397 mlrd. eurų, arba atitinkamai 5,7 proc. ir 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Lietuvos užsienio prekybos deficitas pernai, palyginti su 2014-aisiais, padidėjo 57,9 proc. iki 2,413 mlrd. eurų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Be mineralinių produktų, eksportas pernai sumažėjo 4,3 proc., o importas padidėjo 1,8 procento.

Praėjusią savaitę į keturių mėnesių aukštumas JAV dolerio atžvilgiu pabrangęs euras, jei tendencija tęsis, nieko gero nežada mūsų eksportuotojams. Ekonomistai sako, kad dolerio kursas būtų skausmingas Lietuvos eksportuotojams, jeigu jis nuvertėtų iki 1,20–1,25 JAV dolerio už eurą, tačiau yra ir kita medalio pusė: lietuviams pinga JAV doleriais skaičiuojamos prekių transportavimo jūra sąnaudos į Kiniją, kitas pasaulio šalis, rašo žiniasklaida.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

 Rusija išlieka viena svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2015 metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, smuko 48,8 procento. Eksporto į Rusiją mažėjimui įtakos turėjo net 94,3 proc. kritęs pieno ir pieno produktų, 83,5 proc. - elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių, 76,5 proc.

Sutartis pirmiausiai sumažins tarifus, eksportas į Ukrainą šiek tiek palengvės, „Žinių radijui“ po poros dienų įsigaliosiančią Ukrainos ir Europos Sąjungos Asociacijos sutartį komentavo Lietuvos Respublikos Komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda. „Nors ta laisvos prekybos sutartis numato ne vien tik Ukrainos importo muitų tarifų mažinimą, bet ir paslaugų teikimą, įstatymų harmonizavimą su ES Ukrainos prekėms“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo R. Šėgžda.

 Lietuva ir Kinija pasirašė protokolą dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų į Kiniją eksportuojamiems pieno produktams. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog susitarimas svarbus, Lietuvai laukiant Kinijos eksporto sertifikatų, kad šalis galėtų vežti pieno produktus į Kiniją. „Susitarta dėl bendrų reikalavimų, kuriuos turės atitikti lietuviški pieno produktai ir veisliniai galvijai, kuriuos ketinama eksportuoti į Kiniją.

Rusijai taikant prekių importo embargą, Lietuvos eksportas į šią šalį sumažėjo ženkliai, tačiau Rusija vis dar išlieką pirma partnere pagal eksportą. Pasak ekonomisto Gitano Nausėdos, jeigu ir toliau matysime tokį eksporto mažėjimą į Rusiją, sulauksime naujo numeris vienas eksporto partnerio. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda aiškina, kad žvelgiant į geografinę eksporto kaitą, pirmiausia matome smarkų eksporto kritimą į Rusiją.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“ prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo šiemet smukęs šalies eksportas kitais metais kiek atsigaus. Daugeliui Lietuvos įmonių pavyko prisitaikyti ir rasti naujų rinkų, o kitoms dar reikia laiko. Bet kuriuo atveju, pasak analitikų, Lietuva išliks tranzito šalis. „2015 metais Lietuvos prekių eksportas mažės, bet šito buvo tikėtasi, ypač dėl reeksporto poveikio. 2016 metais grįžta nedidelis augimas.

Kelis metus iš eilės Lietuvos eksportas demonstravo įspūdingus augimo tempus: tuo metu kai Lietuvos BVP 2015 m. pirmąjį pusmetį tik 1,5 proc. viršija prieškrizinį 2008 m. lygį, Lietuvos eksporto apimtys jau 50 proc. viršija prieškrizinį lygį. Tačiau naujieji Lietuvos eksporto rodikliai rodo, kad eksporto dinamikoje vis labiau įsivyrauja stagnacija. Tokią situaciją sąlygoja prastėjanti padėtis NVS rinkose.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos prekių eksporto (išskyrus naftos produktus) apimtys, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, praktiškai nepasikeitė. Eksporto plėtros išsikvėpimą lėmė ne vien su Rusija susiję iššūkiai, bet ir vangi Vakarų rinkų raida bei prastesnis vartojimo apetitas likusio pasaulio rinkose. DNB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos eksporto augimas šių metų antroje pusėje įsibėgės nežymiai.

Rusijai taikant importuojamų prekių embargą per pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas smuko labiausiai iš Europos sąjungos šalių. Lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas į ES ir kitas šalis sumažėjo 4 procentais.

Tarptautinėje rinkoje smunkant „juodojo aukso“ vertei, Rusija priverta trečią mėnesį iš eilės mažinti naftos ir produktų eksporto muitus. Finansų ministerijos duomenimis, „Urals“ naftos kainų tarptautinėje rinkoje liepos 15 – rugpjūčio dienomis vidurkis buvo 51,09 dolerio už barelį (373 doleriai už toną) – 13,3 proc. mažesnis nei ankstesnį laikotarpį.

 Birželį užsienio prekybos rodikliai didelių staigmenų nepateikė - naftos produktų, baldų bei trąšų eksporto rezultatai džiugino, bet pieno produktų eksportas lieka gilioje depresijoje ir kartu su kritusiu prekių reeksportu į Rusiją vėl neleido metiniam pokyčiui išnirti į teigiamą pusę. Penktadienį skelbta, kad birželį prekių eksportas iš Lietuvos buvo 3,6 proc. mažesnis, o importas 5 proc. didesnis nei atitinkamą mėnesį prieš metus.

Pasirodžius pranešimams apie pasiektą susitarimą dėl Irano branduolinės programos apribojimo, ėmė kristi naftos kaina. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dėl pingančios naftos situacija Rusijoje pablogės, o tai turės įtakos ir mūsų regionui.

2015 m. Lietuvos eksporto rodikliai fiksuoja stagnaciją - per šių metų pirmus keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės eksportas be naftos produktų sumažėjo 0,4 proc. Nominalia išraiška šiemet Lietuvos eksportas susitraukė 12,2 mln. eurų. Palyginimui – 2014 m. pradžioje Lietuvos eksportas augo 2 proc. Esminės įtakos pablogėjusiai eksporto padėčiai turėjo besitęsiančios problemos visame NVS regione - eksportas į NVS rinkas šiemet krito 41 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo lėčiau, nei prognozuota, dėl prastesnių eksporto rodiklių. Ministras pirmininkas tikisi, kad antrąjį pusmetį padidės vartojimas, prasidės ES struktūrinių lėšų naudojimas ir tai esą turėtų paskatinti ekonomikos augimą: „Reikia pripažinti, kad šių metų pirmojo ketvirčio augimo prognozė buvo mažesnė, negu buvo tikėtasi.

Siekdamos įžengti bei įsitvirtinti užsienio rinkose, Lietuvos įmonės išbando daugelį būdų. Šaltieji skambučiai, elektroniniai laiškai, dalyvavimas tarptautinėse parodose. Tačiau tarp visų jau klasikiniais tapusių plėtros metodų, atsiranda ir keletas netradicinių, kitokį priėjimą prie užsienio įmonių siūlančių, įsitvirtinimo kitose šalyse metodų.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.

 Eksportas yra svarbi Lietuvos tarptautinės prekybos dalis. Mūsų šalies ekonomika priklausanti nuo užsienio rinkų, todėl eksporto plėtra – vienas svarbiausių bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtros veiksnių. Eksportas sukuria apie trečdalį valstybės BVP. Šiuo metu Lietuvos ekonomikos išorės aplinka yra pasikeitusi. Tam įtaką daro situacija Rusijoje, su kuria Lietuva yra susijusi glaudžiais ekonominiais ryšiais.